Diskusijos apie Lietuvos kelių kokybę

[senasnamas]

Čia reikėtų kalbėti ne apie privačias/valstybines bendroves ir ne lyginti Lietuvos/Rusijos pasiekimus, o apie 100 proc. korupciją ir nebaudžiamumą. Tokio "verslo" logika paprasta: tiesti prastos kokybės kelius apsimoka dvigubai - uždirbama tiesiant, o paskui uždirbama tokius kelius nuolat taisant. Ir tai ne kažkokie pavieniai atvejai, bet sisteminis reiškinys, suderintas politiniu lygiu. Dėl vaizdo bus vienas kitas atleidimas, rangovai kažkur kažką pataisys, bet adekvačių bausmių nebus.

Jei yra landa, ją galima ir paplatinti

Ministras tikina, kad dabar standartai yra pakeisti. Turbūt beprasmiška klausti, kodėl apskritai buvo įvesti „ploni“ standartai, kam tai buvo naudinga – juk per ministeriją ir aukščiausius jos postus perėjo ne vienas ministras ar kitokio rango politikas. Pareigų neteko tik paviršiuje plaukiojančios žuvelės, pvz., sudariusios išskirtines sąlygas laimėti konkursus konkrečioms bendrovėms, ir tik vieną kitą sužvejojo STT tinklai.

Plačiau: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...#ixzz55vzzZM17

[Shernas]

Tarpukaryje Lietuvoje buvo ant rankų suskaičiuojamas kelių skaičius. Būtent normalių kelių, kurie buvo pravažiuojami jei ne ištisus metus, tai bent didžiąja dalį metų. Visi kiti buvo lauko ar miško tipo keliai, nepravažiuojami dalį metų. O bet tačiau, ir dauguma kelių, kurie buvo, buvo nutiesti prie ruso, tik caro laikais. Ar vokiečių, jei Klaipėdos krašte.

O tai SSRS'e tuo pat metu buvo geriau? Maskvos su apylinkėmis malonėkite domėn neimti...

Keliai prieš 20 metų atrodė vidutišniškai, nes prieš 28 metus, kai buvo paskelbta nepriklausomybė, pirmus kelis metus Lietuvos valdžia kelius prižiūrėjo minimaliai, todėl jų būklė tapo visiškai prasta, bet prieš 20 metų jau buvo kažkiek pagerėjusi. Tiksliau atstatė tai, kad buvo 1990 m.

Tokia ta sovietinė kokibybė kad užteko keleto nepriežiūros metų.

Vat todėl ir nereikia naujų kelių, nes beveik viską "okupantai" nutiesė... Kokie blogi "okupantai", gavo šalį beveik be kelių, su spingsulėmis, dūminėmis pirkiomis ir keliasdešimt traktorių, o paliko su keliais, mūriniais namais, elektra, fabrikais...

Dar atominę bombikę pamiršai paminėti Šiaip galvojau kad Maskolija tik dramblių tėvynė, bet dabar pradedu tikėti kad ir visi žymiausi pasaulio kelininkai iš ten.

[mantasm]

Aha, kelius statė kacapai už savo nuosavas lėšas. Tikrai ne vietinių pastangomis iš vietinių biudžeto. Kokius kelius kacapai mokėjo statyt - galima pasižiūrėt visur kitur ex-CCCP. Iki šiol nesuprantu kokiu būdu pas mus sovietiniai verslininkai sugebėjo pramušti A1 ir A2 statybas. Stebuklas, ne mažiau.

Tamstai siūlyčiau pasižiūrėt tarpukarinius ir LDK laikų kelių žemėlapius. Kad keliai technologiškai tobulėja - natūralu...

Beje, problema buvo ne tik būklė, bet ir inžineriniai sprendimai. Aišku galima nurašyt technologiniam progresui. Dabar tenka atsigriebt už tuos 50 metų.

