[VLN] Dviračių takai Vilniuje

[alga]

Aptarinėjom, būtent pagal greitkelius ir reikia pirmiausia. tik turint pagrindinių gatvių tinklą galima galvoti apie kitų dvirtakių įrenginėjimą. Svarbiausias aspektas commuteriui visada bus kaip greitai jis gali nuvažiuoti.

Taip, bet tiesus kelias nebūtinai bus greičiausias. Pavyzdžiui, nuo Vingio parko į Gedimino prospektą: Mickevičiaus gatve 2 šviesoforai, dvirtakiu aplinkui papildomas kilometras (2-3 minutės).

[MedinisStrazdas]

Taip, bet tiesus kelias nebūtinai bus greičiausias. Pavyzdžiui, nuo Vingio parko į Gedimino prospektą: Mickevičiaus gatve 2 šviesoforai, dvirtakiu aplinkui papildomas kilometras (2-3 minutės).

šiu atveju trūkstamoje atkarpoje nėa šviesaforų, yra pėsčiųjų perėjos. Bet taip, yra kas geriau važiuos ratu nei lauks prie šviesaforo.

[Ima]

Va kaip atrodo nauja, pagrindine, tarprajonine, dviračiu trasa Žvalgu gatvėje. Vietoj >3,3 m pločio atskiro dviračio tako turesim 2,5 m pločio šaligatvi; ir nors trasa tiesi, vistiek sugebėjo neišlaikyti minimalaus kreives spinduli.

[John]

Bendras takas Vileikoje palei S. Batoro gatvę važiuojant nuo Dūmų g. link Vilniaus. Anksčiau ten buvo labai prastos būklės asfaltuotas takas, tai tiems, kas pro ten mėgsta prasiminti, bus šioks toks pagerinimas

[SoulMulticast]

Va kaip atrodo nauja, pagrindine, tarprajonine, dviračiu trasa Žvalgu gatvėje. Vietoj >3,3 m pločio atskiro dviračio tako turesim 2,5 m pločio šaligatvi; ir nors trasa tiesi, vistiek sugebėjo neišlaikyti minimalaus kreives spinduli.

ka jie ten isvis daro? Su tokiu srautu koks vaziuoja ten bei kursuojanciu VT ten reikia normalios 2x2 gatves su normaliais pesciuju takais ir atskirais dviraciu takais. Paliko 1x1 gatvele ir padare bendra pesciuju/dviraciu taka. Tipo sutaupe zemes gabalu sklypams? Tai kas is to kai prie ju negalima bus privaziuoti nestovint kamstyje?

[Anonimas urbanistas]

P. Vileišio dviračių gatvėje turime klasikinį pavyzdį kaip gera idėja virsta bloga praktika. Dviračių gatvės principas buvo aklai nukopijuotas iš Nyderlandų, bet Vilnius pasirinko lengviausią kelią – ne kurti aplinką, o įrašyti griežtą draudimą į KET. Taip gimė teisiškai paradoksali situacija: pagal KET automobiliams draudžiama lenkti dviračius, nors pati gatvė yra ilga - net 1,6 km ir fiziškai tam yra sąlygų. Rezultatas absurdiškas: vietoje ramių dviračių maršrutų turime automobilių „vilkstines“.

Dar viena klaida – paliktas automobilių tranzitas. P. Vileišio g. jungia Šilo tiltą su T. Kosciuškos g. ir turi du nuvažiavimus į Antakalnio gatvę. Tai reiškia, kad automobiliams ši gatvė tapo „apylanka“, kuria galima išvengti Antakalnio gatvės šviesoforų ir spūsčių. Kitaip tariant, vietoje dviračių prioritetui skirtos erdvės atsirado tranzitinė arterija su griežtu lenkimo draudimu – potenciali terpė konfliktui tarp vairuotojų ir dviratininkų.

Nyderlanduose dviračių gatvės ženklas „Fietsstraat – auto te gast“ yra tik informacinis, o realią dviračių pirmenybę užtikrina aplinkos dizainas: siaurinimai, kilpinis eismas, akligatviai, fiziniai užkirtimai tranzitui. Vilnius pasirinko priešingai – įteisino draudimą, bet neapribojo tranzito. Todėl šiandien P. Vileišio gatvė ne skatina darnų judumą, o kuria teisinį ir socialinį konfliktą, kurio olandai sąmoningai vengė.

[Vinecko]

P. Vileišio dviračių gatvėje turime klasikinį pavyzdį kaip gera idėja virsta bloga praktika. Dviračių gatvės principas buvo aklai nukopijuotas iš Nyderlandų, bet Vilnius pasirinko lengviausią kelią – ne kurti aplinką, o įrašyti griežtą draudimą į KET. Taip gimė teisiškai paradoksali situacija: pagal KET automobiliams draudžiama lenkti dviračius, nors pati gatvė yra ilga - net 1,6 km ir fiziškai tam yra sąlygų. Rezultatas absurdiškas: vietoje ramių dviračių maršrutų turime automobilių „vilkstines“.

Dar viena klaida – paliktas automobilių tranzitas. P. Vileišio g. jungia Šilo tiltą su T. Kosciuškos g. ir turi du nuvažiavimus į Antakalnio gatvę. Tai reiškia, kad automobiliams ši gatvė tapo „apylanka“, kuria galima išvengti Antakalnio gatvės šviesoforų ir spūsčių. Kitaip tariant, vietoje dviračių prioritetui skirtos erdvės atsirado tranzitinė arterija su griežtu lenkimo draudimu – potenciali terpė konfliktui tarp vairuotojų ir dviratininkų.

Nyderlanduose dviračių gatvės ženklas „Fietsstraat – auto te gast“ yra tik informacinis, o realią dviračių pirmenybę užtikrina aplinkos dizainas: siaurinimai, kilpinis eismas, akligatviai, fiziniai užkirtimai tranzitui. Vilnius pasirinko priešingai – įteisino draudimą, bet neapribojo tranzito. Todėl šiandien P. Vileišio gatvė ne skatina darnų judumą, o kuria teisinį ir socialinį konfliktą, kurio olandai sąmoningai vengė.

Nieko tokio, pastatys kokią klombą su medeliu per vidurį gatvės ir viskas, akligatvis yra, o nuomonė apie Benkunską, kad jis už automobilius nepakis. Kiti rinkimai sėkmingi.