Vilniaus tramvajus

[yessuz]

Važinėja, nes įdiegta prieš gal 100 metų ir niekas nepanaikino, o kitokio transporto ten nėra, nes miestas mažas.
Berlyne teko būt? Tramvajai tik taribinėj daly, Vakarų Berlyne jų NĖRA.
Vilnius metro per mažas, o traNvajaus čia nėra, tai kam jis čia, jei yra troleibusai, kurių Krokuvoj nėra?



O ar paviko rast informacijos, kad skelbta būtų, kad bus atskirtas? Jei ne, tada kuom skirsis nuo Rygos? Niekuo.

Nu tu gerai varai Krokuva matai mazas miestas??))
O tai kad tu nematei kad butu kur uzrasyta, dar nereiskia kad nebus.

Analogija butu: Jei taves per rura dar niekas nedare, tai dar nereiskia kad geju nera...

[yessuz]

Kiek kainuoja tokie specialūs vagonai? Kiek troleibusų galima nupirkti už specialaus vagono kainą?
Kiek tam reikia papildomų etatų?
Rygoje jos rieda kartu su mašinom. Bėgiai nėra atskirti. Tai tragiška sistema, moraliai pasenusi. Kam to reikia Vilniuje????

Tu bent zinai kiek kainuoja 1 troleibusas???

[Rainforest]

Siūlau šitą trolį-batsiuvį baninti, kol išmoks pagarbei diskutuoti, menkista.

[yessuz]

Siūlau šitą trolį-batsiuvį baninti, kol išmoks pagarbei diskutuoti, menkista.

NepIk, bet tau reiktu ismokti pradziai siek tiek gramatikos (bo biski pIkIna skaitIti tavo sleivarastiskuma), tada pasigooglink definicija "Troll", o tada pradek aiskinti ka kam baninti. Paciam deretu persiziureti savo argumentus ir buti maziau hateriu nei kad esi. Neskanu.

Kaip sakoma - neaiskink zmonems ka daryti, tau jie neaiskins nei kur eiti, nei ka I burna detis...
Ramybes.

[Romas]

Tema užrakinta valymui.

[vilijampolietis]

Olandai siūlo sostinei tramvajų ant guminių ratų

http://verslas.delfi.lt/automoto/ola....d?id=55222183

Vilniuje apsilankę Olandijos kompanijos VDL atstovai siūlo sostinei „Phileas“ transporto sistemą – tramvajų ant guminių ratų.

Pasak „VDL Advancend Public Transport Systems“ (APTS) direktoriaus Ruudo‘o Bouwman‘o, tai – visai nauja viešojo transporto koncepcija, kuri pirmiausia buvo įdiegta Olandijos Eindhoveno mieste. Pirmieji „Phileas“ vežė keleivius nuo Eindhoveno centro iki oro uosto.

Transporto priemonė ypatinga tuo, jog gali važiuoti tiek magnetiniais virtualiais „bėgiais", tik ir įprastu keliu. Tiesa, gatvėse jai būtina atskirti specialias juostas, kur po asfaltu „paslepiami“ magnetai, padedantys „Phileas“ nenukrypti nuo nustatytos trasos.

Transporto priemonės gali važiuoti be vairuotojo, jas valdo kompiuteris. „Užtenka vieną kartą „Phileas“ pravažiuoti nustatyta trasa, kad jis „įsimintų“ maršrutą. Magnetiniai jutikliai reikalingi tam, kad transporto priemonė ekstremaliais atvejais nenukryptų nuo kurso“, - aiškina R. Bouwman‘as. Vieno centimetro skersmens ir trijų centimetrų aukščio magnetai išdėstyti vienas nuo kito 3-4 metrų atstumu. Jie gali būti „įgręžiami“ į kelią ir uždengiami arba sudedami klojant asfaltą.