[mantasm]

Nu jau, nereikia taip naglai pūst arabų. Ir tų laikų kelių didelė dalis buvo ne plynam lauke nutiesta. Neretai rekonstruoti tarpukariniai ar dar senesni keliai. Ir nemaža dalis sovietinių kelių jau iš pagrindų perstatyti. Ar jau pamiršai kaip keliai atrodė prieš 20 metų ir kaip dabar atrodo? Aišku su tuo kiek nukombinuodavo, reikia džiaugtis ir tokiais buvusiais keliais.

Dabar visiškai naujus plyno lauko galima ant pirštų suskaičiuot dėl to, kad jų nelabai kur reikia. Ir taip neblogas kelių tinkas yra. Aišku nebūtų buvę kacapų - būtų dar geresnis..

Be to, ir tada, ir dabar apmoka ir kontroliuoja valstybė. Skiriasi tik užsakymo vykdytojas.

[mantasm]

Valstybiniam ir tą ketvirtį toliau vagia. Va "Automagistralė" valstybinė. Vogė (ir galbūt toliau vagia) pilnu tempu Tai daugiau lesyklų prikurt, kad kuo daugiau partijų turėtų kur savus susodint?

Reikia toliau tobulinti sistemą. Konkrečiai kontrolę. O ne svaigti kaip prie kacapo niekas nevogė ir kelių dešimtmečiais nestatė

[Al1]

O su privačiais jau irgi apie ketvirtį amžiaus. Tai kur privatus geriau padaro? Kelius geriau? Taigi vagia. Elementariai.

[mantasm]

O kiek galima kad privatus geriau? Deja, mitas sudužo. Privatus geriau nepadaro. Ten kur jis padaro geriau, aš nieko nesakau. Bet tokių pavyzdžių nedaug. Arba jis parazituoja naudodamasis dominuojančia padėtimi, arba melžia valdiškus pinigus. Štai ir visas privataus verslo stebuklas.

Su valstybiniu jau turėjom 50m patirties Net ir mitų nėra, kad valstybinis geriau. Kaip ir kiti sakė, privatus padaro gerai ten, kur privatus prižiūri. O kur valstybinis... Tai kame bėda?

[lietus]

Taigi niekas tamstai nedraudžia kepti duonos nesurogatinės ir ja prekiauti. O valstybinė prekyba irgi į nuostolį nedirbtų. O beje gal galima būtų sužinoti kur nutiestų kelių pasaulyje kokybė geriausia ir keliose iš šių šalių kelių tiesimo įmonės yra valstybinės?

[Al1]

Palyginai kiaušinį ir obuolį... Aikštelėse nevažinėja sunkusis transportas.
Taigi ir kelius tiesia ir tech. priežiūrą atlieka privačios įmonės? Kiek dar galima tą nesąmonę stumti, kad privatus verslas viską padarys geriau? Taigi akivaizdu, kad nieko geriau nedaro, tik elementariai vagia ir kyšius duoda kad valstybiniai organai nematytų nusikalstamos privatininkų veiklos. Privatūs keliais yra nesąmonė, nes kas už juos mokės? Vėlgi ta pati valstybė? Nes jokios konkurencijos nėra ir būti negali. Negali būti konkuruojačių kelių dėl elementaraus dalyko - nebus kam jais važiuoti, tiksliau nebus tokio srauto, kuris atpirktų kelio tiesimą. Keliai tiesiami ne dėl pelno, o kaip valstybinė investicija į infrastruktūrą. Galiausiai puikiai matome, prie ko privedė privati prekyba - oligopolinė situacija, kainos auga ir niekas negali to sutvarkyti. Gi laisva rinka. Aišku, LLRI apologetai šauks, kad pasaulinės kainos kyla, kad kuro kainos kyla ir kitokias nesąmones, kad per mažai konkurencijos (taigi rinka laisva, kaip ji sureguliavo, taip ir yra) ir .t.t. Dar vienas pavyzdys - laisva konkurencija duonos kepimo rinkoje privedė prie to, kad duonos kilogramas kainuoja brangiau už mėsos (vištienos) kilogramą (apie mėsos kokybę šiuo atveju nekalbu), o 90 proc. duonos nėra duona, tik duonos pavidalo surogatas.

[lietus]

Ir nieko gero nebus. Kodėl prekybos tinklų stovėjimo aikštelės ir privažiuomieji keliai idealūs? Nors juos tiesė tos pačios privačios bendrovės. O gi todėl, kad priiminėjo ne valstybinėje įmonėje dirbantys ir užsakinėjo ne valstybinėje įmonėje dirbantys. kaip tik kelių tiesimo ir statybos priežiūrą reikia atiduoti privačioms įmonėms, o gal netgi tiesti privaius greitkelius ir tada tikrai važinėsime idealiais keliais.

[Al1]

Labai jau kvepia iškreipta konkurencija. Jeigu dabrbuotojai, technika bei kiti pajėgumai ir taip išlaikomi valstybės, tai net nenorint gaunasi kainų dempingavimas - investicijos ne vienodai įskaičiuotos.

Kokia konkurencija? Nepriklausomybės pradžioje ir dar prieš ją nuolat buvo giedami ditirambai privačiams verslui- - privatizuoti, remti privatų verslą, "šeimininkai" ateis ir bus tvarka ir t.t. ir kitokios nesąmonės. Ir kur visa tai? Kiek vienam rūpi kuo daugiau į kišenę įsidėti, o geriausia tai daryti iš valdiškos kišenės permetant į savo. Kaip tik manau, kad turi būti keliai prižiūrimi ir tiesiami valstybinių įmonių, o ne privačių. Dabar yra susidariusi tam tikra mafijinė struktūra ir jos išardyti neišeis, nes sukasi labai dideli pinigai. Vienintelė išeitis - nacionalizuoti kažkada tai privatizuotus kelių tiesimo įmones ir viskas. Kaip nacionalizuoti? Užvaryti milžiniškas baudas už prastai atliktus darbus ir už skolas suvalstybinti. Taip reikia politinės valios ir atitinkamų teisės aktų.

[sleader]

Baisu, kad Vilniuje plika akimi matosi kaip isvogti milijonai euru asfalto. Po 4iu metu ekslpotacijos praktiskai bet kuris kelias buna su siaubingom provezom, kertant sankryzoje masina supa kaip laiva.

Niekas Vilniuje plika akimi nesimato ir šie tyrimai apima valstybinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės kelių rekonstravimas apima dangos ir pagrindų įrengimą/tvarkymą. Jeigu kalbant apie Vilnių, tai visos vietos, kuriose po kelių metų asfaltas išsibanguoja ir "plika akimi" matosi, kad ten būklė prasta, yra ne rekonstrukcijos, o paprastieji remontai, kurių metu tik perklojamas viršutinis dangos sluoksnis neliečian pagrindų. Čia ir yra didžiausia bėda, nes gatvėse pagrindai labai prasti ir nelaiko apkrovų, dėl to ir atsiranda provėžos, įdubos ir visi kitokie kreivumai, bangavimai.

[Mexas]

Po Lietuvos kelių patikrinimo – pirmasis atleidimas

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=77061289

[Ginthus]

Na klimato sąlygos aišku ne pačios geriausios: lietus+molis neitin draugauja su keliais. Didesnė bėda, kad konkurencija didelė, kainos numušinėjamos ir po to chaltūrinama, kad tilpti į biudžetą, o techninė priežiūra nesužiūri. Na dabar ištirs, dauguma manau pataisys tyrūkumus savanoriškai, o po tokio triukšmo ir prižiūrės griežčiau.
Mane labiau sudomino valstybės išlaikomos įmonės konkurencija su privačiomis statybų konkursuose. Labai jau kvepia iškreipta konkurencija. Jeigu dabrbuotojai, technika bei kiti pajėgumai ir taip išlaikomi valstybės, tai net nenorint gaunasi kainų dempingavimas - investicijos ne vienodai įskaičiuotos.

[senasnamas]

Yra tema Lietuvos keliai - kam reikia naujos smulkios temos.

