Parašė Kecal
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis
Collapse
X
-
-
Parašė Robyla Rodyti pranešimąSutinku, išskyrus miestų pašonių vystymąsį. Kurioj šaly taip nevyksta ir dėl to nenukenčia susisiekimas? Skirumas LT tik toks, kad žmogus, turintis pasirinkimo galimybę atsisakyt gyvenimo daugiabutyje, neturi pasirinkimo susisiekimo prasme. Daugiabutis yra sudėtingas socialinis skruzdelynas, kur be motinėlės yra pasmerktas merdėti, todėl individai ir kuriasi priemiesčiuose, kur gali karaliauti savo lizduose. Jeigu būtų pasirinkimas rinktis gyvenimą mažame, naujos statybos daugiabutyje Užupyje, ar nuosavame name 15 km nuo miesto, tai greičiausiai man palankesnis būtų pirmas variantas, tik bėda, kad už to daugiabučio kvadrato kaina, galima pasistatyti dvigubai didesnį namą, įskaitant sklypą. Šitas labai stipriai prisideda prie mūsų mentaliteto, o kas nori gyvent senos statybos bute su sena infrastruktūra, matyt nėra dauguma ir patogumas, greičiau būtinybė. Kai miestas bus patrauklus (kaip ten Šimašius sakė apie senus daugiabučius) "gyventi kaip savam kieme", gal ir sulėtės tas miesto pašonių vystymąsis, bet, kaip kažkas sakė, bus to late.
- 13 patinka
Komentuoti:
-
Šimašius tiesiog yra libertarizmo atstovas, kur viskas kas bendra yra gerai tol, kol kiekvienas atskiras individas sugeba apsirūpinti savo gėrove. Dėl panašių priežasčių ir Pakalnis nuolat liaupsina Paupį, nors ten yra turtuolių getas su nebloga architektūra. Atkreipkite dėmėsį, kaip kalbant apie Paupį buvo nuolat pabrėžiamas savivaldybės ir vystytojo bendradarbiavimas, o kalbant apie daugiabučių rajonus nuolat išlįsdavo, kad žmonės patys kažko nepasidarė.
Dėl dichotomijos daugiabutis Užupyje ar namas užmiestyje, tai man atrodo šita diskusija paremta kraštutinumais, tikrai yra nemažai būsto kad ir senos statybos, bet renovuotuose daugiabučiuose nebaisiuose rajonuose. Ką noriu pasakyti, tai kad savivaldybė nelabai nori pripažinti, kad norint sutvarkyti daugiabučių gyvenamuosius rajonus reikia daug didesnio jos indėlio. Bet geriau gi kalbėti kaip sovietmečio urbanistika buvo prasta negu daryti kažką konkretaus.
- 6 patinka
Komentuoti:
-
Sutinku, išskyrus miestų pašonių vystymąsį. Kurioj šaly taip nevyksta ir dėl to nenukenčia susisiekimas? Skirumas LT tik toks, kad žmogus, turintis pasirinkimo galimybę atsisakyt gyvenimo daugiabutyje, neturi pasirinkimo susisiekimo prasme. Daugiabutis yra sudėtingas socialinis skruzdelynas, kur be motinėlės yra pasmerktas merdėti, todėl individai ir kuriasi priemiesčiuose, kur gali karaliauti savo lizduose. Jeigu būtų pasirinkimas rinktis gyvenimą mažame, naujos statybos daugiabutyje Užupyje, ar nuosavame name 15 km nuo miesto, tai greičiausiai man palankesnis būtų pirmas variantas, tik bėda, kad už to daugiabučio kvadrato kaina, galima pasistatyti dvigubai didesnį namą, įskaitant sklypą. Šitas labai stipriai prisideda prie mūsų mentaliteto, o kas nori gyvent senos statybos bute su sena infrastruktūra, matyt nėra dauguma ir patogumas, greičiau būtinybė. Kai miestas bus patrauklus (kaip ten Šimašius sakė apie senus daugiabučius) "gyventi kaip savam kieme", gal ir sulėtės tas miesto pašonių vystymąsis, bet, kaip kažkas sakė, bus to late.
