„Turbūt tiek tiltų, kiek buvo sutvarkyta per pastaruosius 2 metus, nebuvo sutvarkyta per dešimtmetį. Turime pasekmes, kai jau reikia susitvarkyti, nes tai lemia saugumą“, – šią savaitę „Kelių forume“ teigė M. Švaikauskas.
„Šiai dienai turime blogos ir patenkinamos būklės tiltus, kuriems reikia sutvarkyti milijardo eurų. Jau nekalbame apie milijonus, mūsų skaičiai prasideda milijardu“, – akcentavo jis.
Vis tik LAKD vadovas pabrėžė, kad darbai tvarkant tiltus yra suplanuoti porai metų į priekį ir investicijos šiuo klausimu bus nenutrūkstamos.
Metų pradžioje LAKD Eltai tvirtino, kad šiemet bus skirtas didelis dėmesys saugumo keliuose užtikrinimui bei šalies tiltų, viadukų ir estakadų priežiūrai. Anot Kelių direkcijos, metų pabaigoje Kaune planuojama baigti tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukciją. Iš viso Kelių direkcija šiemet Lietuvoje planuoja tvarkyti per 30 tiltų ir viadukų.
Didelis AČIŪ radarų direkcijai už puikiai suremontuotus du tiltus per Gynios ir Bytvano upelius kelyje 222 Kauno r.
Gaila tik jais neįmanoma važiuoti nepažeidžiant taisyklių, nes palikta ištisinė linija ir tenka ją kirsti.
Bus rimčiau remontuojamas 2024 metais.
LAKD 2024.01.18
Lietuvos automobilių kelių direkcija jau suplanavo dalį darbų 2024 m. pavasariui: bus pradėti rekonstruoti ypač blogos būklės tiltai per Šuniją (Tauragės r.), Barupę (Kėdainių r.) ir Gynią (Kauno r.). Šių tiltų rekonstrukcijos sutartys pasirašytos praėjusių metų pabaigoje. (...)
Kauno rajone esančio tilto per Gynią rekonstravimo darbai taip pat bus pradėti šių metų pavasarį. Dabartinė tilto būklė prasta, dangoje susiformavę plyšiai, šalitilčių kraštai aptrupėję, todėl rekonstruojant tiltą bus sutvarkyti tilto poliai–kolonos, įrengta nauja perdanga, paklota nauja asfalto danga, sumontuoti nauji turėklai. Rangos darbų sutartis, kurios vertė – 1,9 mln. Eur su PVM, pasirašyta su UAB „Tiltuva“.
Nuo XX amžiaus pradžios tiltų transporto apkrovos tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse išaugo drastiškai – nuo maždaug 20 tonų iki 120 tonų ir daugiau, tad natūralu, kad sovietmečiu ar dar anksčiau projektuoti tiltai tokių apkrovų atlaikyti negali. Apie tai kasmetiniame kelių sektoriaus renginyje „Kelių forumas“ įspėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius dr. Darius Bačinskas, rašoma pranešime spaudai.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) profesorius pažymėjo, kad Lietuva turi šiek tiek daugiau nei trejus metus darniųjų europinių standartų adaptavimo sprendiniams priimti. Šie sprendiniai privalės būti taikomi šalyje eksploatuojamų tiltų ir kitų infrastruktūros statinių laikomosios galios ir kitų tinkamą eksploataciją užtikrinančių parametrų vertinimui. Tai numato pagal ES direktyvas nuo 2027 metų rugsėjo Lietuvoje įsigaliosiantys naujos kartos Eurokodų reikalavimai.
Tiltus, viadukus ir kitus statinius statančios ir remontuojančios bendrovės „Tilsta“ vadovas Eduardas Grinaveckas renginyje teigė, kad europinių standartų neatitinka apie 80 proc. Lietuvos tiltų, viadukų ir estakadų.
„Dauguma tiltų Lietuvoje buvo projektuojami ir statomi visiškai kitomis sąlygomis, nei dabar yra eksploatuojami, ir tai yra atsakymas, kodėl tiltai jau pradeda griūti ir, deja, grius ir toliau. Dėl tokių apkrovų gerokai sutrumpėjo ir statinių eksploatacijos ciklas. Jei statant tiltą sovietmečiu tikėtasi, kad jis tarnaus bent šimtą metų, tai realiai matome, kad pagal dabartines apkrovas statinys gali neatlaikyti nė 50 metų“, – pažymėjo „Tilstos“ vadovas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijomis duomenimis, šalyje yra 109 blogos būklės tiltai ir viadukai.
E.Grinavecko žiniomis, pernai šalyje buvo tvarkoma šešiolika tiltų ir dešimt viadukų, šių metų planuose – 35-ių infrastruktūros statinių sutvarkymas.
Didelis AČIŪ radarų direkcijai už puikiai suremontuotus du tiltus per Gynios ir Bytvano upelius kelyje 222 Kauno r.
Gaila tik jais neįmanoma važiuoti nepažeidžiant taisyklių, nes palikta ištisinė linija ir tenka ją kirsti.
Linija nusivažinės greitai ir taip. O remonto palaukt reikės ko gero, nes čia bus priotitetų eilės gale, o šiemet tik žada mažą dalį iš sarašo tvarkyt
Didelis AČIŪ radarų direkcijai už puikiai suremontuotus du tiltus per Gynios ir Bytvano upelius kelyje 222 Kauno r.
Gaila tik jais neįmanoma važiuoti nepažeidžiant taisyklių, nes palikta ištisinė linija ir tenka ją kirsti.
Panevėžio Ekrano užtvankos tiltas: kol asfaltas nors ir ištrupėjęs buvo "tarybinis ar nepriklausomybės pradžios" buvo pakenčiama, dabartinis naujasis metus, pusantrų atlaiko, garbanojasi. Jau trečią kartą lopiniuoja.
Šiaip, manau čia reikia kaltinti projektuotojus o ne kelininkus. Kelininkai sudeda tai, kas parašyta ant popieriaus ir jiems dzin. Jei projektuotojai paskaičiuoja per ploną asfalto sluoksnį ar kokios netinkamos struktūros asfaltą, tai ir turime, ką turime.
Kiekvieną darbo etapą kelininkus tikrina. Ankščiau būdavo įmonė Problematika (gal būt ir kitokių). Dabar jau nebežinau.
Realiai, tai po kiekvieno patiesto sluokslio ar iškasto griovio gylio ir pan, važiuoja žmonės ir tikrina. Nėra taip, kad tikrina tik po darbų pabaigos.
Gali but, kad pati danga yra per minsktai padaryta ir issivaiksto nuo apkrovu. Su pagrindu viskas ok, bet matyt nera padaroma taip, kad atititktu apkrovas ir musu klimatines salygas.
Panevėžio Ekrano užtvankos tiltas: kol asfaltas nors ir ištrupėjęs buvo "tarybinis ar nepriklausomybės pradžios" buvo pakenčiama, dabartinis naujasis metus, pusantrų atlaiko, garbanojasi. Jau trečią kartą lopiniuoja.
Standartinis "sumuštinis" būna ant betono ruberoidas ir 2-3 sluoksniai asfalto. Išsibangavimai gali atsirasti nebent dėl per minkšto asfalto išspaudžiant provėžas. Nebent tie įdubimai ne ant perdangos, o prieigose? Tuomet kita istorija
Asfaltas ant mano minėtų tiltų ne išdaužytas, o sudubęs, susibangavęs. Panašiai kaip ant kelio, kurio pagrindai suirę. Todėl ir klausiu, kaip ant tilto gali būti suirę pagrindai, kai po asfaltu turėtų būti gelžbetonis?
Gali but, kad pati danga yra per minsktai padaryta ir issivaiksto nuo apkrovu. Su pagrindu viskas ok, bet matyt nera padaroma taip, kad atititktu apkrovas ir musu klimatines salygas.
Ant tiltų ir viadukų duobėmis atsirasti dar didesni šansai nes juos veikia dažniau temperatūrų skirtumai ir deformacijos bei vibracijos. Dažniausiai duobės atsiranda kai patekęs vanduo užšąla ir atskleidžia taip sujaudina asfaltą, tada jau eismas išdaužo duobes
Asfaltas ant mano minėtų tiltų ne išdaužytas, o sudubęs, susibangavęs. Panašiai kaip ant kelio, kurio pagrindai suirę. Todėl ir klausiu, kaip ant tilto gali būti suirę pagrindai, kai po asfaltu turėtų būti gelžbetonis?
Vakar pravažiavau A1 nuo Babtų iki Klaipėdos. Beveik visi tiltai belenkaip duobėti - prieš kelis tiltus netgi pastatytas ženklas 120 Nelygus kelias. Kaip gali būti tiltas duobėtas? Juk po apačia betonas?
Na ir aiškus pats faktas, kad kelyje kuriame leidžiamas greitis 130, statom ženklą Nr 120, daug ką pasako....
Ant tiltų ir viadukų duobėmis atsirasti dar didesni šansai nes juos veikia dažniau temperatūrų skirtumai ir deformacijos bei vibracijos. Dažniausiai duobės atsiranda kai patekęs vanduo užšąla ir atskleidžia taip sujaudina asfaltą, tada jau eismas išdaužo duobes
Vakar pravažiavau A1 nuo Babtų iki Klaipėdos. Beveik visi tiltai belenkaip duobėti - prieš kelis tiltus netgi pastatytas ženklas 120 Nelygus kelias. Kaip gali būti tiltas duobėtas? Juk po apačia betonas?
Na ir aišku pats faktas, kad kelyje kuriame leidžiamas greitis 130, statom ženklą Nr 120, daug ką pasako....
Komentuoti: