[A14] Vilnius - Molėtai - Utena

[MartynasT]

https://m.kauno.diena.lt/naujienos/v...juosta-1207249

Volvo vairuotojas greičiausiai išsigando atitvarų ir dėl to išvažiavo į priešpriešinę. Tikrai ne dėl pervargimo/telefono/girtumo/sutrikusios sveikatos ar dar kažko. Gal jau baikim nusišnekėti.

Man absoliučiai pajibat dėl ko išsigando/neišsigando, girtas/blaivus/sutrikęs/pasimetęs išvažiuoja į priešingą eismo juostą, bet faktas, kad Molėtai - Utena kelio atveju, nėra kur trauktis į šalikelę, jeigu toks neadekvatas išlenda ir važiuoja tiesiai į tave. Geriausiu atveju žūni pats - vairuotojas, kai bandydamas trauktis į atitvarą, tiesiai į tave kala volvekas, blogiausiu - visa šeimyna esanti automobilyje.

[alga]

Iš tiesų - vienas dalykas važiuoti siauroje erdvėje mieste kokiu 30-50 kmh greičiu, ir kitas dalykas važiuoti siauroje erdvėje 90-100 kmh greičiu.

Siaurumas reliatyvus: mieste tai dvi 3,25 m juostos ir šalia bordiūrai, o čia gal 9 metrai tarp barjerų ir "ajajai, siaura, #nesmagu"

[spekas]

Dar vienas pastebėjimas dėl ištisinių juostų - nebus taip, kad kažkuri (nemaža?) dalis ištisinių juostų padaryta todėl, kad palikta aibė šunkelių pajungtų tiesiai į kelią, kuriuos būtų galima atjungti nuo kelio, nes yra alternatyvos eismui tais šunkeliais?

[spekas]

Iš tiesų - vienas dalykas važiuoti siauroje erdvėje mieste kokiu 30-50 kmh greičiu, ir kitas dalykas važiuoti siauroje erdvėje 90-100 kmh greičiu. Kuomet pirmame ir antrame pavyzdyje išvažiuojama į priešpriešinę juostą dėl ar nuleistos padangos, ar neblaivumo, ar nualpimo, ar pasidarius silpna, ar sprogus sunkaus transporto padangai, ar slidžios dangos, ar išbėgusio gyvūno, ar dar ko - rezultatai bus skirtingi.

Ką daryti? per visą kelio ilgį - Vilnius-Utena - nutiesti 2+1 su fiziniu barjeru tarp priešingų eismo srautų, su kuo mažesniu fizinių barjerų kelkraščiuose kiekiu.

Klausimas - atkarpoje Molėtai-Utena kokio pločio buvo visas kelias ir ar nebuvo kelio pylimas susiaurintas darbų metu? Ar nebuvo tokio pločio, kad kelkraščių sąskaita išplatinus asfaltą iki 2+1 būtų dar ir pinigų sutaupyta kelkraščių darbams, nes būtų panaudotas jau esamas kelio pylimo plotis?

[Ignalina]

Manau bus ne viena tokia avarija, kaip prieš kelias dienas Vilniaus raj. Tik šiuo atveju atitvarai toje vietoje dėl tilto, o molėtų kelyje be reikalo pridaryti ištisuose ruožiuose lygumose esančiame kelyje...

Policija skelbia, jog, įtariama, kad avarija įvyko todėl, kad dabar jau žuvęs lengvojo automobilio „Volvo“ vairuotojas išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu vilkiku.

https://m.kauno.diena.lt/naujienos/v...juosta-1207249

Volvo vairuotojas greičiausiai išsigando atitvarų ir dėl to išvažiavo į priešpriešinę. Tikrai ne dėl pervargimo/telefono/girtumo/sutrikusios sveikatos ar dar kažko. Gal jau baikim nusišnekėti.

[eigh]

Tilps ir ugniagesiai, ir policininkai. Džiaugiuosi, kad naujasis kelias yra saugus ir patogus.

[PredatorGTR]

"Ištisinės linijos pailgintos tose vietose, kur buvo fiksuoti eismo įvykiai."

tokia logika vadovaujantis, jei visi laikysis ištisinių, sekančių kaktomušos eismo įvykių logiškai padaugės likusiuose punktyrinėse atkarpose. Tada per sekančius tvarkymus pabaigsim ir tas atkarpas ištisine užbrėžt. Geležinė logika.
Užteks durniui kilometro tiesiojoj sukelt auto įvykį ir gausim greičio ribojimą arba ištisinę, kurie niekuo nesusiję su kelio charakteristikomis. Va todėl ir oponuojantys nesugeba atsakyti kodėl konkrečiose vietose reikalingi ribojimai, nes jie dėliojami ne pagal kelio charakteristikas, bet "ale" fiksuotus įvykius.