Komentuoti:
-
Robyla Belgijoje tai neatsirado is niekur, is kazkokio mistinio tankumo (lygtais Vilniaus centre ar miegamuosiusoe rajonuose jo truktu). Po karo didele dalis Briuselio buvo isgriauta statant ivairius greitkelius, labai ilga laika didzioji dalis masinu gatvese buvo imoniu automobiliai, duodami kaip bonusas darbuotuojams de facto asmeniniam naudojimui (primena Lietuva), tai buvo pradeti gana drastiskai keisti istatymais ir savivaldos lygio apribojimais (dabar bonusa labiau apsimoka duoti dengiant dali buto nuomos kainos ar "ekocekiais", kurie skirti isigyti paspirtuka, elektonini dvirati, dengiant VT bilieto kaina ir pan., negu suteikiant automobili, miestuose griezti ribojimai greiciui ir parkavimui, papsirtukai ir dviraciai turi pirmuma vaziuoti keliais ir VT linijomis (nei saligatviais ant pesciuju galvu). Briuselis ilga laika buvo minimas kaip blogo car-centric planavimo pavyzdys netgi, buvo vartojamas terminas "Briuselizacija". Tai sukele ir neigiamu socialiniu pasekmiu - imones automobiliais aukstesnes pajamas gaunantys zmones commutindavo i priemiescius (irgi primena Vilniu), o centre ir aplink ilgainiui liko zemesniu pajamu zmones, kuriuos galiausiai pakeite emigrantai is treciuju saliu, sukurdami didele segregacija mieste. Sitas problemas spresti siuo metu Belgijai kainuoja daugybe resursu, gaila, kad Lietuva lipa ant to paties greblio ir nesimoko is kitu klaidu. Net siuo metu miesteliuose, padalintuose tarp Olandijos ir Belgijos, labai aiskiai matosi, kur prasideda Olandija ir baigiasi Belgija is skirtingo lygio infrastrukturos.
Kalbant apie traukiniu kainas, traukinys i oro uosta yra daugiau isimtis, taip pat atsiradusi is nepasiteisinusiu neoliberalizmo ideju, populiariu iki 2008 metu krizes. Gaila, kad ir Lietuva jas kartoja. Linija i oro uosta yra tokia brangi, nes buvo suremontuota "public-private partnership" principu (sita ideja iki siol labai megsta kisti oligarchai ir juos aptarnaujantys desinieji politikai Lietuvoje), tad daugybe metu kiekvienas keleivis didziaja dali keliones kainos sumoka darbus atlikusiam privatininkui, kuris is to uzsidirbo labai daug pinigu ir priverte Belgija pakeisti istatymus, de facto uzdraudziant tokius projektus. Vaziuojant tik iki Zaventemo stoties (nuo kurios iki oro uosto apie 20min pesciomis) kaina yra kelis kartus pigesne. Norint sutaupyti, taip pat galima vaziuoti tiesioginiu autobusu uz 4.5 eur iki Europos rajono, i kurio kaina ieina ir metro bilietas, kelione norint testi toliau. Traukiniu linijos kitomis kryptimis gausiai subsidijuojamos valstybes - savaitgaliais yra pardavinejami du bilietai uz vieno kaina, jaunimui iki 26 metu yra didziules nuolaidos. Kap minejau anksciau, daugumai "commuteriu" nuolatinius bilietus apmoka darbdavys.
Tad, geras VT is mistinio tankumo ar laisvosios rinkos neatsiranda, tam reikia teisingos policy ir ilgamecio darbo, liudna, kad Vilniuje sukama maksimaliai priesinga kryptimi.
- 5 patinka
Komentuoti:
-
-
Prie kelias dienas buvau Briuselyje, Leuvene, VT labai patogus ir daug kas naudojasi, nes iš kiekvieno mažo miestuko važiuoja traukinukai, o miestukuose gerai išvystytas susisiekimas autobusais. Paslaugos, kaip taksi, yra labai brangu, nuvažiuoti iš orouosto vien tik įsėdimo mokestis apie 15 Eur., o už 25 km dar plius 83 Eur. Tuo tarpu traukinuko kaina į tą patį miestelį yra 10 Eur, kas mūsų maštabais irgi nepigu, jeigu važiuoti kiekvieną dieną į darbą ir atgal, nebent kažkoks nuolatinis tarifas yra mažesnis. Geras, greitas ir patogus VT kainuoja nepigiai, bet tuo pačiu, jam reikia ir nemažų keleivių srautų. Tokiai infrastruktūrai išvystyti ir išlaikyti, Lietuvoje reikia bent 3-4 kartų didesnio gyventojų tankumo. Kada tokia infrastruktūra pasieks Lietuvą - nžn, sakyčiau per artimiausius 20 metų tikrai ne. Leuvene labai daug studentų, tai jie masiškai mina dviračius, vaizdelis panašus kaip Olandijoje. Lyja, šlapdriba, vėjas, saulė, o jie vis mina, kartais net gaila žiūrėt į pamelinavusius veidus ir rankas, bet matyt tokia greito ir pigaus susisiekimo kaina. Kai kur dviračių takai įrengti pėsčiųjų sąskaita, bet neteko matyti interesų konflikto, nes pėsčiųjų sąlyginai gerokai mažiau. Su automobiliu mažesniuose miesteliuose nemažai iššūkių, nes dviračiai ten nardo ne tik jiems skirtais takais. Vairuotojai ramūs, nes per ilgą laiką susiklostė tokia praktika.
Dviračių ir pėsčiųjų tako pvz., mūsuose jau būtų triukšmo. Kitoje gatvės pusėje šaligatvio nėra, o tik žmonių pramintas takelis:
Paskutinis taisė Robyla; 2023.11.29, 12:35.
- 8 patinka
Komentuoti:
-
Parašė TIME Rodyti pranešimąButent, Vakaru ir daugumoje kitu Rytu Europos miestu, iskaitant ir Benkunsko per rinkimus mineta Briuseli, tramvajus, metro ir traukiniai skirti vaziuoti ilgesnius atstumus, o autobusai irgi egzistuoja, tik ju kita funkcja - jie vaziuoja beveik i kiekviena gatve ir yra skirti su minimaliu ejimu pavaziuoti trumpus atstumus ar privaziuoti prie metro/tramvajaus linijos. 10-15min ejimas gali buti pateisintas tik mazo tankumo rajonuose iki stoteles (visokie sodai Vilniuje), o didelio tankumo rajonuose (kaip Uzupis, Paupys, Linkmenu ar Kernaves gatve) turetu buti normalus autobusas, vaziuojantis kuo arciau tikslo ir kas bent 10min (geriau dazniau).
Su Linkmenų g. problema, kad ji neturi jungties su Ozo parku, tada ten būtų galima paleisti VT centro link nevažinėjant ratais kvadratais, bet čia vėl koją kiša prastas gatvių tinklas, kaip ir pvz. norint nuo baltupių važiuoti į šeškinę reikia aplink važinėti.Paskutinis taisė Lettered; 2023.11.29, 12:22.
Komentuoti:
-
Čia yra akivaizdi VT problema Žalgirio g. Apskritai faktas, kad pvz. nuo to pačio naujojo skanseno yra +/- greičiau nueiti pėsčiomis iki Seimo, trunka apie 25 min (ateityje ministerijų miestelio) nei nuvažiuoti VT, kai automobiliu tai yra iki 5 min. Kai variantai yra eiti pėsčiomis daugiau nei 50% kelio, 24 min, 3 stotelių kelionėje 15 min laukti persėdimo ir dar *** miesto centre yra plintusas. Žalgirio g. privalo atsirasti tankus maršrutas, kuris a. atvežtų iš/į vakarinės Žalgirio g. pusės gyventojus ir darbuotojus iki Kalvarijų g. kur jie galėtų greitai ir patogiai persėsti į VT link centro ar Santariškių. b. sujungtų Neries krantus per geležinio vilko g. tankiu maršrutu.
Lettered rašo, kad Linkmenų gilumoje lengviau pasiekti Ozo stotelę, gyvenau - taip lengviau. Ir ką? Visiškas pravalas. Ozo stotelė važiavimui į centrą yra geriausiu atveju iš bėdos. Kada nuo Paparčių namų (net ne piko metu) gaunasi tas pats nueiti iki sostinės turgaus kaip nuvažiuoti autobusu tai ir toks ten VT. Iki Europos (neskaitant maršruto - eik 20 min iki sąjūdžio kelio ir važiuok 5 min iki Europos) greičiau nueiti pėsčiomis, nei važiuoti VT 25 vs 30 min. Ozo stotelė tam kvartalui realiai pasiteisina tik važiuojant Ozo/Kareivių g. kryptimis.