Projektą olandai pavadino Žiulio Verno romano „Aplink pasaulį per 80 dienų“ herojaus vardu. Pasak APTS vadovo, toks pavadinimas atspindi transporto priemonės punktualumą ir greitį. Šiuo metu vidutinis „Phileas“ greitis mieste – 22 km/val., o autobusų – maždaug 17-19 km/val.

Skirtingas dizainas

„Phileas“ dizainas itin patrauklus, aptakios formos didžiuliai, tačiau grakštūs automobiliai galėtų papuošti bet kurį miestą. Iš pirmo žvilgsnio „Phileas“ primena ilgą autobusą ant guminių ratų, tačiau talpumu bei važiavimo greičiu panašėja į tramvajų. Transporto priemonės ilgis, priklausomai nuo sekcijų kiekio, gali siekti nuo 18 iki 26 metrų.

„Transporto priemonę pagal kliento pageidavimus galima sudėlioti tarsi „Lego“ konstruktorių“ – išardyti, sudėti, pakeisti išvaizdą. Skirtingoms šalims ir skirtingiems miestams pateikiame vis kitokias transporto priemones, skiriasi ir jų pavadinimai“, - pasakoja R. Bouwman‘as.

„Phileas“ kėbulas gaminamas iš itin lengvų bei patvarių kompozitinių medžiagų. Tokia kėbulo konstrukcija suteikia galimybę išdėstyti duris iš abiejų transporto priemonės pusių. „Tai ypač patogu senamiesčiuose, kur gatvelės itin siauros, kur transporto priemonei tenka sustoti vidury kelio. Tokiu būdu sutaupoma vieta stotelėms įrengti miesto centre“, - aiškina R. Bouwman’as. Beje, durų kiekis taip pat parenkamas pagal kliento pageidavimus, kaip ir skirtingas jų išdėstymas. Taip pat „lanksčiai“ galima išdėstyti ir sėdynes bei kitą įrangą salone. Pavyzdžiui, Las Vegaso miestui JAV skirtame „Phileas“ sumontuoti... žaidimo automatai, kad žmonės nenuobodžiautų vykdami iš oro uosto iki miesto centro.

Taip pat gaminami „Phileas“ skaidriu stogu, su LED lemputėmis ir pan. Transporto priemonės itin ekologiškos, jos neišmeta į aplinką kenksmingų dalelių.

Šiuo metu ilgiausias siūlomas „Philea“ – 26 metrų ilgio, tačiau netrukus bus pradėti gaminti 27 metrų ilgio autotramvajai. Vienu metu transporto priemonė gali vežti apie 300 žmonių. Visi transporto priemonės ratai – valdomi, pakaba nepriklausoma, todėl „Phileas“ itin manevringas, jis ne tik apsisuka ten, kur neapsisuktų įprastas miesto autobusas, bet tarsi krabas gali pasislinkti į šoną.

Patogiau ir pigiau nei tramvajus

Pasak olandų, įdiegti miestuose šią transporto sistemą pigiau nei įprastą bėginį tramvajų. „Mūsų sukurtos transporto priemonės įdiegimas kainuoja maždaug 50 proc. pigiau nei tramvajaus. Pigiausia, be abejo, vežti keleivius autobusais, tačiau jei tokio transporto miestuose nepakanka, ši sistema – tarsi tarpinis variantas tarp tramvajaus ir autobuso“, - teigia R. Bouwman‘as.

„Phileas“ vienu mygtuko paspaudimu gali būti perkeliamas nuo virtualių „bėgių“ ant kelio ar atgal. Beje, ši transporto priemonė gali važinėti ir nesukūrus atitinkamos infrastruktūros, ją galima pamažu diegti jau eksploatuojant transporto priemones.

Be mažesnės kainos, „Phileas“ turi ir daugiau privalumų: jis važiuoja tyliai bei yra gerokai manevringesnis nei bėginis transportas. Manevringesnis, beje, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme: kadangi transporto priemonė nesusijusi su bėgiais ar laidais, ji gali važiuoti bet kuriuo maršrutu, be to, nepaisant didelės talpos ir dydžio, gali lengvai manevruoti gatvėje, apvažiuodama nenumatytas kliūtis.

Apie šimtą pagamintų „Phileas“ jau važinėja Prancūzijoje, Turkijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Izraelyje ir, žinoma, Olandijoje.

Be įprastų dyzelinių ar elektrinių transporto priemonių, olandai pateikė rinkai ir vandenilio kuro elementais varomus „Phileas“. Po dvi tokias transporto priemones pristatyta Olandijai bei Vokietijai. Šios transporto priemonės visiškai ekologiškos, jų išmetimo sistemoje – tik karštas vanduo. Jau liepos mėnesį olandai žada pristatyti unikalų elektros baterijomis varomą 24 metrų ilgio autotramvajų.

APTS atstovas Julien‘as Bahri pristatė jau įgyvendintus „Phileas“ projektus Eindhoveno bei Douai miestuose.

Pirmoji 14 kilometrų ilgio linija, nutiesta 2004-aisiais Eindhovene, drauge su projektais bei atliktais tyrimais, kainavo miestui 100 milijonų eurų. Šiuo metu Eindhovene jau veikia aštuoniolika linijų, jungiančių miesto centrą su priemiesčiais.

Douai mieste, atlikus studijas bei parengus miesto plėtros planą tinkamiausiai transporto rūšiai pasirinkti, taip pat nutarta apsistoti ties „Phileas“. Projekto vertė – 100 milijonų eurų. Mieste šiuo metu jau važinėja dešimt 18 metrų ilgio ir du 24 metrų ilgio „Phileas“.

Prieš pasiūlydami „Phileas“ Vilniui, olandai atliko namų darbus ir apskaičiavo, kiek vienos linijos diegimas atsieitų mūsų sostinei. Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas" generalinio direktoriaus Gintaro Nakučio teigimu, jei būtų pasirinkti 24 metrų ilgio autotraukiniai, tai infrastruktūrai įrengti reikėtų 43 mln. eurų, o 24+4 autotraukiniai miestui kainuotų 31,5 mln. Lt.

[Sula]

Prieš pasiūlydami „Phileas“ Vilniui, olandai atliko namų darbus ir apskaičiavo, kiek vienos linijos diegimas atsieitų mūsų sostinei. Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas" generalinio direktoriaus Gintaro Nakučio teigimu, jei būtų pasirinkti 24 metrų ilgio autotraukiniai, tai infrastruktūrai įrengti reikėtų 43 mln. eurų, o 24+4 autotraukiniai miestui kainuotų 31,5 mln. Lt.

Kažkaip pigokai gaunasi. Įtariu, kad tame yra kažkokių trūkumų...

Jei reikės atskirų juostų, tai infrsastruktūra kainuos brangiai. Kitaip jokių esminių skirtumų su autobusu nematau.

[Ginthus]

Kažkaip pigokai gaunasi. Įtariu, kad tame yra kažkokių trūkumų...

Jei reikės atskirų juostų, tai infrsastruktūra kainuos brangiai. Kitaip jokių esminių skirtumų su autobusu nematau.

Taigi maziausiai 3 kilometrais per valanda didesnis vidutinis greitis. O tai reiskia, kad nuo sviesoforo iki sviesoforo kaip slalomscikas apdes koki pasipainiojusi autobusa ar troleibua...
O jei rimtai, tai sutinku - jokio skirtumo. Lygiai taip pat butu galima padaryti daugiau A juostu, sudeti daviklius, kad viesajam transportui visada butu zalias sviesoforas - ir vat jum prasom tarpinis variantas tarp pasenusio viesojo transporto, bei moderiojo tramvajaus

[Lettered]

Taigi maziausiai 3 kilometrais per valanda didesnis vidutinis greitis. O tai reiskia, kad nuo sviesoforo iki sviesoforo kaip slalomscikas apdes koki pasipainiojusi autobusa ar troleibua...
O jei rimtai, tai sutinku - jokio skirtumo. Lygiai taip pat butu galima padaryti daugiau A juostu, sudeti daviklius, kad viesajam transportui visada butu zalias sviesoforas - ir vat jum prasom tarpinis variantas tarp pasenusio viesojo transporto, bei moderiojo tramvajaus

Privalumas prieš autobusus ekologija, mažesnis triukšmo lygis. O prieš troleibusus beabejo greitis, patikimumas, beto laidai apskritai gana atgyvenęs reikalas ir gadina miesto vaizdą, dažnai ūsus troleibusai pameta ar apskritai kokios nors kliūties priekyje negali apvažiuoti plačiau.

[toleranceofculture]

Man tai įdomu kiek laiko jie turi stovėti galinėse stotelėse, kad pasikrautų.
Išties pranašumas prieš tramvajų yra tas , kad nereikia didelių investicijų į infrastruktūrą. O minusas, turbūt mažesnis talpumas, bet Vilniui, didelių tramvajų gal ir nereikia?
Didžiausias pliusas, jei nėra jokių kontaktų ant žemės - tuomet žiemą nebus problemų.

[Rainforest]

Kažkoks šudas už daug milijonų. Ligiai taip pat galima įsigyti ilgų el. autobusų ar troleibusų. Mokėtume tik už autopriemonę, o ne už programinę įrangą ir visokius magnetukus kaip ant šaldituvo, kurie trukdytų mobiliesiems ir kitaip kenktų, specelistus iš Holandijos narkūšas

Kodėl ne tiesiog?

[Rainforest]

Dar paskaičeu.

http://en.wikipedia.org/wiki/Phileas_(public_transport)

The project was created in the late 1990s; there was a wish to demonstrate the high technology level and technical knowledge in the Eindhoven area and to create jobs. The project has cost more than one billion of euros, including infrastructure changes.

Už daugiau kaip 3 500 000 000 litų galima Vilnių padengti plonyčiu platinos sluoksniu, o čia nori iškiršti kažkokį šudą už tokią kainą, paprastus autobusus- žiauru..

[Lettered]

Dar paskaičeu.

http://en.wikipedia.org/wiki/Phileas_(public_transport)


Už daugiau kaip 3 500 000 000 litų galima Vilnių padengti plonyčiu platinos sluoksniu, o čia nori iškiršti kažkokį šudą už tokią kainą, paprastus autobusus- žiauru..

Tai nebūtina pirkti pirmą pasitaikiusį variantą, visada visi norės kuo brangiau parduoti ar tai būtų autobusai, ar tramvajus, ar metro.

[Rainforest]

O šiaip pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad tie sistemos įdiegtos mieste Klaipėdos dydžio, kur daug dviratininkų ir automobilistų, tai dar kažkokiam mieste Prancūzijoj Marijampolės dydžio. Jie pirmiau su tokiais pasiūlymais pažiūrėtų, kad Vilniuje žmonių tik truputį mažiau nei Amsterdame, o VT naudojasi net daugiau, o po to siūlytų savo nesąmones...

[evvt]

Kad siulo gal ir nieko blogo, baisu kad neysiulytu. Nesam turtingi kad pirktumem blizguti uz tokia kaina.

Daugiausia % dėl ko zmones vis maziau naudojasi VT:

1.Todel kad VT neekologiskas ?
2.Todel kad atrodo nemoderniai ?
3.Todel kad jis per daug lėtas, nepunktualus ir neprognozuojamas , priklausomas nuo spusciu ?
4.Todel kad VT laukimo vietos (stotelės) nepatogios priklauso nuo oro salygu?
5.Todel kad VT kursavimo grafikas netikes - ilgi laiko tarpai?
6.Todel kad VT laukimo vietos nepatogiose vietose per toli nuo namu arba darbo?
7.Todel kad VT esti nepatogus persedimai, nesuderinti pagal laika (pvz. Jus atvaziuojat i persedimo vieta o pvz autikas jau penkios minutes isvyksta anksciau ir kito reik laukt kone valanda ar pan.)?
8.Todel kad VT yra per daug triuksmingos transporto priemones?
9.Todel kad neprestižas važiuot VT?
10. Todel kad perpildytas - nera kur atsisesti o jei ir yra tai - krėslai nepatogūs?
11. Todel kad nėra vieningos bilietų sistemos tarp visų vežėjų (pvz gel.transporte ir tt)?

[Vilnietizz]

Privalumas prieš autobusus ekologija, mažesnis triukšmo lygis. O prieš troleibusus beabejo greitis, patikimumas, beto laidai apskritai gana atgyvenęs reikalas ir gadina miesto vaizdą, dažnai ūsus troleibusai pameta ar apskritai kokios nors kliūties priekyje negali apvažiuoti plačiau.

Dėl ekologijos nepritarčiau- be jokių inveticijų į gatvių infrastruktūrą galima tiesiog įsigyti daugiau ekologiškų autobusų. Naujesni autobusai ir nelabai triukšmingi. Kas dėl troleibusų, jie visiškai neišnyks nepriklausomai nuo to, kokia transporto rūšį Vilnius pasirinks. Tik mažiau jų bus.

Ir šiaip, mano nuomone, geriau gal yra mažesnės talpos, bet dažniau kursuojančios transporto priemonės. Važiuojantiems su persėdimu taip tikrai geriau.

O šiaip pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad tie sistemos įdiegtos mieste Klaipėdos dydžio, kur daug dviratininkų ir automobilistų, tai dar kažkokiam mieste Prancūzijoj Marijampolės dydžio. Jie pirmiau su tokiais pasiūlymais pažiūrėtų, kad Vilniuje žmonių tik truputį mažiau nei Amsterdame, o VT naudojasi net daugiau, o po to siūlytų savo nesąmones...

Iš ko sprendi, kad Vilniuje daugiau naudojasi VT nei Amsterdame?

[Rainforest]

Iš ko sprendi, kad Vilniuje daugiau naudojasi VT nei Amsterdame?

Pažiūrėjau internete. Amsterdamo pagrindinis stuburas viešo transporto yra metro. Perveža virš 2/3 keleivių su 52 stotim. Per darbo dieną pasinaudoja iki 295 000 keleivių. Iki Vilniaus srautų pasvajoti jiems, tai siūlo kažkokią š sistemą prakišt, kuri pas juos tik 3-15 kartų mežesniuose miestuose su 5-20 kartų mažesniais keleivių srautais. Visos sistemos, apimančios miestą, kaina būtų virš milijardo eurų

[LAZAS_]

Pažiūrėjau internete. Amsterdamo pagrindinis stuburas viešo transporto yra metro. Perveža virš 2/3 keleivių su 52 stotim. Per darbo dieną pasinaudoja iki 295 000 keleivių. Iki Vilniaus srautų pasvajoti jiems, tai siūlo kažkokią š sistemą prakišt, kuri pas juos tik 3-15 kartų mežesniuose miestuose su 5-20 kartų mažesniais keleivių srautais. Visos sistemos, apimančios miestą, kaina būtų virš milijardo eurų

Nyderlandai yra vienas didelis miestas. Eindhovenas nors Wikipedijoje įvardijamas kaip turintis ~200 000 gyventojų iš tikrųjų su priemiesčiais arčiau 400 000... Už miesto ribos tuoj kitas miestas ir t.t.