[Lettered]

Siaurinimas ir saugumas ne visada teisingas, yra situacijų kuriuose pačiam teko atsidurti turint ilgameti vairavimo stažą pvz.važiuojant sumėto priešais važiuojanti automobili (slidi danga ,sprogus padangai ir taip toliau) nekarta teko sukti i šalikele kad išvengti susidūrimo visa laime kad buvo plačios šalikelės ir tai nebuvo situacijos kaip chuliganiškas vairavimas,ar greičio viršijimas.Dar viena blogybe siauru keliu važiavimas spec transporto (greitoji pagalbą,ugniagesių automobiliai)jiems sudaromas siauras koridorius esant judėjimui iš abiejų pusiu dėl to krenta ju greitis .

Geras pastebėjimas, jei mieste gatvių siaurinimas saugumą didina, tai užmiesčio keliuose tai nelabai galioja, be reikalo pakėlė kelią, kad kuo daugiau pinigų "įsisavinti", tada atitvarų reikėjo pridaryti ir gavosi toks siauras nesaugus kelias, kur atvarius kam nors priešpriešine juosta nebėra kur trauktis. Manau bus ne viena tokia avarija, kaip prieš kelias dienas Vilniaus raj. Tik šiuo atveju atitvarai toje vietoje dėl tilto, o molėtų kelyje be reikalo pridaryti ištisuose ruožiuose lygumose esančiame kelyje...

[Ignalina]

Sugadintą kelią.. Geriau betonke dardėt, ane?

[Romas]

Dar vienas straipsnis apie projektuotojų- siaurintojų ir užsakovo LAKD sugadintą kelią
LRT 2025.01.12
Džiugesį dėl „betonkės“ keičia nerimas: „Via Lietuva“ sako, kad viskas pagal reikalavimus

Naujai rekonstruota kelio Vilnius–Utena atkarpa piktina vairuotojus. Anot jų, kelkraščiai per siauri, o pailgėjusios ištisinės linijos sudarys kamščius. Kelio rekonstrukcijai vadovavusi įmonė tikina, kad viskas atlikta pagal reikalavimus. Utenos savivaldybė kai kurias atkarpas prašo peržiūrėti iš naujo.(...)


Ištisinės linijos pailgintos tose vietose, kur buvo fiksuoti eismo įvykiai. Utenos rajono savivaldybė prašo dar kartą peržiūrėti autoįvykių analizę ir sutrumpinti ištisines linijas.
„Kodėl to reikia, dėl to, kad, gal šaltuoju laiku ir nekyla tiek problemų, bet šiltuoju metų laiku, kai vilniečiai ypač patrauks į ežerų kraštą – Utenos, Molėtų pusę, į Zarasų, ar Anykščių šiuo keliu, tai, aišku, kelias užsikiš tikrai. Užteks tik, kad vienas vairuotojas lėčiau važiuos“, – kalba Utenos meras Marijus Kaukėnas.

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...l-reikalavimus

[Soprano]

Siaurinimas ir saugumas ne visada teisingas, yra situacijų kuriuose pačiam teko atsidurti turint ilgameti vairavimo stažą pvz.važiuojant sumėto priešais važiuojanti automobili (slidi danga ,sprogus padangai ir taip toliau) nekarta teko sukti i šalikele kad išvengti susidūrimo visa laime kad buvo plačios šalikelės ir tai nebuvo situacijos kaip chuliganiškas vairavimas,ar greičio viršijimas.Dar viena blogybe siauru keliu važiavimas spec transporto (greitoji pagalbą,ugniagesių automobiliai)jiems sudaromas siauras koridorius esant judėjimui iš abiejų pusiu dėl to krenta ju greitis .

[eigh]

Tada rašo toje pačioje žinutėje:

Kelius su nedideliu automobilių srautu, tokius kaip Molėtai-Utena, reikia siaurinti pagal šį pavyzdį, kad būtų užtikrintas eismo saugumas. O Vilnius-Molėtai yra intensyvesnis kelias, todėl ten reikia trijų eismo juostų, kas pagaliau ir atsiras.

Akivaizdu, kad ten kur reikia, pavyzdžiui, autostradose, turi būti užtektinai eismo juostų. Bet niekada neturi atsirasti perteklinio asfalto ploto, sukuriančio plataus ir saugaus kelio iliuziją.

[gerietis]

"50 ne taip smarkiai skiriasi nuo 70 - galima ir lėčiau pavažiuoti kelias dešimtis kilometrų, jeigu negalima lenkti".... tiek ir adekvatumo...

tai ir 30 ne taip smarkiai skiriasi nuo 50, o 10 tai beveik visai taspats kas 30.