- 6 patinka
Komentuoti:
-
Butent, Vakaru ir daugumoje kitu Rytu Europos miestu, iskaitant ir Benkunsko per rinkimus mineta Briuseli, tramvajus, metro ir traukiniai skirti vaziuoti ilgesnius atstumus, o autobusai irgi egzistuoja, tik ju kita funkcja - jie vaziuoja beveik i kiekviena gatve ir yra skirti su minimaliu ejimu pavaziuoti trumpus atstumus ar privaziuoti prie metro/tramvajaus linijos. 10-15min ejimas gali buti pateisintas tik mazo tankumo rajonuose iki stoteles (visokie sodai Vilniuje), o didelio tankumo rajonuose (kaip Uzupis, Paupys, Linkmenu ar Kernaves gatve) turetu buti normalus autobusas, vaziuojantis kuo arciau tikslo ir kas bent 10min (geriau dazniau).
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
Paprasta - tada reikės papildomų juostų automobiliams. Problem solved. Ai, palauk...
Komentuoti:
-
-
Tai aš ir nerašiau apie 1g ar 3g, o apie mažesnės talpos autobusus. Nežinau, ar verta diskutuoti dėl to, ar papildomas maršrutas centro link Kernavės gatve pagerintų susisiekimą.
Pažiūrėjau Žalgirio g. maršrutų tvarkaraščius, tai 5 ir 49 važiuoja kas 25-30 min., bet abu maršrutai atvažiuoja pora minučių vienas po kito, tai realiai gauni 20 min. tarpą be jokio transporto.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Zefyras Rodyti pranešimą
Na jei būtų autobusas, važiuojantis Kernavės gatve ir pasukantis Europos aikštės link, tai nereiktų iki Konstitucijos vaikščioti. Galėtų būtų pratęstas kuris nors midibusas (ar 88 ar 89) nuo Europos aikštės pro Kernavės g. Toliau aišku kvailai kad tarp Geležinio Vilko ir Kalvarijų g. nėra jokios tranzitinės gatvės, kitu atveju galėtų galutinis sustojimas būti Ozo žiede.
O Kalvarijų g. tarp Kalvarijų turgaus ir Žaliojo tilto irgi nėra jokios stotelės. Gyvenantys už Žalgirio g. į šiaurę, Linkmenų g. gilumoje išvis neturi jokio transporto, bet ten gal dar galima nueiti iki Linkmenų st.Paskutinis taisė Lettered; 2023.11.29, 10:22.
Komentuoti:
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
Kai mašыnų bus keli melejuonai gatvėse ir kamščiuose žmonės užtruks 1-1.5 valandos kasdien, kas tuomet taps komforto etalonu?
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
Kai mašыnų bus keli melejuonai gatvėse ir kamščiuose žmonės užtruks 1-1.5 valandos kasdien, kas tuomet taps komforto etalonu?
Komentuoti:
-
Parašė ttttt Rodyti pranešimąKo jūs čia pradėjot, ubagai? Vienas nori vaikščiot, kitam toli vaikščiot, trečiam dar kažkas...
Nusipirkit mašыnas ir važinėkit kaip normalūs žmonės.
Komentuoti:
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Sutinku, bet šiuo atveju, net jei miestas turėtų 5 modernias metro/tramvajaus linijas, nuo skanseno vis tiek tektų pėdinti iki Kalvarijų g. ar Konstitucijos pr. Bet čia smulkmena palyginus, kiek kelionėse užtrunka tikrų didmiesčių gyventojai.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Sutinku, bet šiuo atveju, net jei miestas turėtų 5 modernias metro/tramvajaus linijas, nuo skanseno vis tiek tektų pėdinti iki Kalvarijų g. ar Konstitucijos pr. Bet čia smulkmena palyginus, kiek kelionėse užtrunka tikrų didmiesčių gyventojai.
O Kalvarijų g. tarp Kalvarijų turgaus ir Žaliojo tilto irgi nėra jokios stotelės. Gyvenantys už Žalgirio g. į šiaurę, Linkmenų g. gilumoje išvis neturi jokio transporto, bet ten gal dar galima nueiti iki Linkmenų st.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Zygis Rodyti pranešimąMan visiskai neidomu, ko tau gaila. Faktas, kad VT Vilniuje pagrinde skirtas vargingiems ir studentams, vaikams. Tais retais kartais, kai nusprendziu su VT kazkur pavaziuoti - tuo vis isitikinu.Paskutinis taisė Lettered; 2023.11.28, 22:33.
Komentuoti:
Komentuoti: