Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Vilniaus viešasis transportas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Creatium Rodyti pranešimą

    Visos idėjos bus prafiltruotos, apgalvotos, išanalizuotos ir tada (gal) įgyvendintos.
    Čia gana drąsus ir abejotino tikslumo teiginys. Pasižiūrėjus, kaip vykdoma eilė visokių oprojektų, kaip neveikia praktiškai visų infrastruktūros projektų kokybės kontrolė, kaip nesimokoma iš klaidų ir t.t., bijau, kad priežasčių, kodėl neįgyvendinami geri pasiūlymai, gali būti gerokai daugiau, nei ilgas ir skrupulingas VMS galvojimas bei analizavimas. Realybė ta, kad nepaisant proveržių ir teisingų vizijų kai kuriose sritys, VMS, didele dalimi, tebėra 90s stiliaus biurokratinė organizacija, kur proceso formalizmas ir varnelės padėjimas, garantuojantis atsakomybės išvengimą, yra svarbiau už turinį. Labai tikėtina, kad taccido pasiūlymai bus atmesti/nesvarstyti ne todėl, kad skrūpulingi ir kruopštūs VMS žmonės juos gerai išanalizavę sugalvos kažką geresnio, bet tiesiog todėl, kad nenorės ar tingės tuo užsiimti, o varnelę padėti yra parasčiau, nei išanalizuoti ir išstudijuoti.

    Comment


      Parašė liootas Rodyti pranešimą

      Tas pats kaip skaityklėse. Taip, ekranas, vakare/naktį su apšvietimu. Kaip suprantu, apačioje yra keli mygtukai, jei norėsi pavaryt į šoną, pažiūrėt kito maršruto tvarkaraštį ir t.t. Bet gal kas buvo vietoj ir tiksliau papasakos?
      Su analogišku pavyzdžiu teko susidurti Varšuvoje, prie geležinkelio stoties muziejaus esančioje stotelėje. Tikrai patogus variantas
      Daugiau mano nuotraukų >>
      Mano rajonas ir apylinkės >>

      Comment


        Šiandien važiavau autobusu. Google maršrutų planuotojas rodė, jog autobusas stotelėje bus 10:15 h. Fizinis cilindras stotelėje rašė 10:20 h. Atvažiavo 10:16 / 10:17 h. Namuose pasitikrinau judu.lt, rodo 10:16 h.

        Likau labai nepatenkintas klientas.
        ♚ streetskins.eu/vilnius-city-cycling-map-by-road-surface ♚

        Comment


          Sveiki. Ką manote apie dabartinio susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio galimybes tapti Vilniaus meru, jei jis pats tą sugalvotų? Nes nors jis iš LP, kiek atsimenu bent jau tramvajaus idėjai pritaria, tai gal iš ties kažką VT pakeistų.

          Comment


            Parašė dondc Rodyti pranešimą
            Šiandien važiavau autobusu. Google maršrutų planuotojas rodė, jog autobusas stotelėje bus 10:15 h. Fizinis cilindras stotelėje rašė 10:20 h. Atvažiavo 10:16 / 10:17 h. Namuose pasitikrinau judu.lt, rodo 10:16 h.

            Likau labai nepatenkintas klientas.
            Kiek pastebėjau Google Maps kartais tvarkaraščių atnaujinimas užvėluoja iki savaitės.

            Comment


              Parašė John Rodyti pranešimą

              Čia gana drąsus ir abejotino tikslumo teiginys. Pasižiūrėjus, kaip vykdoma eilė visokių oprojektų, kaip neveikia praktiškai visų infrastruktūros projektų kokybės kontrolė, kaip nesimokoma iš klaidų ir t.t., bijau, kad priežasčių, kodėl neįgyvendinami geri pasiūlymai, gali būti gerokai daugiau, nei ilgas ir skrupulingas VMS galvojimas bei analizavimas. Realybė ta, kad nepaisant proveržių ir teisingų vizijų kai kuriose sritys, VMS, didele dalimi, tebėra 90s stiliaus biurokratinė organizacija, kur proceso formalizmas ir varnelės padėjimas, garantuojantis atsakomybės išvengimą, yra svarbiau už turinį. Labai tikėtina, kad taccido pasiūlymai bus atmesti/nesvarstyti ne todėl, kad skrūpulingi ir kruopštūs VMS žmonės juos gerai išanalizavę sugalvos kažką geresnio, bet tiesiog todėl, kad nenorės ar tingės tuo užsiimti, o varnelę padėti yra parasčiau, nei išanalizuoti ir išstudijuoti.
              Atrodo kad biurokratijos inercija labai stipri, ir atskaitomybės ryšiai neveikia, užsisedėję per metų metus tie patys bebrai. O visuomenės nuomonės atsiklausiama apklausų būdu, kuri iš savęs menkas įtraukimo mechanizmas (pakurt internetinę apklausą daug resursų nereikia, bet ir nauda ribota).

              Comment


                Aktorius Ramūnas Rudokas teisiamas dėl sunkaus pėsčiosios sužalojimo

                Žinomas televizijos aktorius kaltinamas, kad pernai gruodžio 8 dienos pavakarę, apie 17.30 val., Vilniaus centre vairuodamas automobilį „Subaru“ suko į kairę Olimpiečių ir Rinktinės gatvių sankryžoje, kur nepraleido pėsčiosios Irinos B., partrenkė ir sunkiai sužalojo – moteriai lūžo kaulai. Bylos duomenimis, vairuotojui tuo metu degė žalias šviesoforo signalas, pėsčiajai taip pat degė žalia šviesa. „Taip suprantu (kuo kaltinamas – BNS), prisipažįstu visiškai“, – teismui sakė R.Rudokas. 55 metų vyras graudinosi teismui pasakodamas apie avariją, prašė neatimti iš jo teisės vairuoti, nes tokiu atveju gali sumenkti šeimos pajamos, sunku būtų rūpintis Rokiškio rajone gyvenančia garbaus amžiaus mama ir savo mažamečiais vaikais.

                50 tūkstančių kilometrų per metus pravažiuojam, automobilis yra mūsų šeimos turtas ir išlaikymas, mūsų vaikų išlaikymas“, – stovėdamas prieš teisėją Iloną Mateikienę ašaras šluostėsi R.Rudokas.
                Oho, kokia bloga padėtis, pasirodo, su viešuoju transportu Vilniuje, kad net galima šeimas sužlugdyti atėmus vairuotojo teises.

                Comment


                  Kiek chaotiškas sakyčiau gavosi bilietų prekybos VT priemonių viduje atnaujinimas, negi nebuvo galimybės prekybos atnaujinti vienu metu visuoses maršrutuose (kad ir vėliau nei nuo gegužės 1-os).

                  Comment


                    50K per metus? Jis aktorius ar fūros vairuotojas?

                    Comment


                      Parašė John Rodyti pranešimą
                      50K per metus? Jis aktorius ar fūros vairuotojas?
                      50k per metus tikrai normalu aktoriui, kuris turbūt kasdien po Lietuvą važinėja vesti visokių renginių, vaidinti spektakliuose ir pan.
                      Flickr

                      Comment


                        Kol jaunieji tiktokeriai JUDU ir VMSe piarinasi apie naujus dviračių takus ir humanizuotas gatves, kol forume vis bandoma įrodyti, kad tik tramvajus mus išgelbės, žmonės, nuo kurių de facto priklauso keleivio kelionė į darbą pirmadienį gali tiesiog neateiti į darbą.

                        Nuo pirmadienio – nežinia dėl Vilniaus viešojo transporto paslaugų: dalis darbuotojų gali nepasirodyti darbe

                        Kilus konfliktui tarp darbdavio ir darbuotojų, nuo pirmadienio 760 „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų, iš jų – apie 600 vairuotojų, ketina stabdyti darbo sutartis. Tai reiškia, kad kitą savaitę vilniečiai gali likti be dalies susisiekimo paslaugų. Norėdama užkirsti tam kelią įmonė kreipėsi į teismą, taip pat ruošia veiksmų planą, ką tokiu atveju tektų daryti.

                        760 „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų šią savaitę įmonės vadovybei bandė įteikti savo prašymus su įspėjimu dėl savo darbo sutarčių stabdymo nuo gegužės 16 d., nes bendrovė nevykdo 2018 m. kolektyvinėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų. „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius Delfi pasakoja, kad darbuotojų prašymus pavyko įteikti ne iš pirmo karto. „Kai pirmą kartą nuvykome, iš mūsų, kaip profesinės sąjungos atstovų, įspėjimų nepriėmė, nors mūsų tokia teisė numatyta įstatyme. Vykdydami darbuotojų valią išsiuntėme juos el. paštu, buvo pasakyta, kad negavo. Tada per Lietuvos paštą registruotu paštu jiems įteikti darbuotojų prašymai. Mes matėme ataskaitą iš pašto, kad įspėjimai įteikti“, – teigia A. Markevičius. Tuo metu tiek „Vilniaus viešojo transportas“ (VVT), tiek Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai priklauso bendrovė, tikina negavę nė vieno prašymo. „Kol kas tokių darbuotojų prašymų neturime nė vieno“, – sako VVT komunikacijos vadovė Giedrė Buivydaitė. „Visus pareiškimus vairuotojų vardu buvo atnešęs profsąjungos vadovas. Teisės aktai įpareigoja tai padaryti kiekvieną darbuotoją asmeniškai. Mūsų žiniomis, prašymų nėra gauta“, – pažymi savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas.

                        Pasak profesinės sąjungos vadovo, VVT kreipėsi į teismą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo su prašymu laikinai sustabdyti darbuotojų įspėjimus dėl darbo sutarties sustabdymo ir kad gegužės 16 d. darbuotojams būtų uždraustas neateiti į darbą. Tai esą patvirtina faktą, kad įmonė visgi prašymus gavo, teisme net pateikti duomenys. „Bendrovė net teisme pripažįsta matanti informaciją, ji prašymus suskaičiavusi: iš viso pateikti 762 darbuotojų prašymai, iš jų – 609 vairuotojų. Bendrovė pateikė tokius duomenis teismui, vadinasi, ji juos gavo ir turi. Mes vertiname, kad jie pripažįsta šį faktą. Jeigu prašymai būtų neįteikti, įmonė šių duomenų neturėtų“, – svarsto A. Markevičius. Tiesa, jo teigimu, VVT darbuotojams daro spaudimą atsiimti prašymus. „Matome, kad bendrovė komunikuoja su darbuotojais, imasi tam tikrų spaudimo priemonių – rengia susirinkimus, siunčia SMS žinutes, per feisbuką rašo, bandydama įkalbėti atsiimti įspėjimus, bet iš esmės nesprendžia darbuotojų iškeltų reikalavimų, kurie nurodyti įspėjime. Ignoruoja, naudoja daugiau psichologinio spaudimo priemones: kokia žala bus padaryta ir kas ją turėtų atlyginti“, – pasakoja VVT profesinės sąjungos vadovas, pridūręs, kad spaudimui pasidavė vienetai, dar apie dešimt darbuotojų prisijungė ir pateikė savo įspėjimus darbdaviui. Anot pašnekovo, penktadienį popiet turėtų paaiškėti ir teismo sprendimas dėl laikinųjų priemonių taikymo. „Ketvirtadienį teismas svarstė ieškinį, pateiktą bendrovės prieš profesinę sąjungą dėl de facto neteisėtai organizuoto streiko. <...> Teisme net nebuvo kaip atsakovų šalies nurodyta darbuotojų, nes jie įteikė įspėjimą darbdaviui. Kažkodėl buvo įtraukta profesinė sąjunga, kuri, nors Darbo kodeksas ir leidžia, nekėlė streiko reikalavimų. Bus įdomus teismo sprendimas, precedento nėra“, – pažymi A. Markevičius.

                        Kaip tikina darbuotojų atstovas, nepaisant teismo sprendimo, kiekvienas darbuotojas sprendžia šį klausimą individualiai, mat tai nėra kolektyvinis streiko iškėlimo klausimas, tad visi 600 darbuotojų pirmadienį gali neateiti į darbą. „Profesinė sąjunga negali uždrausti darbuotojui neišeiti iš darbo, kai jis pasinaudoja individualia teise sustabdyti savo darbo sutartį. Profesinė sąjunga negali kištis į individualius santykius. Ar jie pirmadienį eis į darbą, ar ne, viskas priklausys nuo bendrovės. Jeigu ji atsižvelgs į įspėjimą, pateiktus darbuotojų reikalavimus, tai darbuotojai išeis į darbą. Jeigu bendrovė ir toliau ignoruos arba nesikalbės ir nepriims kitų sprendimų tai, žinoma, pirmadienį gali būti taip, kad 600 vairuotojų neišeis į darbą“, – sako A. Markevičius, pridūręs, kad darbuotojai nusiteikę eiti iki galo. Paklaustas apie derybas su VVT profesinės sąjungos pirmininkas patikina, kad vyksta tik neoficialūs susitikimai. „Neformalūs pokalbiai su bendrove vyksta, tokie apsikeitimai nuomonėmis, šalys bando ieškoti išeičių. Bet savivaldybė visiškai ignoruoja, nepadeda spręsti problemos“, – sako pašnekovas. Delfi Vilniaus miesto savivaldybės pasiteiravo šios situacijos vertinimo ir kokius sprendimo būdus ji mato, tačiau šių dalykų atstovai nekomentavo. VVT atstovė pažymi, kad įmonė nuolat kviečia profesinę sąjungą dialogams ir prašo situaciją spręsti ne ultimatumais. „Tenka apgailestauti, kad pati profesinė sąjunga jau du kartus pasitraukė iš derybų rato per pastaruosius metus“, – pažymi G. Buivydaitė.

                        Delfi primena, kad šį VVT darbuotojų ultimatumą išprovokavo bendrovės atsisakymas indeksuoti darbo užmokestį kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, nenoras įrašyti valandinio užmokesčio ir darbuotojų gaunamų priedų bei vienašališkai įvesta tvarka dėl kilnojamojo pobūdžio darbo. „Šalys kol kas nėra baigusios derybų dėl naujos kolektyvinės sutarties, todėl šis klausimas dar nėra išspręstas. Pažymime, kad darbuotojų darbo užmokestis pasibaigus 2018 m. kolektyvinei sutarčiai nemažėjo – išliko priemoka už darbo stažą, kvalifikacinę klasę, sveikatingumo priemoka, parama gimus vaikui ir pan. Priešingai, bendrovė 2021 m. darbo užmokesčiui skyrė daugiau kaip 700 tūkst. eurų. 2022 m. pradžioje padidintas bendras darbo užmokesčio fondas 10 proc. Atlyginimų didinimui šiais metais bendrovė skyrė maksimalią įmanomą sumą – 2,4 mln. eurų. Darbuotojų darbo užmokestis vidutiniškai kilo 10 proc., kai kurių ir 15-20 proc.“, – vardija VVT atstovė. Paklausta, kas užtikrins sklandų viešojo transporto darbą kitą savaitę, jei visgi paaiškėtų, kad dalis darbuotojų apsisprendė neiti į darbą, G. Buivydaitė sako, kad situacija stebima ir vertinama. „Bendrovė dės visas pastangas, kad keleiviai kuo mažiau patirtų nepatogumų, ir tikimės, kad pavyks to išvengti. Jei taip nutiks (darbuotojų neateis – Delfi), skubiai identifikuosime ir pakoreguosime maršrutų grafikus taip, kad keleiviai jaustų kuo mažesnį poveikį. Visas transportas tikrai nesustos“, – tikina ji. Advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ advokatas Nerijus Kasiliauskas anksčiau šią savaitę informavo žiniasklaidos atstovus, kad sutarčių stabdymas yra Darbo kodekse numatyta galimybė neiti į darbą tris mėnesius – per juos darbuotojas negali būti atleistas, taip pat jam privalo būti mokamas valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Šiemet profesinė sąjunga ketino rengti ir streiką, tačiau streikų organizuoti teisinės galimybės nėra dėl Lietuvoje vis dar galiojančios nepaprastosios padėties. Pasakyti, kada jis bus, dar esą sunku. „Profesinė sąjunga dėl kolektyvinio ginčo yra paskelbusi streiką, kuris teismo jau pripažintas teisėtu, bet liko nustatyti tik minimalias paslaugas. Teismo sprendimas bus gegužės 24 d., tada profesinė sąjunga galės pasinaudoti kolektyvine teise ginti savo iškeltus reikalavimus kolektyvinėse derybose. Dabar nepaprastoji padėtis šalyje, todėl streikai draudžiami. Tai mes šiuo metu negalime pasakyti, kada tai būtų“, – sako profesinės sąjungos vadovas.

                        Comment


                          Parašė Pilaitis Rodyti pranešimą
                          kol forume vis bandoma įrodyti, kad tik tramvajus mus išgelbės
                          Tikrai taip, tramvajus tokią konkrečiai problemą išspręstu, nes atskirtu keliu važiuojančiam moderniam tramvajui vairuotojų nereikia, o tie tramvajai, kuriems reikia vairuotojų, talpina gerokai daugiau žmonių nei autobusai, tad vis tiek vairuotojų reikia 2-3 kartus mažiau. Dėl to galima kurti gerai apmokamas darbo vietas, susijusias su VT sistemos valdymu ir priežiūra, o ne darbo vietas barankos sukiojimui, kurios iš principo negali būti gerai apmokamos. Ši nekonkurencinga VT strategija, paremta tik autobusais (vienintelė tokia Vilniaus dydžio mieste ES) sukūrė ne tik VT vairuotojų milžinišką klasę, kurią išlaikyti bus labai sunku, bet ir pavėžėjų vairuotojų, kurių čia irgi reiktų gerokai mažiau su geru, bėginiu VT.

                          Video iš Docklands Light Rail (pirmas rastas, rekomenduoju žiūrėti be garso ):

                          Paskutinis taisė VLR; 2022.05.13, 13:39.

                          Comment


                            Nu jo, DLR pavadinti tramvajumi yra genialu kaip ir genialu pasakyti, kad pastačius bėginį VT, nereikės tiek ''barankos sukiotojų'', suprask mes gyvenam Liuksemburge ir galėsime leisti sau tokią prabangą privesti bėgius kiekvienoje svarbesnėje miesto branduolio gatvėje

                            Comment


                              Parašė Pilaitis Rodyti pranešimą
                              Nu jo, DLR pavadinti tramvajumi yra genialu kaip ir genialu pasakyti, kad pastačius bėginį VT, nereikės tiek ''barankos sukiotojų'', suprask mes gyvenam Liuksemburge ir galėsime leisti sau tokią prabangą privesti bėgius kiekvienoje svarbesnėje miesto branduolio gatvėje
                              DLR yra Light Rail sistema, kas, iš esmės, yra geresnis tramvajus. Vilniaus atveju visada sakiau, kad būtent Light Rail sistemos čia reikia, t.y. tramvajaus, važiuojančio atskirtu keliu. Apie 'tradicinį' tramvaju niekada nekalbėjau. Vilniui reikia kažko, kas gali greitai ir patogiai važiuoti itin ilgus atstumus ir LRT sistema yra pigiausias dalykas, kuris tai gali daryti konkurencingai. Realiai, Vilniaus atstumams reiktų miesto geležinkelio/metro, bet tai yra per brangu šiais laikais.

                              Brankos sukiotojų visada reikės, bet miestas visada galės pasiūlyti geresnes sąlygas mažesniam skaičiui vairuotojų nei didesniam.

                              Comment


                                Parašė VLR Rodyti pranešimą
                                Brankos sukiotojų visada reikės, bet miestas visada galės pasiūlyti geresnes sąlygas mažesniam skaičiui vairuotojų nei didesniam.
                                Jei bus bėginis transportas, reikės personalo dar daugiau. Technikų, dispečerių, mechanikų, inžinierių ir t.t.. Bet čia klausimas ne apie tai. Tai klausimas kokia darbo kultūra ir aplinka VVT, koks valdžios santykis su savo darbuotojais. Jei mes pakeisim autobusus į traukinius, bet požiūrį į personalą, kultūrą, darbo sąlygas paliksime tokius pat, tai niekas nepasikeis.

                                Kaip VT modernizavimo apologetas turėtum rimtai žiūrėti į šį dalyką, nes būtent čia ir yra to institucinio aplaidumo išdava.

                                Comment


                                  Parašė VLR Rodyti pranešimą

                                  DLR yra Light Rail sistema, kas, iš esmės, yra geresnis tramvajus. Vilniaus atveju visada sakiau, kad būtent Light Rail sistemos čia reikia, t.y. tramvajaus, važiuojančio atskirtu keliu. Apie 'tradicinį' tramvaju niekada nekalbėjau. Vilniui reikia kažko, kas gali greitai ir patogiai važiuoti itin ilgus atstumus ir LRT sistema yra pigiausias dalykas, kuris tai gali daryti konkurencingai. Realiai, Vilniaus atstumams reiktų miesto geležinkelio/metro, bet tai yra per brangu šiais laikais.

                                  Brankos sukiotojų visada reikės, bet miestas visada galės pasiūlyti geresnes sąlygas mažesniam skaičiui vairuotojų nei didesniam.
                                  Siūlau sutarti dėl terminų:

                                  Tai yra tramvajus:




                                  T.y. iš esmės tai yra VT, galintis važiuoti tiek bendrame sraute, tiek atskirai (įskaitant kai kada estakadas ir tunelius), su lengvais riedmenimis, bet su labai mažomis automatizavimo galimybėmis.

                                  O tai yra lengvasis metro:




                                  T.y. tai yra visiškai nuo bendro srauto/pėsčiųjų eismo atskirta sistema, su šiek tiek sunkesniais negu tramvajus, bet lengvesniais negu tikras metro (heavy rail) riedmenimis, su visiško automatizavimo galimybe.

                                  Tačiau kaip jau Tikras Architektas parašė, jokia sistema neveiks gerai, kol tiek VVT, tiek VMS bus toks požiūris į darbuotojus.

                                  Comment


                                    Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą

                                    Jei bus bėginis transportas, reikės personalo dar daugiau. Technikų, dispečerių, mechanikų, inžinierių ir t.t.. Bet čia klausimas ne apie tai. Tai klausimas kokia darbo kultūra ir aplinka VVT, koks valdžios santykis su savo darbuotojais. Jei mes pakeisim autobusus į traukinius, bet požiūrį į personalą, kultūrą, darbo sąlygas paliksime tokius pat, tai niekas nepasikeis.

                                    Kaip VT modernizavimo apologetas turėtum rimtai žiūrėti į šį dalyką, nes būtent čia ir yra to institucinio aplaidumo išdava.
                                    Nesu tikras, kad konkurencingai sistemai reiktų daugiau darbuotojų, bet net jei tai ir yra teisybė, darbo vieta nėra lygi darbo vietai. Inžinierius, prižiūrintis automatizuotas sistemas yra kur kas produktyvesnis nei vairuotojas, dėl ko jo darbas gali būti gerokai geriau apmokamas ir suteikti geresnes karjeros perspektyvas.

                                    Dėl VVT kultūros - taip, ji priklauso 90-ųjų Rusijos užkampyje, o ne 2022-ųjų ES sostinėje su geromis algomis, kieta, konkurencinga darbo jėga ir milžiniškomis (bet pagrįstomis) ambicijomis. Tiek darbo kultūros dalykai, tiek fizinė infrastruktūra yra VMS apsileidimo VT srityje ir automobilizmo propagavimo dešimtmečiais simptomai. Ne kartą sakiau, kad tos institucijos yra irštvos, į kurias reikia ateiti su tokiu požiūriu, su kokiu Rokas Masiulis atėjo į Lietuvos geležinkelius, t.y. su mintimi atleisti visus vadukus ir sustatyti visas procedūras nuo nulio. Vilniaus VT sistemos pavertimas konkurencinga yra didžiausia užduotis ir didžiausias iššūkis Vilniui ateinantiems bent keliems dešimtmečiams.

                                    Comment


                                      Parašė Pilaitis Rodyti pranešimą

                                      Siūlau sutarti dėl terminų:
                                      Ta riba tarp LRT ir tramvajaus kartais yra tokia pilka zona. Pvz. šis Esseno P89 tramvajus atrodo kaip tramvajus, bet tai yra tas pats modelis, koks važinėja DLR:
                                      https://en.wikipedia.org/wiki/Essen_...ethenhoehe.jpg

                                      Kai kurie paprasti tramvajai irgi save vadina LRT, kai kurie LRT save vadina Light Metro ir tt. Bet kokiu atveju, jei kalbame apie mano konkrečiai perspektyvą tai, be jokios abejonės, nesiūlyčiau Vilniuje statyti tradicinio tramvajaus, kuris važiuoja kartu su visu srautu. Tai būtų per mažas "upgrade" lyginant su esamomis priemonėmis.

                                      Comment


                                        Parašė VLR Rodyti pranešimą
                                        Nesu tikras, kad konkurencingai sistemai reiktų daugiau darbuotojų
                                        Viešame transporte konkurencingumas yra neįmanomas. Tai yra kritinė valstybės infrastruktūra, logiškai mąstančių žmonių paprastai priskiriama išlaidoms. Kuo baigėsi rinkos sąlygos viešajame transporte galime pamatyti nesename JK pavyzdyje, kuomet buvo nacionalizuotos suzombėjusios ir visiškai nuo kosmiškai išbujojusių subsidijų priklausomos privačios įmonės. Nuo to pralaimi visi, tiek keleiviai, tiek valstybė.

                                        Konkurencija nėra panacėja nuo visų ligų, kaip jau pamatėme, ypač COVID metu ir dabartinio karo akivaizdoje.

                                        Comment


                                          Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą

                                          Viešame transporte konkurencingumas yra neįmanomas. Tai yra kritinė valstybės infrastruktūra, logiškai mąstančių žmonių paprastai priskiriama išlaidoms. Kuo baigėsi rinkos sąlygos viešajame transporte galime pamatyti nesename JK pavyzdyje, kuomet buvo nacionalizuotos suzombėjusios ir visiškai nuo kosmiškai išbujojusių subsidijų priklausomos privačios įmonės. Nuo to pralaimi visi, tiek keleiviai, tiek valstybė.

                                          Konkurencija nėra panacėja nuo visų ligų, kaip jau pamatėme, ypač COVID metu ir dabartinio karo akivaizdoje.
                                          Be jokios abejonės. Sakydamas konkurencinga turėjau omeny konkurencinga lyginant su (1) kitomis transporto priemonėmis mieste, (2) VT sistemomis panašaus dydžio miestuose ES su kuriais konkuruojame (ir vis labiau konkuruosime) dėl kvalifikuotos (ir ne tik) darbo jėgos pritraukimo. VT sistemos visada bus tiesiogiai nuostolingos, apie kažkokį privatizavimą tikrai nekalbu. Aš noriu, kad šitą daiktą finansuotų mano mokesčių mokėtojo pinigai. Jei man kas pasakytų šiandien, kad mano mokesčiai pakils kokiais 5%, bet Vilnius pradės statyti kietą transportą, aš sakyčiau "PAGALIAU"

                                          Comment

                                          Working...
                                          X