Poznań - Gniezno Expressway -The of limited availability, used exclusively for traffic vehicles, equipped with two roadways (each road has 2 lanes plus emergency lane), having multi-level crossing intersecting. Lenght - 45 km.
Will be finisher by june 2012.
Yes, makes sense. I just wonder how about ride comfort? Concrete is much harder and therefore tyre noise is much more noticeable (especially in smaller cars). Or is there some technology that helps to avoid that?
Try Vienna bypass after alternation. It`s made of concrete and comfort is very good. When concrete is plain and well laid there`s no problem with noise and comfort. But older concrete technologies were of course not so good.
Why are they choosing concrete? I thought tarmac is the option in most new highways? Or are there any advantages?
Concrete is much more permanent pavement than tarmac. First alternation is needed after 20 - 30 years of use.
Most modern highways in Germany or Austria are of concrete. Lately opened A4 section in Poland to German border - Krzyżowa is from concrete:
How it looks on A2 highway (test concrete section is ready):
It`s very modern german technology:
Section of the test is performed to verify the technology, machines and procedures for receiving, in practice, or on site. Laying of concrete pavement is working "band" and will continue for the next three days, ie until 22 November 2009. This type of concrete section is laid for the first time in Poland in the new technology that is "concrete pavement with exposed aggregate" so-called "washbeton. This technology was developed several years ago and is now used in countries such as Belgium, Austria and Germany, where since 2007 is the standard technology for concrete pavements for highways. Works are performed by Heilit & Woerner, STRABAG, which has more than 29 years experience in concrete pavements, including 16 years in Poland.
Before you start laying the concrete slab, has been previously arranged and attached geotextile which acts as a separating layer and dehydration. The construction of pavement base course consists of a thick. Of 20 cm of lean concrete, under a layer of lean concrete base course made Frost a layer thickness. 32 cm. Positioned today surface of the concrete slab consists of 23 cm bottom layer of concrete and 5 cm top layer of concrete. Both layers are designed so that together they can cope with the enormous movement of cars projected to pressure of 115 kN / axle for more than 30 years.
"By construction, the company A2Strada (Kulczyk Holding Strabag), zdecydowałsię the implementation of the test right now because of the possible opportunity to refine the technology chosen for this year, before the start of full construction season in the spring of 2010" - explains CEO Andrew AWSAII Patalas.
That part of A2 Highway section from Nowy Tomyśl to German Border (lenght 106 km) will be finished to november 2011 and will have concrete surface, like many german highways.
By june 2012 A2 will be ready from german border to Warsaw (exactly to Minsk Mazowiecki, east to Warsaw), total lenght of 472 km.
Yra rašyta, kad ties Grigiškėmis automobilių vidutinis paros srautas siekia 34000, vasarą - dar daugiau. Dar vienas faktorius - priemesčio zonose yra daug lėtaeigio transporto, daug staigesnių nuvažiavimų, lėtinančių greitį ir visą srautą. Miškuose visai pakaktų ir 2X2.
Lietuvoje 3+3 jau dabar reiktų A1 ir galbūt A2 atkarpose likus keliems/keliolika km iki Vilniaus, nes pakankamai dažnai auto srautas ima smarkiai lėtėti nuo mašinų skaičiaus.
D.Britanijoje norma yra 3+3 kelias su 100k AADT. Pas mus Vilnius-Kaunas yra 20k AADT. Ar tikrai reiktų 3+3? Grubiai viena juosta aptarnauja 20k AADT, antra suteikia žymiai didesnį pralaidumą. Bet ar tikrai turint 20k AADT galima kalbėti apie 3+3? Man atrodo tai tik užgaida ir noras turėti taip pat, kaip "ten vakaruose". Žinau, kad skambu nepopuliariai, nes visi čia mėgsta plačius, tiesius ir lygius greitkelius su kuo daugiau juostų ir kuo daugiau lygių turinčius susikirtimus
Galų gale, vertinti reikia kelius pagal AADT prizmę - niekada Lietuvoje nebus 3+3 kelio iš Vilniaus į Augustavą, ir juo greičiau mes tai suprasime, juo lengviau visiems bus
Niekada nesakyk niekada. Gal po keliasdešimties metų mašinų (ypač krovininių) srautas ims ir padidės. Tada, be 3x3 kelių niekaip neišsiversim. Šiuo klausimu niekas negali būti šimtų procentu įsitikinęs.
a) Deja, greit apie Lietuvos kelių pranašumą reikės kalbėti būtuoju laiku.
Pas mus autostradose (įskaitantant "Gierkuvką" nuo Vilniaus iki Kauno) tik stiprinamos dangos, diegiamos eimo saugumo priemonės, vis statomi ženklai "80", t.y tik kelininkai tik kažką veikia vienoj vietoj (atsiprašau, panašiai kaip katinas blizgina viena vietą).
Nekalbėkim apie autostradas ir nesulyginamus eismo srautus, palyginkim nors aplinkkelius ar rimtesnes rekonstrukcijas
Bet pas mus per 20 metų (AŪūūūū, kur tas ekonomikos bumas 2003-2008 m.? ) nutiesti tik šie keliai:
- Via Baltika (baigta iki 2002 metų) Sitkūnai - Aristava ir Mauručiai- Puskelniai - bus gal 2x40 km
- Šiaulių aplinkelis A12 (buv. 202 kelias, dviem etapais)
- rekonstruojama A13 (Klaipėdos aplinkkleis)
- Pernai nutiestas 2,5 km ruoželis A6 Vildiškiai - Mokyliai
<...>
Norėčiau atkreipti dėmesį, jog, nors ir nebuvo nutiesta didelių ruožų per 200x m., tačiau pagrindinė to priežastis yra tai, jog Lietuva jau dabar turi kelių tinklą, tenkinantį eismo srautus, su keliomis išimtimis. Tas pats Kaunas-Marijampolė ruožas apkrautas buvo tik po įstojimo į ES. Galime pasižiūrėti, kiek laiko nuo poreikio identifikavimo iki kelio atidarymo praeina toje pačioje Lenkijoje.
Vėlgi, palyginkime Varšuva-Lodzė ir Vilnius-Kaunas kelius. Mano nuomone, yra milžiniškas skirtumas. Arba Vilnius-Klaipėda ir Varšuva-Krokuva.
Galų gale, vertinti reikia kelius pagal AADT prizmę - niekada Lietuvoje nebus 3+3 kelio iš Vilniaus į Augustavą, ir juo greičiau mes tai suprasime, juo lengviau visiems bus
Taigi norėčiau atkreipti dėmesį, jog nelyginkite skirtingų dalykų ir Lenkijos kelių su Lietuvos keliais, nes
a) Lietuvoje kelių infrastruktūra yra žymiai geriau išvystyta;
b) čia tema apie Lenkijos kelius.
a) Deja, greit apie Lietuvos kelių pranašumą reikės kalbėti būtuoju laiku.
Pas mus autostradose (įskaitantant "Gierkuvką" nuo Vilniaus iki Kauno) tik stiprinamos dangos, diegiamos eimo saugumo priemonės, vis statomi ženklai "80", t.y tik kelininkai tik kažką veikia vienoj vietoj (atsiprašau, panašiai kaip katinas blizgina viena vietą).
Nekalbėkim apie autostradas ir nesulyginamus eismo srautus, palyginkim nors aplinkkelius ar rimtesnes rekonstrukcijas
Bet pas mus per 20 metų (AŪūūūū, kur tas ekonomikos bumas 2003-2008 m.? ) nutiesti tik šie keliai:
- Via Baltika (baigta iki 2002 metų) Sitkūnai - Aristava ir Mauručiai- Puskelniai - bus gal 2x40 km
- Šiaulių aplinkelis A12 (buv. 202 kelias, dviem etapais)
- rekonstruojama A13 (Klaipėdos aplinkkleis)
- Pernai nutiestas 2,5 km ruoželis A6 Vildiškiai - Mokyliai
b) tema apie Lenkijos kelius.
Anksčiau keikdavaisi ten važiuodamas ir sakydavai sau - "mes kelis kartus pravažiuojam, kaip nors iškentėsim, o kaip jie patys gyvena?.."
Dabar lieka guosti tik tuo, kad ir mums nuo to investicijų stalo - mes greičiau pasieksim Europą
Kiek žinau, nei John, nei aš, nei kuris nors kitas kelių infrastruktūra besidomintis žmogus, kada nors šiame forume teigė, kad Lenkijoje keliai yra adekvatesni nei Lietuvoje. Tai būtų nesąmonė. Siūlyčiau geriau įsiskaityti į pranešimus prieš juos kritikuojant.
Nesuprantu, kas neleidžia mūsiškiams naujai tiesiamų/rekonstruojamų 2+2 atkarpų (o tokių Lietuvoje yra bent keletas) suteikti jei ne automagistralės, tai bent jau greitkelio (balta mašinytė mėlyname fone) statuso? Kažkokių esminių priežasčių tam, išskyrus apsileidimą ir neveiklumą, lyg ir nėra?
John, norėčiau atsakyti. Jau ne kartą matau įkyriai visus rašant tuos pačius niekus. Kodėl Lietuvoje vienoje ar kitoje vietoje nėra greitkelio, kokie yra Vokietijoje ar statomi Lenkijoje atsakymas yra labai paprastas - tokia pati priežastis, kodėl nėra greitkelių Islandijoje. Visgi, Lietuva yra gerokai mažesnė šalis nei Lenkija, o greitkelių ir taip Lietuvoje yra nemažai (galite paskaičiuoti, autostradų Lietuvoje yra maždaug tiek pat, kiek autobanų Vokietijoje, skaičiuojant milijonui gyventojų). Galite palyginti, koks susisiekimas tarp trijų didžiausių Lenkijos miestų ir koks tarp trijų didžiausių Lietuvos miestų - Lenkijoje tarp Lodzės ir Varšuvos dar šiandien nėra jokio normalaus, be šviesoforų, greitkelio. Ir ten miestai ne po 400 ar 600 tūkst. gyventojų, o virš 1 mln., tad galite tik įsivaizduoti, kiek ten daugiau keliaujančių gyventojų nei Lietuvoje. Įvertinkite tranzitinį transportą, kuris Lenkijoje nepalyginamai didesnis nei Lietuvoje. Dar daugiau, lar.lr publikuoja AADT skaičius (prie juodųjų skylių), kur pamatysite, jog net Marijampolė - Kaunas atkarpa tesiekia vietomis virš 20k automobilių, kuomet teko skaityti skyscrapercity, jog Nyderlanduose yra kelių, kur AADT siekia virš 30k automobilių, bet tėra 1+1 juostos. Taigi norėčiau atkreipti dėmesį, jog nelyginkite skirtingų dalykų ir Lenkijos kelių su Lietuvos keliais, nes a) Lietuvoje kelių infrastruktūra yra žymiai geriau išvystyta; b) čia tema apie Lenkijos kelius.
Dar labiau nesuprantu atkarpos nuo Klaipėdos iki Gargždų ankryžos, kodėl ten 110 km/h, nors aptverta ir metaliniais atitvarais ir nuo žvėrių. Kelias tiesus, norint ir lėktuvus tupdyti gali.
Tai manau pasiteisinimas labai paprasta - nėra lėšų... Nes juk neišeis padaryti 1 lygio U-Turn, jei kelias turės greitkelio statusą O čia dabar gali sau ramiai leisti tokius apsisukimus.
Aš tai labiausiai nesuprantu naujai rekonstruoto ruožo Klaipėda-Palanga kelio. Ten juk nėra 1 lygio apsisukimų, kelias 2x2 su kelkraštinėmis juostomis ir vistiek - greitkelio statuso niekaip negali gauti. Visgi 110 km/h tokiam keliui manau nėra pavojingas greitis.
Komentuoti: