[KLP] Klaipėdos infrastruktūros projektai

[Romas]

Įvažiavimai į LEZ: žingsnis pirmyn ir atgal

Klaipėdos savivaldybė už 2,43 mln. eurų įgyvendins pirmąjį projekto „Lypkių sankryžos jungiamųjų kelių rekonstrukcija“ etapą. Šią sankryžą tikimasi rekonstruoti per vienerius metus. Tačiau turės būti uždaryta dabartinė pervaža per geležinkelį Lypkių gatvėje.

Atvira Klaipėda 2025.10.30
Įvažiavimas į LEZ’ą pabrango 630 tūkst. eurų

„Atvirai Klaipėda“ neseniai pranešė, jog susisiekimo viceministras Julijus Glebovas patvirtino prieš keletą mėnesių savivaldybei išdėstytą poziciją, jog Lypkių pervaža per geležinkelį jau gana greitai negalės būti eksploatuojama ir turės būti uždaryta. Pasirodo, kad dar rengiant Baltijos pr./Šilutės plento sankryžos rekonstrukcijos projektą, buvo suderinta, jog pervaža Lypkių gatvėje bus tik laikina – iki bus užbaigta Baltijos žiedo rekonstrukcija ir „neliks laikinos autotransporto eismo apylankos poreikio“. Užbaigus minėtąją rekonstrukciją, Klaipėdos savivaldybė įsipareigojo per 3 mėnesius savo lėšomis ją išardyti.


https://www.atviraklaipeda.lt/2025/1...30-tukst-euru/

Atvira Klaipėda 2025.11.13
Lypkių sankryžos jungiamųjų kelių rekonstrukcijai – finansinė injekcija

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) paskirstė papildomus 2,4 mln. eurų savivaldybių infrastruktūros plėtros projektams. Finansavimas skirtas savivaldybėms, kurios plėtoja inžinerinę infrastruktūrą investicinėse teritorijose, pramonės parkuose ir laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ). (...)

Klaipėdos miesto savivaldybei finansavimas skirtas Lypkių sankryžos jungiamųjų kelių rekonstrukcijai ir Kretainio gatvės statybai LEZ.
https://www.atviraklaipeda.lt/2025/1...konstrukcijai/

Sprendžiant iš nuotraukų, Lypkių g. pervaža buvo aktyviai naudojama. Kažkaip nesigirdi, kad ten būtų statomas viadukas ar tunelis po geležinkeliu.
Ar baigus Baltijos - Šilutės pl mazgo rekonstrukciją sumažėjo kamščiai užkimštame Jakų žiede, kad reikia uždaryti tą pervažą ir iš LEZ į Pietinį rajoną važiuoti aplinkui?

[Romas]

BNS 2025.10.20
Gatvių į Klaipėdos uostą remontui – dar 3,4 mln. eurų uosto direkcijos lėšų

Klaipėdos jūrų uostas iki 2027-ųjų pabaigos skirs dar 3,4 mln. eurų į uostą vedančių uostamiesčio gatvių remontui. Uosto vadovas Algis Latakas ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pirmadienį pasirašė tai numatantį susitarimą.
A. Latako teigimu, nuo 2020 metų direkcija miesto infrastruktūrai skyrė apie 9 mln. eurų, o su nauja investicija ši suma sieks 12,5 mln. eurų.

Už šias lėšas bus rekonstruotas Šilutės plento ruožas nuo Rimkų geležinkelio iki Smiltelės bei Juliaus Janonio, Švyturio ir Naujosios Uosto gatvių sankryžų. Tačiau projektų sąrašas atsižvelgiant į situaciją gali būti keičiamas. (...)

Iki šiol uosto direkcija miestui kompensavo 200 tūkst. eurų savivaldybės išlaidas rengiant Naujojo Sodo ir Naujojo Uosto gatvių sankryžos kapitalinio remonto projektą, skyrė 4,5 mln. eurų vienos svarbiausių miesto sankryžų – Baltijos prospekto ir Šilutės plento – statybai ir Lypkių gatvei nuo Šilutės plento iki Statybininkų prospekto rekonstrukcijai.