[keen]

Pradetas tyrimas parode ka seniai sakiau (net sitam forume).
https://www.vz.lt/transportas-logist...---nekokybiski

Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, pateikė pirmo etapo kelių kokybės tyrimo duomenis. Dar dalies rezultatų laukiama, tačiau dabartinė informacija rodo, kad 9 iš 10 kelių yra nekokybiški. Jiems buvo skirta 22,35 mln. Eur ir dar galioja metų trukmės garantinis laikotarpis.


Visi tirti keliai buvo baigti rekonstruoti 2014-2017 m., vieno iš jų statybos darbai dėl esminių trūkumų buvo nepriimti.

„Situacija mus nustebino. Labai svarbu, kokie rezultatai bus vasarą, kai bus tiriami kiti 23 keliai“, – aiškina ministras.

Pasak ministro, anksčiau Lietuvoje keliai iki tam tikro lygio buvo ploninami legaliai ir tuo naudojosi visos įmonės, o mokesčių mokėtojų pinigai buvo mokami tarsi už storesnius kelius. Jis teigia, kad dėl kokybės prastumo valstybė galėjo prarasti iki 5,5 mln. Eur, o plonesni keliai turės būti tvarkomi 5 metais anksčiau.

„Dabar standartai yra pakeisti. Tyrimo metu tikrinome ne tik tai, ar keliai buvo ploninami, bet ir ieškojome kitų defektų. Paaiškėjo, kad ploninimas nėra vienintelė bėda. Tai turės pasekmių ir nelabai seniai rekonstruoti keliai turės būti tvarkomi“, – komentuoja p. Masiulis. Neatitiko reikalavimų

Aiškinama, kad iš 10 tirtų kelių tenkinančios kokybės kelias buvo tik ruože Babriškės-Varėna-Eišiškės. Jį tiesė UAB „Alkesta“, tačiau jai priekaištaujama dėl žemos kito kelio ruožo rekonstravimo kokybės.

Ryškiausi pažeidimai nustatyti kelyje Buivydžiai-Lavoriškės-Kena, kurį rekonstravo UAB „Kamesta“ už 3,3 mln. Eur. Pirmiausia, darbai kelio ruože truko dvigubai ilgiau nei buvo numatyta. Be to, per tą laiką rangovas reikalavo susitarimo dėl papildomų darbų, sutarties sąlygų pakeitimų. Baigiant darbus fiksuoti didesni nei 15% asfalto dangos storio nuokrypiai. Kelias buvo užbaigtas 2014 m., o dabar, ministerijos teigimu, jau matomi akivaizdūs defektai, kuriems ištaisyti reikės papildomo 3,5 cm. storio asfaltbetonio sluoksnio, kuris rangovui turėtų kainuoti apie 250.000 Eur.

Taip pat netenkinčios kokybės darbus rekonstruojant kelius atliko UAB „Parama“. UAB „Kauno keliai“, AB „Kauno tiltai“ ir AB „Panevėžio keliai“, ministerijos inicijuoto tyrimo duomenimis, prastai rekonstravo po du kelio ruožus.

Beje, prieš kelis mėnesius Hakanas Arvidsonas, Švedijos kelių ir transporto tyrimų instituto Kelių medžiagų laboratorijos koordinatorius, prabilo, kad pirmojo audito ankstyvi rezultatai leido spręsti, kad kelias neturėtų toks būti.

„Nežinau Lietuvoje galiojančių tvarkų, tačiau mane patikino, kad dabartiniai rezultatai neatitinka to, kas turėtų būti“, – sakė jis.

Kelių tyrimus vykdo VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutas ir Švedijos nacionalinis kelių ir transporto tyrimo institutas VTI. Reikalaus atsakomybės

Vitalijus Andrejevas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos laikinasis direktorius, komentuoja, kad buvo sumokėta už 30.000 tonų asfalto, kuris niekada nebuvo išklotas. Taip pat jis pastebi, kad kai kurios bendrovės naudojo prastesnes medžiagas nei turėjo, kai kurie kelio darbai buvo atliekami netinkamai. Dėl to pastebimas greitesnis asfalto dangos senėjimas, atsiranda provėžos, kaupiasi drėgmė. Jo teigimu, rangovai turės ištaisyti padarytas klaidas, bus reikalaujama teisinės atsakomybės.

Ponas Andrejevas kalba, kad iki šiol su rangovais buvo gerai sutariama, todėl tikimasi, kad jie, rūpindamiesi savo prestižu, nesiims bylinėtis ir ištaisys savo darbo brokus. Be to problemų yra ne tik su rangovais, bet ir techniniais prižiūrėtojais – privačiomis įmonėmis, kurios tvirtina kelių kokybę.

Ponas Masiulis sako, kad taip pat bus reikalaujama atsakomybės iš valstybių institucijų.

„Greito rezultato nesitikime, bet, be abejo, bus reikalaujama atsakomybės ir iš valstybinių institucijų“, – sako ministras.

Tiriant buvo padarytos asfalto iškirtos, patikrintas jos storis, o asfaltas bus išsiųstas į Švediją, kad būtų patikrinta jo sudėtis ir medžiagų kokybė. Taip pat patikrintas ir skaldos storis.

Ministro teigimu, ištyrus visus reikiamus kelius ir sutvarkius dabartines teisines landas būtų galima aiškiau kalbėti ir apie tai, ar dabartinis kelių fondo dydis yra pakankamas. Pasak jo, dabar, kai veikiama nepakankamai efektyviai, sunku pasakyti, kiek lėšų reikia Lietuvos kelių infrastruktūrai.

Balandį p. Masiulis įpareigojo Lietuvos automobilių kelių direkciją organizuoti visų valstybinės reikšmės kelių priežiūrą vykdančių įmonių auditą. Prižiūrėtoja pradėjo tiesti

Nors pagrindinė jos veikla apima kelių valymą ir barstymą žiemą ar pakelių tvarkymą vasarą, metų pabaigoje KP laimėjo kelis savivaldybių skelbtus kelių tiesimo konkursus ir užsakymus nugvelbė privačioms bendrovėms iš panosės. Nors šie pirkimai nedideli, kelininkai baiminasi, kad jie rodo tendenciją.

„KP gauna pastovų užsakymą iš Kelių direkcijos. Jis yra gaunamas be konkurso, pagal normatyvinius skaičiavimus. Tačiau šalia pagrindinės savo prievolės – mano supratimu, tai turėtų būti vienintelė prievolė – ši įmonė dalyvauja rangos darbų konkursuose, tiek savivaldybių, tiek kitų institucijų“, – anksčiau VŽ sakė Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas.

„Mes, kaip rangos darbų įmonių asociacija, manome, kad tai tikrai nėra gerai, – niekas negali paneigti, kad tam tikri žemų kainų rangos darbų pasiūlymai yra padengiami iš priežiūros darbų kaštų“, – teigia jis.

2017 m. KP iš valstybės gavo 81,4 mln. Eur savo pagrindinei veiklai atlikti – 21.000 km kelių prižiūrėti. Kaip VŽ informavo Lietuvos automobilių kelių direkcija (LKAD), 2018 m. įmonei numatyta skirti 79 mln. Eur, iš jų 1,3 mln. Eur – pertvarkai vykdyti.


Plačiau: https://www.vz.lt/transportas-logist...#ixzz55r5QZqYJ

Baisu, kad Vilniuje plika akimi matosi kaip isvogti milijonai euru asfalto. Po 4iu metu ekslpotacijos praktiskai bet kuris kelias buna su siaubingom provezom, kertant sankryzoje masina supa kaip laiva.
Liudna kad visuomene kaip ir kitose srityse taip ir keliu kokybeje nereikalauja atsakomybes is instituciju ir privaciu bendroviu. Kazkada girdejau net sapaliones apie unikaliai prastas Lietuvos klimato salygas neleidziancias patiesti kokybisku keliu .

[Arunasx]

Visiems troliams (patys prisiskirkit darbovietę): visų tepimas Ššššš jau nebemadingas - greitai keičiat taktiką, kadangi patys nemokat (ir dar toks zakonas), greitai sakot savo bosams, kad suktų galvą ir sugalvotų kažką naujo. Marš tartis ką daryt.

Jeigu net susisiekimo ministras Masiulis pripažįsta, kad keliai tiesiami plonesni panaudojant ženkliai mažiau medžiagų (valstybiniai užsakovai direkcijos "nematė"), taip pat valstybinėse kelininkų įmonėse vogė labai dideliais kiekiais įdarbinant ištisai gimines, tai ar čia š tepimas ar tiesiog faktų konstatavimas?
Tai gal ponulis pats dirbate toje srityje ir iš vidaus nesimatė korupcijos, vagysčių ir pan.?

[senasnamas]

Pirmi kelių audito rezultatai: plonesnis ir asfaltas, ir skaldos sluoksnis

Plačiau: http://www.vz.lt/transportas-logisti...#ixzz4rMDlWc00

[sleader]

3. Remontuojant gatves turi būti naudojamas ne blogesnės kokybės asfaltbetornio mišinys, nei jau yra gatvėje, nebent artimiausiu metu numatomas visos dangos keitimas. Analogiškai su įdubusių šulinių remontu, išfrezavus aplink ir pakėlus dangtį panaudojamas "skystas" asfaltas, ir vėl tas pats po kokio pusmečio.

Visu pirma turėtų būti kontrolė iš gatvės savininko. Nes aprašyta problema iš tiesų yra opi. Pavyzdžiui kai dangą po avarijų, remontų tvarko VV, tai toks naujos dangos lopas išbyra labai greitai, nes panaudojamas labai prastas mišinys.
Tačiau iš savininko (savivaldybės) nėra jokios kontrolės kas ir kaip užlopė dangą, kokį mišinį panaudojo ir t.t.
Kitas pvz. iš asmeninės praktikos. Atlikome darbus viename pastate, tai į projektą buvo įtrauktas ir visos gatvės dangos (2 sl.) ties sklypu pakeitimas. Tikriausiai to užsiprašė savivaldybė, nes prijungiant komunikacijas buvo padaryta nemažai tranšėjų. Tačiau problemos šioje vietoje buvo dvi:
a) projektuotojai, nes projektavo pastatą, neturėjo kompetencijų dangų parinkime ir specifikavime. Todėl projekte dangos aiškiai nebuvo specifikuotas ir šiaip buvo palikta daug klaidų. T.y. jeigu dirbtų rangovas, kuris nebūtų orientuotas į kokybę (ilgametė žinoma įmonė), tai galėtų pakloti pačius pigiausius mišinius, kurie net garantinio termino neišlaikytų.
b) nėra jokiu reglamentavimų dėl darbų pridavimo savivaldybėi. T.y. darbus priemė objekto techninė priežiūra ir veliau statinys buvo priduodas statybų užbaigimo komisijai, o pačios gatvės atkarpos niekas atskirai nežiūrėjo ir nesidomėjo. Jeigu techninis prižiūrėtojas būtų žemos kompetencijos, tai niekas ir nesukontroliuotų kokybės.

Reziumuoti labai paprasta - kai nėra šeimininko, tai rezultatas toks koks yra.

[Eimantas]

Turėtų būti kažkokie administraciniai nuroymai, privalomi visiems visoje šalyje.

1. Griežčiau kontroliuojama liukų kokybė, kaip ir visų kitų gaminių. Jei ne uždrausti, tai bent sukontroliuoti, kad tokie galėtų atsirasti nebent kiemuose.

2. Privaloma pakeisti įdubusio profilio nuotekų groteles, jei po kelio platinimo jos iš kelkraščio atsidūrė kelio/gatvės viduryje.

3. Remontuojant gatves turi būti naudojamas ne blogesnės kokybės asfaltbetornio mišinys, nei jau yra gatvėje, nebent artimiausiu metu numatomas visos dangos keitimas. Analogiškai su įdubusių šulinių remontu, išfrezavus aplink ir pakėlus dangtį panaudojamas "skystas" asfaltas, ir vėl tas pats po kokio pusmečio.