[E67] [A10][A17] Panevėžys-Ryga, Panevėžio aplinkkelis ("Via Baltica")

[sleader]

Ateityje magistralė „Via Baltica“ turės atitikti automagistralėms keliamus reikalavimus.

Skaitykite daugiau: http://verslas.delfi.lt/automoto/via...#ixzz1wukyKuAt

Atnaujinimas iki 3 juostų Panevežio aplinkkelyje kaip ir neatitinka šito tikslo?

Ne visas kelias bus automagistralė. Ir tam straipsnyje rašo, kad dvi važiuojamosios dalys bus atkarpoje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Prie Panevėžio nėra tokių transporto srautų, kad reikėtu automagistralės.

[ZXS]

Ateityje magistralė „Via Baltica“ turės atitikti automagistralėms keliamus reikalavimus.

Skaitykite daugiau: http://verslas.delfi.lt/automoto/via...#ixzz1wukyKuAt

Atnaujinimas iki 3 juostų Panevežio aplinkkelyje kaip ir neatitinka šito tikslo?

[blitz]

Pirmas prioritetas turėtų būti Kaunas-Lenkijos siena. Tas kelias jau seniai perpildytas (net jei AADT to ir neparodo, nes AADT neįskaičiuoja vilkikų skaičiaus) ir seniai turėjo būti pastatytas AM standartais. Panevėžio aplinkkelis yra antraeilis projektas. Kita vertus gerai, kad bent kas nors juda E67 Lietuvoje.

[vėkas]

Čia nėra kažkokių pinigų plovimų.

Tai anekdotas ar tamsta kalbate ne apie kelio tiesimą?

[sleader]

Gal aš ne specas, bet, kažkodėl, man atrodo, kad reikia baigt Via Baltikoje su tom 2, 3 juostom. Jei jau rado pinigų perdaryt į 3, tai turėtų būti geriau iš kart 4 daryt, nes normalios autostrados iki Talino vis tiek reikės, o du kart pertvarkyt kelią reiškia: du kart projektuot, du kart stabdyt eismą, du kart plaut pinigus ir t.t.

Tame ir esmė, kad pinigų perdaryti į 3 eismo juostas (IIa kategorija) dar įmanoma surasti, o perdaryti į I ar AM kategorijas -nelabai. Kažką daryti reikia ir reikia jau dabar, o jei užsibrėžti būtinai turėti automagistralę (ar greitkelį), tai viskas gali nusitęsti ilgam laikui į ateitį ir likti tik perspektyviniai planai.
Čia nėra kažkokių pinigų plovimų. Su intensyvumais gali susitvarkyti ir IIa kategorijos kelias, kuris yra ir gerokai saugesnis už paprastą dviejų eismo juostų kelią (II kat.). Taigi reikia atsižvelgti ir į poreikį, nes kelias ne amžinas - po eilės metų jį vis tiek reikės rekonstruoti (kapitališkai remontuoti). Dabar nusitiesti pernelyg aukštos kategorijos kelią, kurio galimybės nebus išnaudojamos ir išleisti daug pinigų jo priežiūrai nelabai racionalu.

Kitas dalykas, kad iki trijų eismo juostų, reikia tik šiek tiek paplatinti sankasą. Visa tai garantuoja ir mažesnes išlaidas ir lengvesnį įgyvendinimą. Keturioms juostoms reikia gerokai platinti sankasą - praktiškai dvigubinti, daryti apjungiamuosius privažiuojamuosius kelius ir t.t. Jei tai priveda prie žemės paėmimo reikalų, viskas gali ilgam užstrigti.

[Mørtã]

Viskam reikia skaiciavimo. Turi buti daroma taip kaip yra racionalu. Jei eismas neuzpildys 2x2 kelio, tai tokio ir nereikia...

[ZXS]

Gal aš ne specas, bet, kažkodėl, man atrodo, kad reikia baigt Via Baltikoje su tom 2, 3 juostom. Jei jau rado pinigų perdaryt į 3, tai turėtų būti geriau iš kart 4 daryt, nes normalios autostrados iki Talino vis tiek reikės, o du kart pertvarkyt kelią reiškia: du kart projektuot, du kart stabdyt eismą, du kart plaut pinigus ir t.t.

[geriantis]

/\ vidine "reversine"

http://en.wikipedia.org/wiki/2%2B1_road

Lenkijoj tokių yra nemažai, visai normaliai važiuojasi

[Mørtã]

/\ vidine "reversine"

http://en.wikipedia.org/wiki/2%2B1_road

[Sula]

Manau 2+1 čia daromas dar turint omenyje ateities potencialą konvertuoti "Via Baltica" į automagistralę.

Techninio projekto parengimo terminas: 2013 m. liepa.

Į kurią pusę bus dvi juostos?

[Xmaster]

Paskelbtas Panevėžio aplinkkelio rekonstrukcijos techninio projekto konkursas. "Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelis ruožo nuo 0,00 iki 22,80 km rekonstravimo projekto parengimas" nuoroda: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.l....asp?PID=87302.
Techninė specifikacija nurodo, kad kaip ir buvo anksčiau kalbėta - kelias bus rekonstruojamas į 3 juostų, t.y. 2+1 kelią. Beje, tikriausiai bus atsisakyta pavojingų sankryžų, nes pateikiami tokie duomenys apie sankryžų rekonstravimus: 2 vnt. žiedinių sankryžų, 2 vnt. viadukų, 2 vnt. tiltų, bei 1 vnt. tunelinis pravažiavimas. Manau 2+1 čia daromas dar turint omenyje ateities potencialą konvertuoti "Via Baltica" į automagistralę.

Techninio projekto parengimo terminas: 2013 m. liepa.

[Lavonbatis]

Na taip reikia suprasti, kad Panevežio aplinkkelis bus su reversine juosta (asmeniškai gaila kad ne 4 juostų greitkelis, turint galvoj, kad iki 2030 via baltica norima paversti automagistrale).

https://pirkimai.eviesiejipirkimai.l...4693&LID=73103

visa info apie projektą, (techninių parametrų lentelės 48 - 49 psl.)

[bosco]

Na jo. Reikia aplinkkelyje naikint išvažiavimus iš laukų. Palikt tik sankryžas su: Krekenavos - Kėdainių keliu, Bernatonių sankryžoj - viaduką, ir apvažiavimo pabaigą, ties Ūtos statoil'u, daryti pagrindiniu keliu, arba kaip projektuojama - kelių lygių sankryžą.

[Vidma]

Panevėžio šiaurinis aplinkkelis sujungtų du tarptautinės svarbos kelius
2011-06-22 10:19
AINA

Nebaigtas statyti Panevėžio miesto aplinkkelis, kuris yra tarptautinės magistralės „Via Baltica“ dalis, nedelsiant reikalauja dėmesio: sparčiai augantys sunkiojo transporto srautai vis dar neturi tiesioginio išvažiavimo iš magistralės „Via Baltica“ į kitą transeuropinio tinklo kelią – valstybinės reikšmės kelią Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys.

Pastatyta ir eksploatuojama Panevėžio miesto pietinio ir vakarinio aplinkkelio viena juosta, o tolesnė „Via Baltica" plėtra įstrigo. Nepradėtas projektuoti šiaurinis Panevėžio aplinkkelis, kuris numatytas „Via Baltica" plėtros planuose, nėra pastatytas ir Ramygalos miestelio aplinkkelis.

Tarptautinės magistralės trasoje, kur kelias Panevėžys-Pasvalys-Ryga kertasi su Panevėžio vakariniu aplinkkeliu, šiuo metu yra projektuojama didelė skirtingų lygių žiedinė sankryža, kuri turėtų išspręsti sudėtingą eismo saugumo situaciją šioje tranzito grandinės dalyje. Nuo minimos sankryžos turėtų prasidėti šiaurinis Panevėžio miesto aplinkkelis, kurio trasa būtų sujungta su keliu į Kupiškį, aplenkiant Paliūniškio gyvenvietę.

Apie mėginimus minimaliomis investicijomis išspręsti šalies kelininkams patikėtus strateginius uždavinius bei pastangas prailginti kelių naudojimo laikotarpį, diskutavo Panevėžio rajone, tarptautinės magistralės „Via Baltica" kaimynystėje susitikę kelius eksploatuojančių valstybinių institucijų, rangovų asociacijos „Lietuvos keliai" ir žiniasklaidos atstovai.

Pastaraisiais metais praktiškai vien ES paramos lėšomis palaikoma šalies kelių būklė tampa nepatenkinama. Magistralė „Via Baltica“, kuria dėl susidariusių iki 7 cm gylio provėžų važiuoti jau nesaugu, tik patvirtina bendrą situaciją. Šios tarptautinės magistralės, skirtos Rytų Europos valstybių kelių tinklo integracijai į Vakarų valstybių kelių sistemą, nėra baigta statyti net pirmoji dalis.

Panevėžio aplinkkelis yra magistralės "Via Baltica" dalis. Jo ilgis - 22,3 kilometro, aplinkkelyje yra 50 nuovažų ir 14 sankryžų. Eismo intensyvumas Panevėžio aplinkkelio 5,55 kilometre (prieš Krekenavos sankryžą) šiuo metu siekia 6521 automobilį per parą, o 14,4 kilometre (prieš Bernatonių sankryžą) - 4569 automobilius per parą.

Pastaraisiais metais įdiegtos eismo saugumo priemonės, pasak VĮ „Panevėžio regiono keliai" direktoriaus Rolando Žagaro, buvusias 7 juodąsias dėmes „Via Baltica" magistralėje jau panaikino. „Juodoji dėmė" - tai 500 metrų kelio ruožas, kuriame per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai. Įskaitiniu eismo įvykiu laikomas toks eismo įvykis, per kurį žūsta ar sužalojami žmonės.

Panevėžio rajone šiuo metu yra likusios dvi „juodosios dėmės". Kelio Panevėžys-Šiauliai ruože nuo 6,15 iki 6,75 kilometro, kur vidutinis eismo intensyvumas siekia 8519 automobilių per parą, per 4 metus įvyko 5 įskaitiniai eismo įvykiai. Kelio Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys ruože nuo 44,5 iki 44,7 kilometro, kur eismo intensyvumas siekia 1821 automobilį per parą, 200 metrų ilgio kelio atkarpoje 2007-2010 metais įvyko 4 įskaitiniai eismo įvykiai.

Dar trys vadinamosios „juodosios dėmės" yra Rokiškio ir Kupiškio rajonų teritorijoje. Kelyje Kupiškis-Vabalninkas-Biržai, atkarpoje nuo 1,55 iki 1,6 kilometro per 4 metus užregistruoti 4 įskaitiniai eismo įvykiai, nors eismo intensyvumas šiame 50 metrų ilgio ruože siekia tik 814 automobilių per parą.

Kelyje Biržai-Pandėlys-Rokiškis (atkarpa nuo 61,47 iki 61,64 kilometro) esant 1295 automobilių per parą eismo intensyvumui taip pat įvyko 4 įskaitiniai eismo įvykiai. Kelyje Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys „juodoji dėmė" susidariusi 209 metrų ruože (nuo 20,375 iki 20,584 kilometro), kur esant vidutiniam 1884 automobilių per parą eismo intensyvumui 2007-2010 metais taip pat užfiksuoti 4 įskaitiniai eismo įvykiai.

Atomobilių eismo srautų prognozės liudija, kad per artimiausius 5 metus eismo intensyvumas „Via Baltica" trasoje padvigubės, todėl tarptautinei magistralei net ir sunkmečio sąlygomis būtina rasti ekonomiškai naudingiausią sprendimą, kad šis kelias galėtų patenkinti didėjančius vartotojų poreikius.

Didelio - per 15 tūkstančių automobilių per parą - eismo intensyvumo keliuose kaip saugiausias eismo organizavimo modelis įvardijamas magistralinio kelio su skiriamaja juosta bei skirtingų lygių sankryžomis įrengimas.

Priimtinas ir kai kuriose Skandinavijos šalyse populiarus eismo organizavimo modelis su reversine eismo juosta. Tokiuose keliuose dvi eismo juostos skirtos važiuoti viena kryptimi, o viena juosta - kita kryptimi. Priešpriešiniai transporto srautai atskirti apsauginiu atitvaru maždaug kas 2 kilometrai keičiant važiavimo viena kryptimi juostų skaičių.

„Šis eismo organizavimo modelis Lietuvoje iš dalies jau įdiegtas be jokių investicijų. Jis sukurtas pačių automobilininkų, kai keliuose su plačiu kelkraščiu lėčiau važiuojantys automobiliai pasitraukia į šalikelę, kad praleistų skubančius eismo dalyvius", - sakė AB „Panevėžio keliai" generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Esant itin intensyviems eismo srautams, žiedinės sankryžos, sankryžų apšvietimas, signaliniai stulpeliai ir kitos pastaraisiais metais keliuose diegiamos eismo saugumo užtikrinimo priemonės išsprendžia ne visas problemas. Aukščiausias ekonominis naudingumas būtų pasiektas avaringose sankryžose statant viadukus, kad eismo srautai nesikirstų.

Lietuvos kelių infrastruktūros priežiūra ir funkcionalumo palaikymas yra finansuojamas iš dviejų šaltinių: ES paramos lėšomis bei Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis.

ES paramos lėšos naudojamos didiesiems kelių infrastruktūros projektams, tarp jų ir transeuropinio tinklo kelių statybai ir rekonstrukcijai. Iki 2011 metų pabaigos Lietuva planuoja įsisavinti 87 procentus lėšų, skirtų kelių sektoriui 2007-2013 metų ES paramos laikotarpiu.

Kelių priežiūros ir plėtros programa, kurios lėšos skirtos nuolatinei valstybinių kelių priežiūrai bei paprastajam remontui, finansuojama iš surinkto akcizo už automobilių kurą mokesčio. Kelių sektoriui atitenka apie 47 procentus surinkto akcizo (2008 metais - 80 proc.).

ES ir KPPP lėšomis prižiūrima ir atnaujinama 21 268,4 kilometro valstybinės reikšmės kelių (magistraliniai keliai - 1 738,5 km, krašto keliai - 4 939,3 km, rajoniniai keliai -14 590,6 km) bei 1497 tiltai, kurių bendras ilgis 51 667 metro.

[digital]

Kas nuo vilkikų išgelbės Lietuvos kelius: aplinkkeliai, nauji keliai ar tik remontas? (nuotraukos)
Apie Pasvalio - Saločių, Kauno - Marijampolės ruožus, taip pat kelius, jų finansavimą Latvijoje ir Estijoje.

[Vidma]

Nesuprantu, kur jie įžvelgia baigiančią nusidėvėti atkarpą Marijampolė-Kaunas, kurią reikėtų atnaujinti už 500 mln. Lt. Nuo 2000 metų dar ne kartą danga stiprinta labai ilgame kelio ruože ir šiuo metu yra, galima sakyti, ideali.

Atvaizdas


Mėlynai pažymėtose vietose reikia atnaujinti dangą, nes įspaustos provėžos. Mėlynai apvestoje vietoje reikia praplatinti viaduką per geležinkelį, nes esamas, manau, kad yra per siauras tokiam transporto srautui. Ar tam reikėtų 500 mln?

Nebent jie kalba apie kelio rekonstravimą į automagistralę ar greitkelį...

visa tarptautinė magistralė „Via Baltica“ turi būti rekonstruota į atskirų dviejų krypčių automagistralę (kaikuriose vietose iki trijų juostų vienoje kryptyje. O ar ji taps greitkeliu, parodis laikas.

[Vidma]

„Via Baltica“ prašosi atnaujinimo
Aurelija Malakauskaitė
LTV „Panorama“
www.lrt.lt
2011 birželio mėn. 20 d. 21:17

Lietuvos kelininkai perspėja: kol kaimynai – latviai ir estai – savo šalyse sutvarkys tarptautinę magistralę „Via Baltica“ prieš gerą dešimtmetį nutiestas jos atkarpas mūsų šalyje jau reikės tvarkyti iš naujo. O iš naujos finansavimo programos europinių pingų infrastruktūros projektams skirti nebežadama, tad kelininkai ieško, kaip jų užsitikrinti jau dabar.

Lietuvos kelininkų teigimu, intensyviausio eismo ruožuose jau ryškėja gilios provėžos, trūkinėja danga, o kai kurios atkarpos kaip, pavyzdžiui, keliolika kilometrų nuo Pasvalio iki Latvijos sienos iš viso dar nesulaukė esminio atnaujinimo.

Tačiau nebaigti aplinkeliai ir kiti mažesni darbai, anot kelininkų, būtų tik pusė bėdos, palyginti su baigiančia nusidėvėti intensyviausia „Via Balticos“ atkarpa – Marijampolė–Kaunas. Čia per parą pravažiuojantys 5–6 tūkst. sunkiasvorių automobilių prieš gerą dešimtmetį nutiestą kelią jau nudėvėjo taip, kad kyla grėsmė eismo saugumui.

„To, kas buvo padaryta 2000 metais, ir mes galvojom, kad jau gana, dabar, kai eismas „Via Balticos“ ruože tarp sienos ir Kauno išaugo apie 4–5 kartus, matom, kad to tikrai neužtenka. Ir mums reikalingi dideli pinigai gerinti eismo saugumui“, – sako Petras Tekorius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas.

Preliminariai skaičiuojama, kad Marijampolės–Kauno ruožui atnaujinti reikėtų apie pusės milijardo litų. Tačiau pastaraisiais metais valstybės biudžeto ir ES paramos dalis keliams tik mažėja, o po 2013-ųjų ES pinigų infrastruktūros projektams žada iš viso nebežarstyti.

Panašų sunkmetį išgyvenantys kaimynai latviai bando suktis stambiausiems transporto objektams taikydami viešojo ir privataus kapitalo projektų modelį (vadinamąjį PPP). Rygoje ką tik pastatytas tiltas per Dauguvą su trijų lygių transporto mazgu. Tačiau dabar vos penktadalį objekto vertės investavusi Rygos savivaldybė per 20 metų privatininkui už koncesiją sumokės dar apie 400 milijonų eurų.

Tačiau ir mūsų, ir kaimynų patirtis rodo, kad didieji transporto projektai sparčiausiai juda gavę Europos Sąjungos paramos injekcijų.

„Mes gavome labai daug pinigų iš ES fondų. Ir nors pinigų iš valstybės biudžeto gauname mažiau, mažėjimą galime kompensuoti gausesniais europiniais pinigais“, – pasakoja Martas Pustas, Estijos kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Jais šiuo metu tvarkomas ir tranzitui labai svarbus Pernu apvažiavimas.

Apie rimtesnę valstybės paramą šiuo metu net nesvajojantys latvių kelininkai maždaug porai dešimtmečių nukelia „Via Balticai“ būtino vakarinio Rygos apvažiavimo planus, o smulkesniems darbams pinigų tikisi susirinkti iš kitų ES programų.

„Yra programų, kurias tvirtinant atrodė, kad jos labai reikalingos, bet dabar pinigai nenaudojami. Tikimės, kad tie pinigai bus perskirstyti keliams“, – sako Ivaras Paže, AB „Latvijos valstybės keliai“ valdybos pirmininkas.

Panašiai gauti pinigų Marijampolės–Kauno ruožui atnaujinti tikisi ir Lietuvos kelininkai.

„Mes laukiame. Jeigu bus papildomų lėšų, pabandysim pradėti realizuoti [atnaujinimą], jei nebus, bandysime tą PPP daryti. PPP, aišku, kainą išaugintų. Jeigu imtume lenkų patirtį, tai maždaug 2–2,5 karto išauga“, – teigia P. Tekorius.

Anot susisiekimo ministro, šiuo metu peržiūrimos visos iš ES fondų finansuojamos transporto programos ir ieškoma, iš kur būtų galima permesti pinigų kelininkams.

[Vidma]

Piniavoje: ratuoti – lėtesni, pėstieji – saugesni
13 Birželis 2011 13:12
Ingrida Paškauskaitė
Panevėžio rajono laikraštis „TĖVYNĖ“

Nors oficiali pėsčiųjų perėjos ir žiedinės sankryžos Piniavoje atidarymo ceremonija dar neįvyko, pastarosiomis dienomis vietiniai per judrų magistralinį kelią Panevėžys–Pasvalys–Ryga vaikšto saugiau.

Bendruomenė džiaugiasi, jog pagaliau sutramdyti nedrausmingi vairuotojai, kurių neatsakingumas neretai

baigdavosi kraupiomis nelaimėmis. Naujoji iškilioji pėsčiųjų perėja su saugumo salele, kurią įrengė VĮ „Panevėžio regiono keliai“ tamsiuoju paros metu bus apšviesta. Pirmasis ją apžiūrėjo pro šalį keliaudamas LR susisiekimo ministras Eligijus Masiulis......................

[Xmaster]

Šitai ir man nesuvokiama. Gal galvoja, kad automobilių srautas dar nėra pakankamas? Anksčiau šis projektas (Mauručiai - Puskelniai rekonstrukcija į AM) buvo planuojamas, o dabar jis yra rezervinių projektų sąraše - matyt dėl finansavimo. Lietuvai prie projekto reiktų prisidėti 74 mln. Lt, tačiau turint omenyje, kad bendra projekto sąmata yra 493 mln. Lt, o ES mums šiam ruožui duoda 419 mln. Lt tai tie 74 mln. Lt nuosavų lėšų neatrodo baisingai daug.

Žurnalas "Keliai ir tiltai" nurodo tokias datas dėl VIA Baltica:
- Jei bus skirtas finansavimas 2012 planuojama pradėti darbus tarp Kauno ir Marijampolės, rekonstruojant 34.5 km ruožą
- Iki 2015 m. turėtų būti nutiestas Ramygalos aplinkkelis, tai pat būti baigtas aukščiau minėto ruožo tiesimas
- Iki 2025 m. automagistralė tarp Kėdainių ir Sitkūnų ir tarp Pasvalio ir Panevėžio
- Iki 2035 m. visas VIA Baltica ruožas Lietuvoje turėtų būti automagistralės kategorijos

[Palergonijus]

O kodel neina praplatinti truputeli kelkrasciu, latviai su estais savo dali Via Balticos padare su placiais kelkrasciais ir tikrai malonu vaziuoti kai masinos turi kur pasitraukti ir praleisti, dar iki Pasvalio kazkur kelkrasciai platus bet paskui link Kauno tikrai baisus kelias, ypac kai reikia aplenkti 6 furas is eiles.