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...irekcijos-lesu

Paskaičius tokius pranešimus, ima pavydas, kad kiti miestai neturi tokio geradario kaip Klaipėda.
Reikia prisiminti ir tai, kad krova buvo perkelta iš pietiniame pakraštyje esančio "Mukrano" vos ne į miesto centrą, o iš Baltijos prospekto ar "Rybporto" gatvelių kartais padaroma "fūrų" laukimo į uostą aikštelė.
Dabar paberti keli kelis milijonus gatvėms bando daryti teigiamą įvaizdį, nors yra ir didesnių nepradėtų projektų susiekimui su uostu.

[ttttt]

Neveikia dalis nuotraukų.

Žaliasis slėnis priklauso Klaipėdos rajonui. Vėjo g. gyventojai pasiskundė dėl tranzitinio eismo ir išvažiavimas iš Žaliojo slėnio buvo uždarytas.
https://www.atviraklaipeda.lt/2023/0...zdo-kameromis/

Klaipėdos universitetas panašu taip pat nenori turėti tranzitinio eismo per savo teritoriją. Dėl to ir uždarė išvažiavimą ( kurį spėju pats universitetas ir nusitiesė) iš Kretingos gatvės.

Beje su užtvertų pravažiavimų yra ir daugiau. Pavyzdžiui išvažiavimas pietinio aplinkelio vietoje.
https://maps.app.goo.gl/yo6HeLMM45tiv5zMA?g_st=ac

Užsigrobta Skautų gatvė.
https://www.atviraklaipeda.lt/2024/1...tempiama-guma/

Man rodė, bet įkėliau iš naujo.

Na tai čia aišku, kad uždarė nes kažkam kažkas nepatiko, bet tam ir yra savivaldybė, kuri turi tartis ir atstovauti gyventojų interesus. Į Kretingos gatvės rajoną buvau užsukęs piko metu, teko stovėti kamštyje apie 15-20 minučių 300-400 metrų atkarpoje, jau nekalbant apie papildomą atstumą, kurį kiekvieną dieną to rajono gyventojai privalo nuvažiuoti per dirbtinai sukurtą lanką. Juolab susitarti reikia su valstybine įstaiga, o ne kažkokiu privatininku, ir universitetui nuo šito eismo absoliučiai jokių problemų nebūtų, nes tas eismas eitų per gatvę apsuptą pustuščio parkingo.

Kalbant apie tą slėnį, tai ten išvis komiška situacija, nes dėl kažkieno skundo visi rajono gyventojai turi kiekvieną dieną važiuoti papildomus 3km jeigu važiuoja iš miesto per Liepojos gatvę, o jeigu iš Klaipėdos pusės per Palangos plentą, tai išvis 9km, nes artimiausias apsisukimas tik prie Kalotės. Na juk buvo galima tarkim padaryti šlagbaumus, kad keliu naudotųsi tik rajono gyventojai, padaryti gerai apgalvotą vienpusį eismą tose gatvelėse, kad minimalizuoti tranzitinį eismą... Bet ne, kam to reikia, važiuokit papildomus tūkstančius km per metus...

[Vinecko]

Situacija seniau buvo labai prasta, bet dabar taisosi, atsiranda daugiau humanizuotų gatvių ir vakarietiško standarto dviračių takų kaip pvz. čia:
https://www.google.com/maps/@55.6961...oASAFQAw%3D%3D
Net iš visokių priemiesčių kaip Tauralaukis, Giruliai ar Slengiai gali per keliolika minučių dviračių takais (nevažiuojant gatve ar per bordiūrus) iki miesto centro nuvažiuoti, ko Vilniuje ar Kaune nelabai išeitų. Šiaip Klaipėda dviračių infrastruktūrai labai tinkama, nes miestas priešingai nei Vilnius ar Kaunas, visiškai plokščias ir labai kompaktiškas.

Jau įsivaizduoju kaip “naujieji vilniečiai” (prijungtas Vilniaus ir Trakų rajonas pagal Vilniaus Vyr. Architektorės pasiūlymą). Važiuoja iš Pabradės/Švenčionėlių/Rudiškių į Vilnių dviračiais.

[Lettered]

Klaipėdoj išties tragiškai bloga situacija, bet kai ten net nuleisti bortai prie perėjų dar neišrasti, tai nelabai apie kažkokį rimtesnį miesto humanizavimą galima kalbėti. Iš dalies gaila, nes miestas atrodytų pagal savo lokaciją turi milžinišką potencialą būti gera vieta gyventi. Bet yra kita medalio pusė, kai tiek gyventojų, tiek valdžios didžioji dalis yra automarozai, tai juos tokia situacija pilnai tenkina.

Situacija seniau buvo labai prasta, bet dabar taisosi, atsiranda daugiau humanizuotų gatvių ir vakarietiško standarto dviračių takų kaip pvz. čia:
https://www.google.com/maps/@55.6961...oASAFQAw%3D%3D
Net iš visokių priemiesčių kaip Tauralaukis, Giruliai ar Slengiai gali per keliolika minučių dviračių takais (nevažiuojant gatve ar per bordiūrus) iki miesto centro nuvažiuoti, ko Vilniuje ar Kaune nelabai išeitų. Šiaip Klaipėda dviračių infrastruktūrai labai tinkama, nes miestas priešingai nei Vilnius ar Kaunas, visiškai plokščias ir labai kompaktiškas.

[rmss]

Klaipėdoj išties tragiškai bloga situacija, bet kai ten net nuleisti bortai prie perėjų dar neišrasti, tai nelabai apie kažkokį rimtesnį miesto humanizavimą galima kalbėti. Iš dalies gaila, nes miestas atrodytų pagal savo lokaciją turi milžinišką potencialą būti gera vieta gyventi. Bet yra kita medalio pusė, kai tiek gyventojų, tiek valdžios didžioji dalis yra automarozai, tai juos tokia situacija pilnai tenkina.

[acetonas]

Pasivažinėjau po Klaipėdą ir kaip nevietiniam (kuris nežino konteksto ir kai kurias vietas mato išvis pirmą kartą) kilo pakankamai daug klausimų "kodėl?", tai nusprendžiau paklausiti apie porą labiausiai keistų vietų, kur problemų sprendimai jau egzistuoja, bet buvo nuspręsta jų atsisakyti:

Kaip tokie dideli rajonai gali turėti tik vieną įvažiavimą (dar ir darant lanką) ir kodėl trumpesni egzistuojantys keliai yra uždaryti?





Tiksliai žinau kad Aukštakiemių atveju pravažiavimas buvo naudojamas daug metų, paskui žvyrkelį uždarė normalaus kelio klojimui (kurio pastatė tik dalį) ir taip niekad ir neatidarė. Dabar gi ten išvis nėra aišku kas būtent uždarė tą kelią, nes uždarytas jis vis skirtingais dalykais, tai laisvai kilnojamais ženkalais, tai kažkokių senu sunkvežimiu, tai dar kuo nors.

Na o Kretingos gatvės mikrorajono atveju išvis yra nutiesta normali gatvė ir sprendžiant iš ženklų panašu, kad anksčiau ji buvo atvira ir naudojama, o paskui kažkam (spėju universitetui) šovė pasistatyt šlagbaumą:


Stebina, kad Klaipėdos valdžios autodegradai visokiais būdais bando skatinti automobilizaciją, siūlo visokias beprasmiškas ir niekam nereikalingas nesąmones kaip Karoso gatvės sujungimą per Mažvydo alėją, bet vietose kur yra labai lengva stipriai pagerinti esamą situaciją ir iš esmės net nereikia jokių investicijų, nedaro nieko.

Neveikia dalis nuotraukų.

Žaliasis slėnis priklauso Klaipėdos rajonui. Vėjo g. gyventojai pasiskundė dėl tranzitinio eismo ir išvažiavimas iš Žaliojo slėnio buvo uždarytas.
https://www.atviraklaipeda.lt/2023/0...zdo-kameromis/

Klaipėdos universitetas panašu taip pat nenori turėti tranzitinio eismo per savo teritoriją. Dėl to ir uždarė išvažiavimą ( kurį spėju pats universitetas ir nusitiesė) iš Kretingos gatvės.

Beje su užtvertų pravažiavimų yra ir daugiau. Pavyzdžiui išvažiavimas pietinio aplinkelio vietoje.
https://maps.app.goo.gl/yo6HeLMM45tiv5zMA?g_st=ac

Užsigrobta Skautų gatvė.
https://www.atviraklaipeda.lt/2024/1...tempiama-guma/

[ttttt]

Pasivažinėjau po Klaipėdą ir kaip nevietiniam (kuris nežino konteksto ir kai kurias vietas mato išvis pirmą kartą) kilo pakankamai daug klausimų "kodėl?", tai nusprendžiau paklausiti apie porą labiausiai keistų vietų, kur problemų sprendimai jau egzistuoja, bet buvo nuspręsta jų atsisakyti:

Kaip tokie dideli rajonai gali turėti tik vieną įvažiavimą (dar ir darant lanką) ir kodėl trumpesni egzistuojantys keliai yra uždaryti?





Tiksliai žinau kad Aukštakiemių atveju pravažiavimas buvo naudojamas daug metų, paskui žvyrkelį uždarė normalaus kelio klojimui (kurio pastatė tik dalį) ir taip niekad ir neatidarė. Dabar gi ten išvis nėra aišku kas būtent uždarė tą kelią, nes uždarytas jis vis skirtingais dalykais, tai laisvai kilnojamais ženkalais, tai kažkokių senu sunkvežimiu, tai dar kuo nors.

Na o Kretingos gatvės mikrorajono atveju išvis yra nutiesta normali gatvė ir sprendžiant iš ženklų panašu, kad anksčiau ji buvo atvira ir naudojama, o paskui kažkam (spėju universitetui) šovė pasistatyt šlagbaumą:



Stebina, kad Klaipėdos valdžios autodegradai visokiais būdais bando skatinti automobilizaciją, siūlo visokias beprasmiškas ir niekam nereikalingas nesąmones kaip Karoso gatvės sujungimą per Mažvydo alėją, bet vietose kur yra labai lengva stipriai pagerinti esamą situaciją ir iš esmės net nereikia jokių investicijų, nedaro nieko.

[LuDux]

Įvažiavimai į LEZ: žingsnis pirmyn ir atgal

Klaipėdos savivaldybė už 2,43 mln. eurų įgyvendins pirmąjį projekto „Lypkių sankryžos jungiamųjų kelių rekonstrukcija“ etapą. Šią sankryžą tikimasi rekonstruoti per vienerius metus. Tačiau turės būti uždaryta dabartinė pervaža per geležinkelį Lypkių gatvėje.

[digital]

Įmetu ir foto:

[Gorgon]

Baltijos ir Taikos pr. sankryža: malonė – tik pėstiems

Techninėje specifikacijoje nurodoma, jog sena susidėvėjusi pėsčiųjų takų plytelių danga bus keičiama į naujas betonines plyteles, bus įrengiama reljefinė juosta neįgaliesiems, remontuojamos akmeninės laiptų pakopos, atnaujinamos betoninės nuovažos. Rangovas įsipareigoja pagaminti ir įrengti laiptų turėklus.

Kaip supratau, ilgos rampos dviračiams ir neįgaliesiems (tokios kaip rekonstruotame žiede Šilutės pl. ir Baltijos pr.) teks palaukti dar 10-20 metų iki kitų remontų...

Ar tai tikrai taip sudėtinga?

[Romas]

Statybų naujienos 2025.06.16
Klaipėdos Paryžiaus Komunos gatvėje – kapitalinio remonto darbai: jau įrengta viena žiedinė sankryža

Viena svarbiausių uostamiesčio jungčių tarp Šilutės plento ir Taikos prospekto netrukus pasikeis neatpažįstamai – tvarkoma ne tik važiuojamoji dalis, bet ir pėsčiųjų bei dviračių takai. Šiandien, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus lankėsi Paryžiaus Komunos gatvėje, kur intensyviai atliekamas kapitalinis remontas.(...)
"Dažnai sulaukiu klausimų, kodėl taip ilgai trunka darbai, tačiau daugiausia laiko atima lietaus nuotekų ir požeminių komunikacijų įrengimas. Gera žinia tai, kad šiandien su rangovu sutarėme darbus užbaigti anksčiau – iki rudens pabaigos, nors pagal sutartį darbus turėtų užbaigti iki kitų metų pavasario“, – kalbėjo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Šiuo metu jau yra įrengta Paryžiaus Komunos ir Malūno Tvenkinio gatvių žiedinė sankryža, paklotas asfalto pagrindo sluoksnis atkarpoje nuo Šilutės plento iki Rumpiškės gatvės. Artimiausiomis dienomis bus įrengtas ir apatinis asfalto sluoksnis, o atnaujintoje dalyje užtikrintas dvipusis eismas Paryžiaus Komunos gatvės atkarpoje nuo Šilutės pl. iki Rumšiškės g., įskaitant ir žiedinę sankryžą su Malūno Tvenkinio g.
Tuo tarpu ruože nuo Rumpiškės gatvės iki Taikos prospekto vykdomas vienpusis eismas, čia jau nufrezuota seno asfalto danga ir ruošiamasi lietaus nuotekų, inžinerinių tinklų bei kelio sankasos įrengimo darbams

https://www.statybunaujienos.lt/nauj...sankryza/24588

P.S .Apie gatvės pavadinimą galima diskutuoti temoje [KLP] Gatvių pavadinimai Klaipėdoje

[acetonas]

Remontuos dalį Šilutės plento
https://www.atviraklaipeda.lt/2025/0...ilutes-plento/

Klaipėdos savivaldybė praneša, jog planuojamas Šilutės plento atkarpos nuo Rimkų geležinkelio iki Smiltelės g. kapitalinis remontas. Šiuo metu baigiami rengti dokumentai, būtini rangos darbų pirkimo procedūros pradžiai.Numatyta įrengti dvi eismo juostas po 3,25 m, o atkarpoje, kur vyksta dvipusis eismas (nuo Jūrininkų pr. iki geležinkelio) – tris eismo juostas. Prieš sankryžas ir nuovažas į gretimas teritorijas suprojektuotos papildomos juostos posūkiams.

Moderni infrastruktūra bus pritaikyta ir pėstiesiems bei dviratininkams. Bus įrengti nauji takai su skirtingomis dangomis ir nužemintais bortais, nuo važiuojamosios dalies atskirti veja. Pėsčiųjų tako plotis 1,5 m, dviračių tako – 2,5 m. Numatyta įrengti dvi viešojo transporto stoteles, o sankryžoje ties Jūrininkų pr. eismas bus reguliuojamas naujai įrengtais šviesoforais

Siekdama vientisumo, Klaipėdos savivaldybė papildomai planuoja vykdyti paprastąjį remontą Šilutės plento atkarpose nuo Debreceno g. iki Smiltelės g. (abi eismo juostos) bei nuo Smiltelės g. iki Jūrininkų pr. (vakarinė atšaka).

Kas bus remontuojama nuo Debreceno g. iki Smiltelės g.? Gal norėta pasakyti abi eismo puses? Ko ten labai reikia.

[Fulgur]

Iki požeminės perėjos trumpiausia trajektorija atstumas 110 m, tad antžeminė perėja gali likti. Lieka atviras klausimas, nuo kur iki kur greitis bus padidintas iki 70 km/val.

Lieku prie nuomonės, kad perėja ten negalima.

Apskritai - yra vandensbusas - traukos objektas. Turi būti modernizuota požeminė perėja. Arba šviesoforas.

Nusileidi nuo Kolegijos ir staiga posūkis B kategorijos gatvėje ir - eee - perėja per 2+2. Mažinkime tuomet gatvės kategoriją... Vilniuje B kategorijos gatvės perėjos yra pavojingos. Pvz. S. Batoro "žudikės"...

5.-klaipedos-bp-gatviu-tinklo-ir-kategoriju-bei-infrastrukturos-pletros-brezinys.pdf

[Briedis]

Turi tobulinti požeminę ŽYMĖTĄ perėją. Antžeminės būti nebegali.

3-487 Dėl Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių patvirtinimo

Iki požeminės perėjos trumpiausia trajektorija atstumas 110 m, tad antžeminė perėja gali likti. Lieka atviras klausimas, nuo kur iki kur greitis bus padidintas iki 70 km/val.

[nnm]

O kaip tobulinti? Ten ją nuo nulio reikia kurt (kasti), nes jei ratais kvadratais reikia eiti po tiltu 300 metrų, tai čia joks pakaitalas antžeminei perėjai.

[Fulgur]

Ir, aišku, ta perėja eina ilga kilpa po tiltu, sudarančią 280 metrų atstumą. Bet čia tik kitoj upės pusėj yra tokia perėja, nes dešiniajame krante perėja yra tik su laiptukais ir po tiltu praeiti galima ant betono blokų, kur net nepanašu, kad būtų normalus takas, skirtas vaikščiojimui – tiesiog apleistos, užžėlusios betoninio tilto konstrukcijos ir tiek.

Ta perėja yra reikalinga jau vien dėlto, kad ji sudaro jungtį link „Klaipėdos medienos", turinčios 500 darbuotojų, o ateityje bus dar labiau reikalinga, kai apleistas sklypas Liepų g. 74 bus užstatytas. Bet truputį piktina, kad perėjų egzistavimui pagrįsti reikia tokių didelių argumentų, kai atimant iš pėsčiųjų ar dviratininkų gabalus šaligatvio net siaurose vietose užtenka vieno kito vairuotojo, kuriam sunku paeiti 100-200 metrų nuo parkingo iki durų.

Turi tobulinti požeminę ŽYMĖTĄ perėją. Antžeminės būti nebegali.

V SKYRIUS
PĖSČIŲJŲ PERĖJOS



PIRMASIS SKIRSNIS
ESAMOS PĖSČIŲJŲ PERĖJOS


21. Esama pėsčiųjų perėja turi būti pakeista į kitokią perėjimo organizavimo priemonę arba panaikinta, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
21.1. pėsčiųjų perėja yra už gyvenvietės, kurios pradžia pažymėta nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pradžia“, o pabaiga – „Gyvenvietės pabaiga“ (toliau – gyvenvietė), ribų;
21.2. gatvės ruože, kuriame įrengta pėsčiųjų perėja, leistinas važiavimo greitis yra didesnis kaip 50 km/h; dirbtinai mažinti leistiną važiavimo greitį kelio ženklais prieš pėsčiųjų perėją tik tam, kad būtų išvengta šio punkto sąlygos, draudžiama;
21.3. pėsčiųjų perėja yra A kategorijos gatvėje arba B kategorijos gatvėje, kurioje organizuojamas nepertraukiamas eismas (sankryžos skirtingų lygių);
21.4. pėstiesiems iki kitos gatvės pusės, iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos reikia pereiti daugiau kaip dvi eismo juostas (įskaitant posūkių, lėtėjimo, greitėjimo ir maršrutiniam transportui skirtas eismo juostas);
21.5. pėsčiųjų perėja yra 100 m ir mažesniu atstumu iki toje pačioje gatvėje esančios šviesoforais reguliuojamos perėjos, požeminės pėsčiųjų perėjos ar pėsčiųjų perėjos virš kelio;
21.6. pėsčiųjų perėja nėra apšviesta bendruoju gatvės ar kryptiniu pėsčiųjų perėjos apšvietimu;
21.7. pėsčiųjų perėja yra gatvės ruože, kuriame yra koordinuoto veikimo šviesoforų postai („žalioji banga“);
21.8. pėsčiųjų perėja yra šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje. Šis reikalavimas negalioja dešiniojo posūkio eismo juostai, nuo kitų eismo juostų atskirtai trikampe ar kitos formos iškiliąja saugos salele.




.

3-487 Dėl Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių patvirtinimo

[nnm]

Greta yra požeminė perėja 99 m atstumu.

Ir, aišku, ta perėja eina ilga kilpa po tiltu, sudarančią 280 metrų atstumą. Bet čia tik kitoj upės pusėj yra tokia perėja, nes dešiniajame krante perėja yra tik su laiptukais ir po tiltu praeiti galima ant betono blokų, kur net nepanašu, kad būtų normalus takas, skirtas vaikščiojimui – tiesiog apleistos, užžėlusios betoninio tilto konstrukcijos ir tiek.

Ta perėja yra reikalinga jau vien dėlto, kad ji sudaro jungtį link „Klaipėdos medienos", turinčios 500 darbuotojų, o ateityje bus dar labiau reikalinga, kai apleistas sklypas Liepų g. 74 bus užstatytas. Bet truputį piktina, kad perėjų egzistavimui pagrįsti reikia tokių didelių argumentų, kai atimant iš pėsčiųjų ar dviratininkų gabalus šaligatvio net siaurose vietose užtenka vieno kito vairuotojo, kuriam sunku paeiti 100-200 metrų nuo parkingo iki durų.

[Fulgur]

Bet juk dėl šviesoforo mažės pralaidumas. Panašu, kad ties sąnkryža ir keisis leistinas greitis. Reiškia dauguma per sąnkryžą lėks 70+ km/val greičiu.

Greta yra požeminė perėja 99 m atstumu.
Atitinkamai antžeminė turi būti:
a) panaikinta
b) pakeista į nežymėtają.

Vieta:
https://maps.app.goo.gl/cVLsKmJy5vdnmLqS8

Tik pas mus nesilaiko Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklių nei Vilniaus, nei Klaipėdos m. administracijos.

Esama antžeminė perėja nėra nei greta stotelės, nei šalia kolektyvinių sodų, nei šalia garažų. Nereikalinga ji ten apskritai greta aklinos tvoros.

[PoDV]

Visa Liepų gatvė už Danės tilto yra 2 * 2 juostų, konfliktinių zonų sumažinta. Beto, ten tik vietomis užstatyta teritorija.
Pasaulis nesugrius jei greitam esimui pritaikytoje užmiesčio gatvėje bus leidžiama važiuoti greičiau nei 50 km/h.

Ten turbūt nėra ar labai mažai būna avarijų, kad Klaipėdos valdžia nutarė legalizuoti 70 km/ h greitį.
Tik prie technikumo (Klaipėdos kolegijos) yra šviesoforinė sankryža, kur būtina riboti greitį iki 50 km/h

Beveik visose pateiktose screenshot'uose nesimato pastatų arti gatvės, kurie ir generuoja pėsčiųjų judėjimą, kuria papildomas konfliktines zonas su visokiais įvažiavimais į teritorijas, dėl kurių reikia mažinti greitį iki 50 km/h ar net 30 km/h.

ir taip aišku kad Liepų gatvės nesiaurins, gatvė nebus greitai užstatyta arba tai ir liks priemiestinė zona, pasaulis turbūt nesugrius padarius 70 km/h, gal tik savivaldybės atstovo retorika pučia neviltį tiems, kurie nori daugiau VT/dviračių takų politikos kaip tokios.

Kaune Jonavos g., Šiaurės pr. ir Taikos pr. dalis atkarpų turi 60 km/h, bet tai kompromisas tarp 50 km/h ir 70 km/h greičių nes pilna nereguliuojamų U formos apsisukimų ir netgi nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų (Kauno Taikos pr. atveju).