Pats "Phileas", tai rieda šauniai, tačiau magnetukų sistema Eindhovene buvo išmontuota... Nepasiteisino arba tiesiog nelabai yra ir teisnių išlygų paleisti autobusą gatvėmis be vairuotojo...Taip pat straipsnyje paminėti 18 maršrutų kuriais Eindhovene važinėja "Phileas" yra šiek tiek išpūsti... "Phileas"važinėja tuo pačiu traukinių sotis-oro uostas maršrutu, o kiti maršrutai skirti paprastiems autobusams... Taip pat magentukų sistemai buvo tiesiami betoniniai keliai, nes su magnetukai autobusas asfalte labai greitai išvažinėtų provėžas... Buvo jie susidūrę ir su nemažai techninių probelmų, betjas lyg ir išsprendė...

Kažkieno komentaras dėl vieno milijardo eurų "Phileas" kaštų Eindhovenui buvo ne taip interpretuotas... Savivaldybė skyrė lėšas projektui ir jo vykdymui siekdama skatinti inovacijas ir naujų darbo vietų kūrimą regione. t.y. projektu buvo siekiama ir sukurti naują viešojo transporto sistemą ir gerinti miesto socialinę ekonominę padėtį po to kai Philips iškėlė didžiąją dalį gamybos į Kiniją...

Klausimų kyla dėl to kaip tokia transporto priemonė atlaikytų žiemas ir prastą kelio dangą, nes Nyderlanduose ir visur kitur diegta sistema buvo diegiama sąlyginai šilto klimato vietovėse (šiltos žiemo). Taip pat tokių išakėtų gatvių kokių galima rasti Vilniuje išvardintose "Phileas" įdiegusiuose miestuose nelabai rasi...

"Phileas" nauda Vilniaus VT būtų diskutuotina... Jau geriau didesnis kiekis el.autobusų, autobusų ar troleibusų kurie būtų surinkinėjami vietoje...

[Engineer]

Matyčiau kelias įdomias Phileas autobusų savybes:
1. Autobusai gali sutalpinti didelį keleivių kiekį (paskaičiavimai atlikti naudojant LT normatyvinį reikalavimą 5 kel/kv.m:
- 18 m ilgio - 122 kel;
- 24 m ilgio - 150 kel;
- 26 m ilgio - 163 kel.
2. Jų posūkio spindulys siekia vos 12,5 m, kas leidžia tokį griozdą sėkmingai įkišti į gatvių tinklą.
3. Pagal leistiną transporto priemonės apkrovimą, ant ašies tenkantis svoris siekia 9,0 - 9,4 t. Oficialiai Lietuvos keliai turi būti projektuojami taip, kad atlaikytų 11,5 t.
4. Gamintojas deklaruoja, kad dėl kompozicinių medžiagų šitų priemonių eksploatacinis laikas yra ilgesnis nei tradicinių autobusų.

Ant eksploatacinio greičio nepasigaukit, čia yra smegenų plovimas. Šito rodiklio praktiškai neįmanoma palyginti. Ta pati sistema, tam pačiam mieste bet skirtingose maršrutuose natūraliai turės skirtingą eksploatacinį greitį. Pranašumas prieš tradicinį autobusą gali būti tas, kad šiek tiek greitesnis keleivių sulaipinimas stotelėse, kas gali duoti šiek tiek didesnį greitį, bet nemanau, kad jis būtų aiškiai apčiuopiamas.

Trūkumai visgi lieka irgi nenuginčijami (lyginu su tradiciniais autobusai):
1. Žymiai didesnė transporto priemonių kaina;
2. Didesnė sistemos eksploatacinė kaina;

Sakyčiau sistema tiek pagal savo kainą, tiek pagal techninius parametrus yra tarpinis variantas tarp tradicinio autobuso ir tramvajaus.

[mskapss]

jei sitie autobusai vaziuotu jiems nustatytu keliu (guided bus), tai net ir ta salyginai nedidele apkrova nera tokia jau "gera", kadangi visi ratai pravaziuoja identiskoje vietoje ir ant asfalto labai greitai pasidarytu vezes, todel visuose miestuose kur yra ratiniai tramvajai, ju keliai yra betoniai - cia dideles islaidos tokiu atveju laukia...