LAKD PiaRščikė šiandien LRt radijo laidoje išspaudė skaičių - 30 km 'rekonstruotame" ruože tarp Molėtų ir Utenos yra 10 km ištisinių linijų.
Ir tokie skaičiai tiesiame kelyje su puiku matomumu.

Nieko baisaus, tos linijos greitai bus nuvažinėtos ir nebekels problemų.

[liudasbar]

Puikus kelias, reiktų ir kitus taip susiaurinti..

Tada rašo toje pačioje žinutėje:

<...>nuo Vilniaus iki Molėtų turės tris eismo juostas <...> Jeigu taip, tai išvis puiku - bus galimybė saugiai apsilenkti.

[Romas]

A14 yra magistralinis kelias, tad jo projektavimui galioja kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 "Automobilių keliai". Kad juo buvo vadovautasi, beje, parašyta ir viešai skelbtoje pirkimų dokumentacijoje (parengtame projekte).

Šio KTR 76 punkte nurodyta, kad aplenkimo sąlygos turi būti užtikrintos, o mažiausia aplenkimui tinkamų ruožų dalis, magistraliniuose keliuose, turi būti 70%. Taip pat nurodyta, kad kai tokių sąlygų nėra, aplenkimui reikėtų numatyti papildomas eismo juostas. Atkarpos su pakankamu aplenkimo matomumu turi būti kiek leidžia sąlygos tolygiai išdėstytos arba jų kitimas (mažėjimas, didėjimas) turi būti apytikriai tolygus.
Atsidariau ruožo nuo 64,332 iki 79,510 km projektą (susisiekimo dalį) ir jame esančius žiniaraščius.
Bendras ruožo ilgis yra 15.178 km. Pagal žiniaraščius galima surasti, koks numatytas bendras siaurų brūkšninių linijų metražas. Ir jis yra 3.149 km. [(...) Pagal dangų ir eismo organizavimo plano brėžinius suprantu, kad būtent šiomis linijomis pažymėtuose ruožuose galimas lenkimas. Vadinasi ruožų, kuriuose leidžiama lenkti dalis yra 3,149 / 15,178 * 100% = 20.8%. Galbūt dalies ruožų, kur galima lenkti, aš neįskaičiavau, tai padidinkime tą ruožų kiekį iki 25%. Na 25% niekaip nėra 70%.

Jeigu panaši proporcija išlaikyta ir kitame rekonstruotame ruože, man gana akivaizdu, kad kilęs nepasitenkinimas konkrečiai šiuo sprendiniu yra gana pagrįstas.

LAKD PiaRščikė šiandien LRt radijo laidoje išspaudė skaičių - 30 km 'rekonstruotame" ruože tarp Molėtų ir Utenos yra 10 km ištisinių linijų.
Ir tokie skaičiai tiesiame kelyje su puiku matomumu.

LRT radioteka 2025.01.10
Vairuotojai širsta dėl kelio Vilnius-Utena: per daug ištisinių linijų
https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/...tisiniu-liniju

[wtme]

Tik tiek, kad nurodytas punktas yra iš matomumo skyriaus, o ne ženklinimo. Tiesiame ruože su daug sankryžų matomumas lenkti bus geras, tačiau lenkimai bus draudžiami dėl sankryžų.

Net neabejoju, kad reikalavimai dėl minimalių atstumų tarp sankryžų yra pateikti kokiame nors iš nesuskaičiuojamos daugybės Lietuvoje galiojančių reglamentų, taisyklių ar rekomendacijų (R 36 01 ar R 37-01 pavyzdžiui). Kiek mačiau, tai reikalavimai atstumams tarp nuovažų minėtame KTR pateikti. Minėto KTR ženklinimo skirsnyje pateiktos viso labo nuorodos į kitus teisės aktus (rekomendacijas). Bet aš neturiu tiek laisvo laiko, kad apsiimčiau įvertinti parengto projekto atitikimą ir kitiems teisės aktams. Juolab mano turimi atestatai ar pateikta nuomonė niekaip neįpareigotų kažko kažką keisti ar pripažinti suklydus.

Aš suprantu, kad jums norisi prieštarauti vardan prieštaravimo ir iš diskusijos išeiti nugalėtoju. Tegul taip būna ir šį kartą. Tik tokiems užsispyrėliams, kaip ir dirbantiems LAKD (mano nuomone, įstaigos pavadinimo pakeitimas neturi įtakos darbo kokybei), turiu vieną palinkėjimą: tegu nesugenda tame idealiai rekonstruotame kelyje transporto priemonė, kuria jus keliaujate.

[Ignalina]

Kaip kelio "susiaurinimas" (eismo juostų ir kelkraščių įrengimas pagal galiojančias normas) įtakoja galimybę lenkti?
Dėl važiavimo lėčiau, sutinku. STR pločius atitinkančiose juostose su arčiau esančiais atitvarais nėra malonu važiuoti 130 km/h.

[Romas]

Klausau per radiją, kaip vairuotojai piktinasi, kad rekonstruotoje kelio Vilnius-Utena atkarpoje nepadarė daugiau eismo juostų. Nes jie negalės lenkti, kur tik užsigeidę, o tvarkingai važiuoti leistinu greičiu jiems yra nuobodu. Akivaizdu, kad būtinai reikia taip susiaurinti visus užmiesčio kelius (...)
https://www.facebook.com/share/15jAEQDpfd/

Galima patiems pasiklausyti tos laidos.
Ten dalyvavo LAKD PiaR atstovė ir projektuotojo atstovas.
Tas "projektuotojas" yra labai savotiškas - svarbiausia projekte buvo susiaurinti kelią, kad nebūtų galima lenkti ir kad būtų važiuojama kuo lėčiau.
Dauguma, jei ne visi, klausytojų skambučiai buvo neigiami.

LRT radioteka 2025.01.10
Vairuotojai širsta dėl kelio Vilnius-Utena: per mažai juostų, per daug ištisinių linijų

https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/...tisiniu-liniju

[Perfect]

Suprantu, kad čia nemaža dalis susirenka tik iš sportinio intereso "pasigalynėti" žodžiais už savo tiesas, bet norėčiau į diskusiją įnešti šiek tiek daugiau techninių dalykų, o konkrečiai apie lenkimui tinkamų ruožų skaičių. A14 yra magistralinis kelias, tad jo projektavimui galioja kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 "Automobilių keliai". Kad juo buvo vadovautasi, beje, parašyta ir viešai skelbtoje pirkimų dokumentacijoje (parengtame projekte).

Šio KTR 76 punkte nurodyta, kad aplenkimo sąlygos turi būti užtikrintos, o mažiausia aplenkimui tinkamų ruožų dalis, magistraliniuose keliuose, turi būti 70%. Taip pat nurodyta, kad kai tokių sąlygų nėra, aplenkimui reikėtų numatyti papildomas eismo juostas. Atkarpos su pakankamu aplenkimo matomumu turi būti kiek leidžia sąlygos tolygiai išdėstytos arba jų kitimas (mažėjimas, didėjimas) turi būti apytikriai tolygus. Atsidariau ruožo nuo 64,332 iki 79,510 projektą (susisiekimo dalį) ir jame esančius žiniaraščius. Bendras ruožo ilgis yra 15.178 km. Pagal žiniaraščius galima surasti, koks numatytas bendras siaurų brūkšninių linijų metražas. Ir jis yra 3.149 km. [skaičiavau dvi pozicijas: "siaura brūkšninė linija, kai brūkšnio ir tarpo santykis 3 m / 9 m" bei "siaura brūkšninė linija, kai brūkšnio ir tarpo santykis 6 m / 2 m"]. Pagal dangų ir eismo organizavimo plano brėžinius suprantu, kad būtent šiomis linijomis pažymėtuose ruožuose galimas lenkimas. Vadinasi ruožų, kuriuose leidžiama lenkti dalis yra 3,149 / 15,178 * 100% = 20.8%. Galbūt dalies ruožų, kur galima lenkti, aš neįskaičiavau, tai padidinkime tą ruožų kiekį iki 25%. Na 25% niekaip nėra 70%.

Jeigu panaši proporcija išlaikyta ir kitame rekonstruotame ruože, man gana akivaizdu, kad kilęs nepasitenkinimas konkrečiai šiuo sprendiniu yra gana pagrįstas.

Bet jūs pats sakote, kad vertinate tik atkarpos situaciją, o ne viso kelio. Kai bus rekonstruotas visas kelias, tada bus galima daryti išvadas.

Antra, jeigu jau ieškote tiesos, tai analizuokite ne tik KTR, bet ir projektavimo užduotį ir ekspertizės išvadas, kurių pagrindu buvo rengiama projektavimo užduotis.

[Ignalina]

Jeigu panaši proporcija išlaikyta ir kitame rekonstruotame ruože, man gana akivaizdu, kad kilęs nepasitenkinimas konkrečiai šiuo sprendiniu yra gana pagrįstas.

Tik tiek, kad nurodytas punktas yra iš matomumo skyriaus, o ne ženklinimo. Tiesiame ruože su daug sankryžų matomumas lenkti bus geras, tačiau lenkimai bus draudžiami dėl sankryžų.