Kelių mokesčiai ir kelių priežiūros finansavimas

[sleader]

Kai bus viskas apjungta į vieną mokestį, kuris skaičiuojamas pagal neaišku ką, tikriausiai ir lėšos iš šio mokesčio bus skiriamos neaišku kam, pvz. pensijų didinimui.
Mokestis turi būti aiškus ir tikslinis. Jeigu tai kelių naudotojo mokestis, tai mokama už naudojimąsi juo. Ir visai nesvarbu ar aš pasinaudosiu važiuodamas automobiliu su 50 kW ar su 250 kW. O surinktos lėšos keliauja į KPPP infrastruktūros priežiūrai bei plėtrai.
Jeigu mokestis būtų ekologiniais tikslais, tai kriterijus irgi turi būti ne galingumas, o taršos rodikliai. Tačiau už šį mokestį surinktos lėšos ir turėtų būti naudojamos ekologinio transporto plėtrai (elektromobilių įkrovimo stotelės, subsidijos perkantiems elektromobilius ar pan.), bei VT plėtrai.

[Al1]

Nu ka mes lyginame. Zaporožietį ir MB. Britanija ir Lietuva. Jei Lietuva būtų kaip Britanija... Žinom tą lietuvišką verslą... Jau pilna nevykusių ir žalingų privataus verslo "investicijų" į valdišką turtą. O visa kita kas parašyta - tipinės Laisvos rinkos instituto apologetų frazės. Valstybė neefektyvi, verslas efektyvus. Žinom jau 25 metus skleidžiamus LLRI paistalus. Ir aplamai, joks privatus verslas jokioje valstybėje nesuinteresuotas kokybe. Daiktai kuo toliau, tuo labiau vienadieniški gaminami. Kodėl keliai turi būti išimtis? Juk daroma ne sau, daroma ribotam laikui ir svarbu, kad tą laiką atlaikytų. O paskui tai jau valstybės problemos. Gal vieną kartą reikia atskirti, kai verslas daro sau, ir kai daro pardavimui, tame tarpe ir valstybei.

Čia tas pats, kas sakyti, kad pomidorai sultingesni už obuolius, nes yra raudoni.

Transporto priemonės svoris kenkia keliui, o ne galingumas. Dirbtinai padidintos galios variklis nedarys daugiau žalos keliui, negu gamyklinis. Va, kad galingumas gali būti susijęs su svoriu - tai tikrai. Tačiau vėl gi įtaką keliui daro svoris, o ne galingumas, arklio galios, sukimo momentas ar dar koks nors variklio su svoriu nesusijęs parametras.

Taigi paaiškinau, kad sunkiasvoriai labiau kelią gadina, o lengvieji kelius tiesiog užkemša, mažindami jų pralaidumą. Už ką ir turi susimokėti. Kad nekurti skirtingų mokesčių, galima viską apvienyti į vieną mokestį, kuris skirtingai būtų apskaičiuojamas lengviesiems ir sunkiesiems automobiliams.

[dainiauskas]

Kaip galingumas nedaro įtakos? Daro ir tiesioginę. Koks mažalitražis vabalas kur kas mažiau įtakoja kelią nei koks visureigis. Šiaip tai lengvieji automobiliai ne tiek kad kelius laužo, kiek juos užkemša, dėl ko kelių pralaidumas mažėja. O sunkesnis transportas juo laužo. Taigi mokestis turi būti visiems, aišku, diferencijuotas pagal galingumą. Nieko čia naujo neišgalvosi. Ir dabar visi su automobilių eksploatacija susiję normatyviniai dokumentai operuoja galingumu ir variklio tūriu, jie įeina į formules ir t.t.



Kas šneka? Kur? Stebuklų nebūna. Niekur privatus verslas, prisisiurbęs prie valdiško lovio netaupys. Visi tie skaičiavimai yra niekas, nes per 20 metų daug kas pasikeis. Kiek po 10 metų asfalto remontas kainuos ar valymas niekas nežino. Tikrai ne mažiau. Tai arba valstybė jau dabar turi mokėti su didele atsarga, arba kainos bus keliamos pagal aplinkybes ir primokama, o galiausiai išeis taip, kad deklaruota projekto vertė išaugs. Reikia suprasti, kad PPP stumia kapitalas, nes tik jam vienam tai naudinga - vienas užsakymas ir garantuotas prisisiurbimas prie valstybės kišenės 20 metų. Stabilus pajamų šaltinis.

Kas šneka nurodžiau, UK valdžia, kuri jau 20 metų vykdo PPP projektus. Jei principas neaiškus tai nereikia skleist dezinformacijos. PPP principas yra tas, jog investuojanti įmonė yra suinteresuota pastatyta gal ir brangiau, nei galėtų valstybė, tačiau ji statytų su mintimi, kad eksploatuos statinį, o tai reiškia reikia nusimatyti jo eksploatavimo kaštus, dėl to perkama geresnė įranga, prižiūrimas pats statinys ir t.t. Tuo tarpu valstybė nežiūri pirkimuose kainos/kokybės santykio, dėl to valstybiniai projektai pasmerkti būti ekonomiškai nenaudingai, nes net ir pastačius pigiai, jo eksploatacija bus brangi, kadangi sukišti visi pigiausiai mechanizmai, jis energetiškai neefektyvus ir pan.

[Creatium]

Kaip galingumas nedaro įtakos? Daro ir tiesioginę. Koks mažalitražis vabalas kur kas mažiau įtakoja kelią nei koks visureigis.

Čia tas pats, kas sakyti, kad pomidorai sultingesni už obuolius, nes yra raudoni.

Transporto priemonės svoris kenkia keliui, o ne galingumas. Dirbtinai padidintos galios variklis nedarys daugiau žalos keliui, negu gamyklinis. Va, kad galingumas gali būti susijęs su svoriu - tai tikrai. Tačiau vėl gi įtaką keliui daro svoris, o ne galingumas, arklio galios, sukimo momentas ar dar koks nors variklio su svoriu nesusijęs parametras.

[Al1]

Galite ardytis kiek norite, bet Lietuva viena nerenka mokesčio už lengvuosius automobilius visoje ES. Iš čia ir pagalvinė automobilizacija, iš čia ir viešojo transporto nunykimas, iš čia ir chaotinė urbanizacija, tiksliau dezurbanizacija. Mokesčiai stabdo automobilizaciją ir tai yra labai gerai. Valstybė gali
išleisti pinigus ir kitoms svarbioms reikmėms, o automobilistai apsimoka už infrastuktūrą.

[lukass]

Galima diferencijuoti pagal ratų skaičių. Keturi ratai – 100€, dviratis - 50€, o kojos galėtų būti po 5€ kiekviena.

Bus pigiau tada joti...

[abruo]

Galima diferencijuoti pagal ratų skaičių. Keturi ratai – 100€, dviratis - 50€, o kojos galėtų būti po 5€ kiekviena.

[Al1]

Kaip galingumas nedaro įtakos? Daro ir tiesioginę. Koks mažalitražis vabalas kur kas mažiau įtakoja kelią nei koks visureigis. Šiaip tai lengvieji automobiliai ne tiek kad kelius laužo, kiek juos užkemša, dėl ko kelių pralaidumas mažėja. O sunkesnis transportas juo laužo. Taigi mokestis turi būti visiems, aišku, diferencijuotas pagal galingumą. Nieko čia naujo neišgalvosi. Ir dabar visi su automobilių eksploatacija susiję normatyviniai dokumentai operuoja galingumu ir variklio tūriu, jie įeina į formules ir t.t.

Iš komentarų matosi, kad nelabai suvokiat kas yra tas PPP ir kuo jis skiriasi nuo paprasto lizingavimo.
Pasiskaitykit apie UK patirtį, nustebsit:
https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/266818/07_PPP_28.11.13.pdf

Dabar greitai neradau, bet šnekama apie 20% sutaupymą, kai projektą vysto bei eksploatuoja tos srities specialistai.

Kas šneka? Kur? Stebuklų nebūna. Niekur privatus verslas, prisisiurbęs prie valdiško lovio netaupys. Visi tie skaičiavimai yra niekas, nes per 20 metų daug kas pasikeis. Kiek po 10 metų asfalto remontas kainuos ar valymas niekas nežino. Tikrai ne mažiau. Tai arba valstybė jau dabar turi mokėti su didele atsarga, arba kainos bus keliamos pagal aplinkybes ir primokama, o galiausiai išeis taip, kad deklaruota projekto vertė išaugs. Reikia suprasti, kad PPP stumia kapitalas, nes tik jam vienam tai naudinga - vienas užsakymas ir garantuotas prisisiurbimas prie valstybės kišenės 20 metų. Stabilus pajamų šaltinis.

[Creatium]

Kodėl visi? Pradėti reikia nuo galingų automobilių (60kW ir galingesni).

Automobilio galingumas niekaip nedaro įtakos kelio dėvėjimuisi. Todėl kelių mokestį (arba auto mokestį - tai kiek kitas dalykas, kurį galima būtų diferencijuoti pagal taršą) turi mokėti visi.

[Aleksio]

O aš kalbėjau tik apie sunkųjį transportą? Keliais naudojamės visi, tai visi ir susimokėkim.

Kodėl visi? Pradėti reikia nuo galingų automobilių (60kW ir galingesni).

[Creatium]

Bet Lietuvoje sunkusis transportas ir taip moka už važinėjimą pagrindiniais keliais.

O aš kalbėjau tik apie sunkųjį transportą? Keliais naudojamės visi, tai visi ir susimokėkim.

[Aleksio]

Valstybė turi prioritetų: pastoviai tvarkomi ir tiesiami nauji keliai. Kitose šalyse yra normalu, kai kelias pastatomas ir valdomas privačių investuotojų. Tik tenai tie keliai yra apmokestinami. Nori to paties čia?

Bet Lietuvoje sunkusis transportas ir taip moka už važinėjimą pagrindiniais keliais.