Parašė MedinisStrazdas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[VLN] Dviračių takai Vilniuje
Collapse
X
-
Parašė alga Rodyti pranešimą
Taip, bet tiesus kelias nebūtinai bus greičiausias. Pavyzdžiui, nuo Vingio parko į Gedimino prospektą: Mickevičiaus gatve 2 šviesoforai, dvirtakiu aplinkui papildomas kilometras (2-3 minutės).
Comment
-
Parašė Ima Rodyti pranešimąVa kaip atrodo nauja, pagrindine, tarprajonine, dviračiu trasa Žvalgu gatvėje. Vietoj >3,3 m pločio atskiro dviračio tako turesim 2,5 m pločio šaligatvi; ir nors trasa tiesi, vistiek sugebėjo neišlaikyti minimalaus kreives spinduli.
- 1 patinka
Comment
-
P. Vileišio dviračių gatvėje turime klasikinį pavyzdį kaip gera idėja virsta bloga praktika. Dviračių gatvės principas buvo aklai nukopijuotas iš Nyderlandų, bet Vilnius pasirinko lengviausią kelią – ne kurti aplinką, o įrašyti griežtą draudimą į KET. Taip gimė teisiškai paradoksali situacija: pagal KET automobiliams draudžiama lenkti dviračius, nors pati gatvė yra ilga - net 1,6 km ir fiziškai tam yra sąlygų. Rezultatas absurdiškas: vietoje ramių dviračių maršrutų turime automobilių „vilkstines“.
Dar viena klaida – paliktas automobilių tranzitas. P. Vileišio g. jungia Šilo tiltą su T. Kosciuškos g. ir turi du nuvažiavimus į Antakalnio gatvę. Tai reiškia, kad automobiliams ši gatvė tapo „apylanka“, kuria galima išvengti Antakalnio gatvės šviesoforų ir spūsčių. Kitaip tariant, vietoje dviračių prioritetui skirtos erdvės atsirado tranzitinė arterija su griežtu lenkimo draudimu – potenciali terpė konfliktui tarp vairuotojų ir dviratininkų.
Nyderlanduose dviračių gatvės ženklas „Fietsstraat – auto te gast“ yra tik informacinis, o realią dviračių pirmenybę užtikrina aplinkos dizainas: siaurinimai, kilpinis eismas, akligatviai, fiziniai užkirtimai tranzitui. Vilnius pasirinko priešingai – įteisino draudimą, bet neapribojo tranzito. Todėl šiandien P. Vileišio gatvė ne skatina darnų judumą, o kuria teisinį ir socialinį konfliktą, kurio olandai sąmoningai vengė.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Anonimas urbanistas Rodyti pranešimą
P. Vileišio dviračių gatvėje turime klasikinį pavyzdį kaip gera idėja virsta bloga praktika. Dviračių gatvės principas buvo aklai nukopijuotas iš Nyderlandų, bet Vilnius pasirinko lengviausią kelią – ne kurti aplinką, o įrašyti griežtą draudimą į KET. Taip gimė teisiškai paradoksali situacija: pagal KET automobiliams draudžiama lenkti dviračius, nors pati gatvė yra ilga - net 1,6 km ir fiziškai tam yra sąlygų. Rezultatas absurdiškas: vietoje ramių dviračių maršrutų turime automobilių „vilkstines“.
Dar viena klaida – paliktas automobilių tranzitas. P. Vileišio g. jungia Šilo tiltą su T. Kosciuškos g. ir turi du nuvažiavimus į Antakalnio gatvę. Tai reiškia, kad automobiliams ši gatvė tapo „apylanka“, kuria galima išvengti Antakalnio gatvės šviesoforų ir spūsčių. Kitaip tariant, vietoje dviračių prioritetui skirtos erdvės atsirado tranzitinė arterija su griežtu lenkimo draudimu – potenciali terpė konfliktui tarp vairuotojų ir dviratininkų.
Nyderlanduose dviračių gatvės ženklas „Fietsstraat – auto te gast“ yra tik informacinis, o realią dviračių pirmenybę užtikrina aplinkos dizainas: siaurinimai, kilpinis eismas, akligatviai, fiziniai užkirtimai tranzitui. Vilnius pasirinko priešingai – įteisino draudimą, bet neapribojo tranzito. Todėl šiandien P. Vileišio gatvė ne skatina darnų judumą, o kuria teisinį ir socialinį konfliktą, kurio olandai sąmoningai vengė.
Comment
Comment