Diskusijos apie KET reikalavimus dviratininkams

[Diim4iik]

Tai nulipt nuo dviračio neprivalai, bet jis ir praleist taves neprivalo. Kur konkrečiai vyko konfliktas?

[PoDV]

Aš pats dažnai vaikštau, ir neretai savo malonumui važinėju su dviračiu, tai nėra taip, kad labai užknistų dviračiai ar priešingu atveju, pėstieji. Matyt dėl to, kad nėra daug tų dviračių, o pats važiuodamas dviračiu tiesiog nevažinėju greitai ten kur sunku lengvai prasilenkti su pėsčiaisiais. Greitai važiuoju tik ten, kur esu užtikrintas, kad nėra pėsčiųjų. Bėda yra ta, kad visose pagrindinėse gatvėse eismo paprastai būna kaip Lietuvos autostradose ir važiuojama 50+ km/h greičiu, tokiose gatvėse iš karto jaukiau jautiesi ant šaligatvio. Aišku, rajone, kur ramesnės gatvės, pvz. Žaliakalnyje, kur gatvės siauresnės ir eismas lėtas ir ramus, tai tik gatve, juolab, kad šaligatviai ten susidėvėję, o jei ir juos atnaujintų, tai irgi kažkaip nesinorėtų šaligatviu važiuot. Realiai ten, o kur jaukiau važiuot važiuojama dalimi, ten ir važiuoju, kur jaukiau šaligatviu, ten šaligatviu.

Kur Lietuvoje važiuočiau šaligatviu vietoj gatvės:

• Daugiau nei 2 juostos, nebent turi dviračių juostas
• Neturi dviračių juostų. Jei jos yra, tada dviračių juostomis, išskyrus galimas retas išimtis.
• Eismas intensyvus ir visi važiuoja 50 km/h+ (net jeigu tik 2 juostos)
• Priklauso nuo šaligatvių būklės. Jei itin prasti šaligatviai (kurių Kaune dažnai pasitaiko), tai tada geriau gatve.
• Jei šaligatvis pažymėtas ženklu "pėsčiųjų ir dviračių takas".
• Jei prieš nosį yra plyta ir vienpusis eismas, tada skaitau, kad jei važiuočiau per plytą, tai pažeisčiau KET, o važiuodamas šaligatviu KET nepažeisčiau, nes ten plyta negalioja. Nebent būtų ženklas "išskyrus dviratį".

[mantasm]

Storos baltos linijos nėra leistinas greitis 80. Kalvarijų gatvė A juosta yra visai saugus variantas. Ypač nuo centro iki kuro aparatūros. O už jos yra dvirtakis. Ypač jei įskaičiuoti lygiagrečią sodų gatvelę į kalną kaip dvirtakį. Nors palei upę į pačią šiaurę (Jeruzalė ir toliau) yra greičiau, įskaitant stovėjimą prie šviesoforų.

Gerosios vilties tiltas yra šikna kaip bevartysi. Bet su tokiu požiūriu, kad infrastruktūros bėdas reikia spręsti keičiant KET, tai parkavimą ant žolės reikėjo įteisinti jau seniai

[index]

Na, aš palyginus neblogai važiuoju dviračiu, bet elementariai remdamasis sveiku protu nevažiuočiau magistralinėmis gatvėmis, kur leistinas greitis - 80kmh ir eismas ypatingai intensyvus.
Rinkčiausi galbūt šiek tiek ilgesnį, bet saugesnį kelią. Bet kokiu atveju, tai ne pasiteisinimas važinėti šaligatviais.

Bėda, kad bent jau Vilniuje kartais iš esmės nėra alternatyvos kaip nuvažiuoti į kai kurias vietas, išskyrus arba magistralinę gatvę arba šaligatvį šalia magistralinės gatvės. Pvz. čia į šiaurinius rajonus vienintelė galimybė visą kelią nuvažiuoti nevažiuojant magistraline gatve ar jos šaligatviu yra gatvė palei Nerį (iki kurios važiuoti gautųsi ne šiek tiek toliau, o kokių 7 km lankas ).




Tuo tarpu iš taško A į tašką B nevažiuojant magistralinėmis gatvėmis (storos baltos ir geltonos linijos) arba jų šaligatviais išvis neįmanoma. O važiuoti šaligatviu, jei važiuoji siaura, lėto eismo gatve šiaip ar taip nėra malonu važiuoti, nes tenka važiuoti mažesniu greičiu, saugotis pėsčiųjų etc.

[sankauskas]

Tai tose gatvėse kur greičiai skiriasi tik du kartus (t.y. automobiliai važinėja iki 50 km/h ir daugiausia ne dėl to, kad toks apribojimas, bet gatvės siauros, sankryžų daug ir dėl to greitai nepalėksi) problemos ir nėra. Bet ką daryti su senais blogais automobilių šlovinimo laikais pastatytais miesto greitkeliais, kur dažnai net 80 km/h yra leidžiamas greitis, o jei ir stovi 60 km/h apribojimo ženklas vis tiek visi važinėja bent jau 20 km/h greičiau? Dėl ko greičių skirtumas jau tampa bent jau 3 kartai (masės skirtumas kokie 125 kartai), o kadangi atsiranda važiuojančių dar greičiau tai gali ir 4 kartais pasiekti.

Aišku, visada yra variantas naikinti tokias gatves apskritai, jas siaurinti iki vienos juostos viena kryptimi (ir pačias juostas padarant siauresnėmis), tankinti rajonus aplinkui taip pat įrengiant šviesoforais reguliuojamų sankryžų. Tas padėtų.

Na, aš palyginus neblogai važiuoju dviračiu, bet elementariai remdamasis sveiku protu nevažiuočiau magistralinėmis gatvėmis, kur leistinas greitis - 80kmh ir eismas ypatingai intensyvus.
Rinkčiausi galbūt šiek tiek ilgesnį, bet saugesnį kelią. Bet kokiu atveju, tai ne pasiteisinimas važinėti šaligatviais.

[index]

Na, transporto priemonės, kurių greičiai skiriasi 2 kartus, turi kažkaip sutilti gatvėje, kad nekeltų pavojaus pėstiesiems, kur greičių skirtumai yra ženkliai didesni.

Tai tose gatvėse kur greičiai skiriasi tik du kartus (t.y. automobiliai važinėja iki 50 km/h ir daugiausia ne dėl to, kad toks apribojimas, bet gatvės siauros, sankryžų daug ir dėl to greitai nepalėksi) problemos ir nėra. Bet ką daryti su senais blogais automobilių šlovinimo laikais pastatytais miesto greitkeliais, kur dažnai net 80 km/h yra leidžiamas greitis, o jei ir stovi 60 km/h apribojimo ženklas vis tiek visi važinėja bent jau 20 km/h greičiau? Dėl ko greičių skirtumas jau tampa bent jau 3 kartai (masės skirtumas kokie 125 kartai), o kadangi atsiranda važiuojančių dar greičiau tai gali ir 4 kartais pasiekti.

Aišku, visada yra variantas naikinti tokias gatves apskritai, jas siaurinti iki vienos juostos viena kryptimi (ir pačias juostas padarant siauresnėmis), tankinti rajonus aplinkui taip pat įrengiant šviesoforais reguliuojamų sankryžų. Tas padėtų.

[sankauskas]

Gal ir nelabai, bet gal tada variantas uždrausti automobiliams važinėti gatvėmis (gal nebent kokiais specializuotais greitkeliais), kad dviratininkams ir paspirtukininkams savo dideliais greičiais pavojaus nekeltų?

Na, transporto priemonės, kurių greičiai skiriasi 2 kartus, turi kažkaip sutilti gatvėje, kad nekeltų pavojaus pėstiesiems, kur greičių skirtumai yra ženkliai didesni.

[index]

O jei aš važinėju automobiliu, bet intensyvus eismas nepatinka, tada galiu važiuoti šaligatviu?

Gal ir nelabai, bet gal tada variantas uždrausti automobiliams važinėti gatvėmis (gal nebent kokiais specializuotais greitkeliais), kad dviratininkams ir paspirtukininkams savo dideliais greičiais pavojaus nekeltų?

[Gator]

Pastaruoju metu tokia ir yra tendencija, kad greito eismo gatvėse atsiranda dvirtakiai. O dviračiams lieka kartu su eismu važiuoti tik ten, kur jų greitis skiriasi kokius 2-3x. O ne 5x kaip su pėsčiojo.

5x su pėsčiojo, tačiau kur kas mažesniame greičio intervale nei 2-3x su automobiliu.
Jei pensininkas eis 10 x lėčiau nei studemntas, tai išvis 10x ohoho kaip pavojinga ?

[sankauskas]

O jei aš važinėju automobiliu, bet intensyvus eismas nepatinka, tada galiu važiuoti šaligatviu?

[Eidvis]

Dar variantas jeigu nėra šaligatvio - žmogus negali eiti gatve, juk gatvė tik automobiliams. Bet esmė, kad ir kaip norėtumėm, bet neturėsim mes nei visur įrengtų šaligatvių, nei dviračių takų, nei gatvės visur asfaltuotos bus ir kažkaip reikia visiems sugyventi. Apskritai yra daug tokių gatvių, kur šaligatviu praeina po 3 žmones per valandą ir 1 dviratininką - įrenginėti visiems atskiras linijas būtų per didelė prabanga, kaip ir visur tiesti magistralines gatves, kad mašinoms būtų lengviau apsilenkti. Turi būti vadovaujamasi kažkokiais protingumo principais ir supratimu, kad viešoji infrastruktūra nėra tavo nuosavybė, kad tu ja turi dalintis ir su kitais, kad ir kaip kartais nepatiktų kokie el. paspirtukai, stori žmonės ar vaikų darželio grupės.

Pvz. geležinio vilko tiltas, kur vyksta ypač intensyvus mašinų eismas, o pėsčiųjų pasitaiko labai retai. Jeigu ten koks vaikas pradės važiuoti su paspirtuku gatve, kai šalia yra šaligatvis - tai man, kaip vairuotojui, tai labai nepatiktų, nepatiktų ir to vaiko tėvams, kad jis taip važinėja, bet va kažkodėl turi būti atsižvelgta į kažkokio mistinio pėsčiojo poreikius, kurio ten net nėra.

[index]

Tai gal būtų visai variantas visose gatvėse, šalia kurių nėra dviračių takų ir reguliuojamų perėjų, uždrausti automobiliams važiuoti greičiau nei 30 km/h?

[mantasm]

Bet dviračiai ir paspirtukai irgi neturėtų važinėti kartu su automobiliais, o savo takais, nes dar nesaugiau jiems, arba tada greitį reiktų apriboti gatvėse iki 30 km/h.

Pastaruoju metu tokia ir yra tendencija, kad greito eismo gatvėse atsiranda dvirtakiai. O dviračiams lieka kartu su eismu važiuoti tik ten, kur jų greitis skiriasi kokius 2-3x. O ne 5x kaip su pėsčiojo.

[Lettered]

Pėsčiajam būti nutrenktam apskritai nėra smagu. Todėl automobiliai ir paspirtukai turi važinėti atskirai nuo pėsčiųjų.

Bet dviračiai ir paspirtukai irgi neturėtų važinėti kartu su automobiliais, o savo takais, nes dar nesaugiau jiems, arba tada greitį reiktų apriboti gatvėse iki 30 km/h.

[sankauskas]

Sakai būti nutrenktam fūros smagiau nei paspirtuko? Kieno stabdymo laikas trumpesnis, fūros iki paspirtuko ar paspirtuko iki pėsčiojo? Plius kieno svoris panašesnis į pėsčiojo, vairuotojo su automobiliu ar vairuotojo su paspirtuku?

Pėsčiajam būti nutrenktam apskritai nėra smagu. Todėl automobiliai ir paspirtukai turi važinėti atskirai nuo pėsčiųjų.

[Lettered]

Na tai kad ne - automobiliai vs paspirtukai važinėja kur kas panašesniu greičiu, bei pėstieji vs paspirtukai.

Sakai būti nutrenktam fūros smagiau nei paspirtuko? Kieno stabdymo laikas trumpesnis, fūros iki paspirtuko ar paspirtuko iki pėsčiojo? Plius kieno svoris panašesnis į pėsčiojo, vairuotojo su automobiliu ar vairuotojo su paspirtuku?

[sankauskas]

Manau žymiai paprasčiau ir svarbiausia saugiau visiems eismo dalyviams paspirtuką pristabdyti iki pėsčiojo greičio nei greito eismo gatvėje fūrą iki paspirtuko greičio. Nespėjus sustoti antru atveju pasekmės gerokai skaudesnės nei pirmu.

Na tai kad ne - automobiliai vs paspirtukai važinėja kur kas panašesniu greičiu, bei pėstieji vs paspirtukai.

[Lettered]

Automobilis gatvėje pasivijęs lėtesnę transporto priemonę (pvz dvipirstuką) ir turi važiuoti jos greičiu kol atsiranda galimybė saugiai aplenkti.

Manau žymiai paprasčiau ir svarbiausia saugiau visiems eismo dalyviams paspirtuką pristabdyti iki pėsčiojo greičio nei greito eismo gatvėje fūrą iki paspirtuko greičio. Nespėjus sustoti antru atveju pasekmės gerokai skaudesnės nei pirmu.

[mantasm]

Tai ir dabar yra ta taisyklė, kad pėsčiuosius turi lenkti 6 km/h, o jeigu nesant pėsčiųjų negalima važiuoti greičiau, tada ir gatvėje automobiliams neturėtų būtų leista važiuoti greičiau 30 km/h.

Automobilis gatvėje pasivijęs lėtesnę transporto priemonę (pvz dvipirstuką) ir turi važiuoti jos greičiu kol atsiranda galimybė saugiai aplenkti.

[mantasm]

Ok, reiškia tada pėstiesiems ten negalima, turi eiti gatve.
P.S. kur siūlote važiuoti kokiu nors lazdynų tiltu?

Kiek pamenu ne ant tilto yra padalinta per pusę. Ant pačio tilto dviračių-pėsčiųjų takas kartu. Tiesa, naujas dvirtakis nuo tilto iki Lazdynų bent iš vaizdo tik dviratininkams. Bent pagal vaizdą. Kokie ženklai nepasakysiu iš atminties. Bet čia jau Šimašiaus pėstofobija reiškiasi kuri daug kur mieste matosi (pvz Santaros gatvėje).

Lazdynų tiltu su dviračiu aišku, kad važiuojamąja dalimi Nebent nori pėsčiojo greičiu slinkti šaligatviu. Kaip ir leidžia KET. Kokie debilai projektavo - klausimas ne man. Bet lygiai taip pat debilai projektuotojai neturėtų būti pasiteisinimas dėl parkavimo ant žolės.