Įvertino garsiojo gatvių siaurinimo Vilniuje efektą: lėčiau ir ramiau, bet ne visur
„Daugelyje miestų žmonės vis dar priklauso nuo judėjimo automobiliu. Dėl to, prieš ruošiantis bet kokiems su transporto infrastruktūra susijusiems pokyčiams, būtina užtikrinti galimybes judėti mieste alternatyviai. Mieste turi būti tiesiami dviračių takai, plėtojama viešojo transporto infrastruktūra. Kitu atveju, susiaurinus gatvių važiuojamąją dalį, žmonės gali nusivilti ir dar labiau priešintis pokyčiui“, – aiškino architektas.
Pasak M. Marozo, jeigu miesto gatvės juostos tokio paties pločio kaip greitkelyje, natūralu, kad vairuotojai čia įsibėgėja labiau, nei turėtų, o gatvė tampa tarsi greitkelio dalimi. „Šiandien miestams reikia tokių gatvių, kuriomis tankai nepravažiuotų, o planuoti jas pagal kombainų pravažumą – visiška nesąmonė“, – akcentavo urbanistas.
Pagal 2019 m. įsigaliojusius Statybos techninio reglamento pakeitimus, vienos eismo juostos minimalus plotis sumažėjo nuo 3,25 iki 3 metrų. Todėl, kaip teigia VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Kelių katedros docentė Rasa Ušpalytė-Vitkūnienė, šiuo metu rekonstruojant gatves būtina vadovautis naujais normatyvais.
Įvertino gatvių humanizavimo rezultatus
Pastaraisiais metais Vilniuje humanizuotos šešios gatvės – Algirdo, Gerosios Vilties, Naugarduko, Širvintų, Taraso Ševčenkos ir Petro Vileišio. Būtent Naugarduko gatvė, esanti sostinės Naujamiesčio mikrorajone, humanizuota anksčiausiai – 2018 metais.
Pasak tuo metu Vilniaus miesto mero pareigas ėjusio Remigijaus Šimašiaus (šias pareigas jis ėjo 2015–2023 m., nuo 2023-iųjų yra Vilniaus miesto tarybos narys – LRT.lt past.), sostinėje siaurintos tik tų gatvių eismo juostos, kurios viršijo 2019 m. įsigaliojusius atnaujintus normatyvus.
„Platinome arba įrengėme pėsčiųjų, dviračių takus, želdynus ir naujas automobilių stovėjimo vietas, o siaurinome tik automobilių eismo juostas. Pagal žmonių poreikius pertvarkytos gatvės tapo jaukesnės. Be to, galbūt daugelis nepastebi, tačiau kartu įrengėme dar apie pusę tūkstančio automobilių stovėjimo vietų“, – pabrėžė buvęs Vilniaus meras.
JUDU duomenimis, humanizavus kai kurias Vilniaus miesto gatves, automobilių srautai sumažėjo 13 proc., o vidutinis greitis – 17 proc. „Tai turėjo tiesioginės įtakos saugumui – eismo įvykių sumažėjo 54 proc. Įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, sumažėjo 60 proc., o susidūrimų su dviratininkais ir paspirtukininkais – 20 proc.“, – pokyčius, susijusius su eismo saugumu humanizuotuose gatvėse, komentavo J. Damidavičius.
Pasak M. Marozo, jeigu miesto gatvės juostos tokio paties pločio kaip greitkelyje, natūralu, kad vairuotojai čia įsibėgėja labiau, nei turėtų, o gatvė tampa tarsi greitkelio dalimi. „Šiandien miestams reikia tokių gatvių, kuriomis tankai nepravažiuotų, o planuoti jas pagal kombainų pravažumą – visiška nesąmonė“, – akcentavo urbanistas.
Pagal 2019 m. įsigaliojusius Statybos techninio reglamento pakeitimus, vienos eismo juostos minimalus plotis sumažėjo nuo 3,25 iki 3 metrų. Todėl, kaip teigia VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Kelių katedros docentė Rasa Ušpalytė-Vitkūnienė, šiuo metu rekonstruojant gatves būtina vadovautis naujais normatyvais.
Įvertino gatvių humanizavimo rezultatus
Pastaraisiais metais Vilniuje humanizuotos šešios gatvės – Algirdo, Gerosios Vilties, Naugarduko, Širvintų, Taraso Ševčenkos ir Petro Vileišio. Būtent Naugarduko gatvė, esanti sostinės Naujamiesčio mikrorajone, humanizuota anksčiausiai – 2018 metais.
Pasak tuo metu Vilniaus miesto mero pareigas ėjusio Remigijaus Šimašiaus (šias pareigas jis ėjo 2015–2023 m., nuo 2023-iųjų yra Vilniaus miesto tarybos narys – LRT.lt past.), sostinėje siaurintos tik tų gatvių eismo juostos, kurios viršijo 2019 m. įsigaliojusius atnaujintus normatyvus.
„Platinome arba įrengėme pėsčiųjų, dviračių takus, želdynus ir naujas automobilių stovėjimo vietas, o siaurinome tik automobilių eismo juostas. Pagal žmonių poreikius pertvarkytos gatvės tapo jaukesnės. Be to, galbūt daugelis nepastebi, tačiau kartu įrengėme dar apie pusę tūkstančio automobilių stovėjimo vietų“, – pabrėžė buvęs Vilniaus meras.
JUDU duomenimis, humanizavus kai kurias Vilniaus miesto gatves, automobilių srautai sumažėjo 13 proc., o vidutinis greitis – 17 proc. „Tai turėjo tiesioginės įtakos saugumui – eismo įvykių sumažėjo 54 proc. Įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, sumažėjo 60 proc., o susidūrimų su dviratininkais ir paspirtukininkais – 20 proc.“, – pokyčius, susijusius su eismo saugumu humanizuotuose gatvėse, komentavo J. Damidavičius.
Komentuoti: