[BY] Baltarusijos atominė elektrinė Astravo rajone

[MedinisStrazdas]

4 vamzdžiai kruonyje, dar 4 nepastatyti.

Taip, dėkui už pataisymą, kažkodėl mintyse padalinau iš dviejų.

[PukiS]

Kokiu tikslu ji būtų visiškai išjungiama šiaip dėl nieko? Istoriškai predecento neturintis atvejis būtų. O galios reguliavimas atominėse elektrinėse veikia panašiai kaip ir šiluminėse (pagal bandymus galios didinimas reaguoja net greičiau nei šiluminėse) tik dauguma elektrinių to nemėgsta nes mažesne gali dirbant mažiau elektros parduosi tai mažiau uždirbsi. Techniškai nėra problemos atominę elektrinę naudoti kaip load leveling. Aišku pačios jėgainės to nemėgsta nes mažesne galia dirbant mažėja pajamos o didžioji dalis sąnaudų yra statinės (amortizacija, etc).



Izoluotame tinke taip, bet realiai tai mūsų rezervas gali būti ir tarptautinis tinklas, kadangi dabar vistiek didžiają dalį perkame iš ten. O 1000 MW europoss lygiu yra lašas jūroje.

Nors šiaip gerai būtų kad Kruonį pabaigtų statyti, nes gi 2 vamzdžius pastatė, kitus du užprotestavo raudonieji ir nepabaigė. Tada didesnį savo rezervą turėtume.

4 vamzdžiai kruonyje, dar 4 nepastatyti.

[Sula]

Kokiu tikslu ji būtų visiškai išjungiama šiaip dėl nieko? Istoriškai predecento neturintis atvejis būtų.

Vakar kaip tik buvo išsijungę net trys Kalinino AE reaktoriai. Dėl trumpo jungimo transformatorinėje.
Jau nekalbu apie profilaktinius stabdymus.

[jpou]

Izoluotame tinke taip, bet realiai tai mūsų rezervas gali būti ir tarptautinis tinklas, kadangi dabar vistiek didžiają dalį perkame iš ten. O 1000 MW europoss lygiu yra lašas jūroje.

Jungtys su Svedija ir Lenkija naudoja nekintama itama (DC). Jomis negali reguliuot daznio.

[MedinisStrazdas]

Stabdymo atveju beveik ar visiškai išsijungia elektrinė. Jei jos gaminama elektra šalyje sudaro 70-90%, tai jau problema.

Kokiu tikslu ji būtų visiškai išjungiama šiaip dėl nieko? Istoriškai predecento neturintis atvejis būtų. O galios reguliavimas atominėse elektrinėse veikia panašiai kaip ir šiluminėse (pagal bandymus galios didinimas reaguoja net greičiau nei šiluminėse) tik dauguma elektrinių to nemėgsta nes mažesne gali dirbant mažiau elektros parduosi tai mažiau uždirbsi. Techniškai nėra problemos atominę elektrinę naudoti kaip load leveling. Aišku pačios jėgainės to nemėgsta nes mažesne galia dirbant mažėja pajamos o didžioji dalis sąnaudų yra statinės (amortizacija, etc).

Esminis momentas šioje vietoje yra tas; tam, kad būtų stabilus dažnis, elektros duotoju momentu privalo būti pagaminama tiksliai tiek kiek sunaudojama, t.y. atsijungus 1 reaktoriui su pvz. 1000MW galia (nuo 1000 MW iki 0) iš karto turi tą galią kažkas pagaminti (15 sek. pirminis rezervas, 15 min. antrinis, 12h - tretinis). Lietuvos atveju - pirminis - visų elektronių generatorių automatika, antrinis - KHAE, tretinis - visos šiluminės. Realiai - jei didžiausias gamintojas yra 1000 MW, vadinasi ant standby turi dar būti 1000 MW

Izoluotame tinke taip, bet realiai tai mūsų rezervas gali būti ir tarptautinis tinklas, kadangi dabar vistiek didžiają dalį perkame iš ten. O 1000 MW europoss lygiu yra lašas jūroje.

Nors šiaip gerai būtų kad Kruonį pabaigtų statyti, nes gi 2 vamzdžius pastatė, kitus du užprotestavo raudonieji ir nepabaigė. Tada didesnį savo rezervą turėtume.

[mskapss]

Nesu tiesioginis elektrinės energetikos specialistas, bet kiek žinau sistemos reguliuojamas per sinchronizuojančią aparatūrą pagal didžiausių galių generatorių/transformatorių ir vartotojų techninius parametrus, atsižvelgiant į tinklo aktyviosios galios balansą. Šiais laikais turint gerą aukštos galios kompiuterizuotą elektrotechninę aparatūrą šis uždavinys turėtų būti gerokai lengviau sprendžiamas nei prieš kelis dešimtmečius. Taip dabar gali būti sinchronizuojamos net fiziškai atsietos sistemos. Taip ateityje gali būti su Kaliningrado el. tinklais.

Iš principo, kiekvienas didelis gamintojas kartu yra dažnio reguliuotojas, nes visi generatoriai visame tinkle veikia sinchroniškai. Fiziškai atsietų sistemų susiejimas ir tokia sinchronizacija niekaip nepadinina tinklų stabilumo, nes komanda reguliavimui gali duoti vienokią, bet reikia, kad ją kas nors įvykdytų
Esminis momentas šioje vietoje yra tas; tam, kad būtų stabilus dažnis, elektros duotoju momentu privalo būti pagaminama tiksliai tiek kiek sunaudojama, t.y. atsijungus 1 reaktoriui su pvz. 1000MW galia (nuo 1000 MW iki 0) iš karto turi tą galią kažkas pagaminti (15 sek. pirminis rezervas, 15 min. antrinis, 12h - tretinis). Lietuvos atveju - pirminis - visų elektronių generatorių automatika, antrinis - KHAE, tretinis - visos šiluminės. Realiai - jei didžiausias gamintojas yra 1000 MW, vadinasi ant standby turi dar būti 1000 MW
p.s. Apie AE reguliavimo nelankstumą: teko girdėti fakta, kad pvz. Ukrainoje jų Litgrido atitikmuo nurodymus keisti pagaminamą galią gali duoti tiktai 2 reaktoriams iš 15 dirbančių - visi kiti paduoda elektrostiek kiek pagamina ir jų "Litgrid" negali nurodinėti joms keisti galių.

[liutass]

Kaliningradui labai paprasta, nes tures silumine elektrine su lengvai reguliuojamomis galiomis. Atomines atveju, ypac jei tik vienas dideles galios generatorius ir jis staiga sugenda, neturint tokios galios rezervo gali prasideti daznine griutis ir sistemos black-outas. Staigiai paduoti dideles galios rezerva gali tik didele hidroelektrine.

[Sula]

Nesu tiesioginis elektrinės energetikos specialistas, bet kiek žinau sistemos reguliuojamas per sinchronizuojančią aparatūrą pagal didžiausių galių generatorių/transformatorių ir vartotojų techninius parametrus, atsižvelgiant į tinklo aktyviosios galios balansą. Šiais laikais turint gerą aukštos galios kompiuterizuotą elektrotechninę aparatūrą šis uždavinys turėtų būti gerokai lengviau sprendžiamas nei prieš kelis dešimtmečius. Taip dabar gali būti sinchronizuojamos net fiziškai atsietos sistemos. Taip ateityje gali būti su Kaliningrado el. tinklais.

[liutass]

Ji reguliuoja Rusijos Volgos kaskados, jei turetume didziuli atomini galios saltini.

[Lettered]

Daznis yra techninis parametras, o ne ekonominis.

Jį reguliuoja Litgridas.

[liutass]

Daznis yra techninis parametras, o ne ekonominis.

[Lettered]

Ir kas reguliuotu tokios elektrines dazni, atsijungus nuo BREL?

Rinka. Dabar pvz. Elektrėnai nedirba, nes Rusija ir Švedija parduoda elektrą pigiau nei jų pagaminama.

http://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79

[liutass]

Ir kas reguliuotu tokios elektrines dazni, atsijungus nuo BREL?

[Sula]

Kuo tai būtų rizikingiau nei dviejų reaktorių?

Stabdymo atveju beveik ar visiškai išsijungia elektrinė. Jei jos gaminama elektra šalyje sudaro 70-90%, tai jau problema.

[MedinisStrazdas]

Puiku, tai kodėl niekas pasaulyje nenusipirko to akcijinio reaktoriaus ir nepasidarė neblogo pelno pardavinėjant elektrą?

Nupirko. Jei gerai atsimenu - kinai. Mums siųūlė pirmiems nes mūsų jėgainė būtu tokia pat kaip vokietijoje.

[mantasm]

Puiku, tai kodėl niekas pasaulyje nenusipirko to akcijinio reaktoriaus ir nepasidarė neblogo pelno pardavinėjant elektrą?

O kas sako, kad niekas nenusipirko po to kai ir mes atsisakėm?

[Lettered]

Kuo tai būtų rizikingiau nei dviejų reaktorių?





Antros kartos, kaip ir visos šiuo metu veikiančios didžiosios elektrinės (yra kelios nedidelės trečios kartos). O apie kainas galėjai domėtis kai buvo pasiūlymas, o dabar jau tik filosofavimai.

Dar kartą aiškinu, Vokietija atsisakė nes jie supanikavo po Fukushimos tsunamio padarinių ir jų "žaliasis blokas" užspaudė valdžią nutraukti atominų jėgainių projektus. Tai niekai nesusije su komybe ar ekonomika, o su moraline panika.

Puiku, tai kodėl niekas pasaulyje nenusipirko to akcijinio reaktoriaus ir nepasidarė neblogo pelno pardavinėjant elektrą?

[MedinisStrazdas]

Bet vieno reaktoriaus elektrinė irgi būtų gana rizikingas variantas.

Kuo tai būtų rizikingiau nei dviejų reaktorių?

Kaip tai ne senos? Kelintos kartos tai reaktorius? Kokia būtų galutinė kaina su "nuolaida" ir atliekų utilizavimu? Čia tas pats, kas pirkti žigulį už "pusę kainos" ir dar lizingu ilgam laikotarpiui su didelėmis palūkanomis, daugiau nuostolių nei naudos iš tokio pirkinio. Jeigu jau visi labai norėtų to žigulio, stovėtų eilė, bet kažkodėl to Vokietijai skirto reaktoriaus niekam nereikėjo.

Antros kartos, kaip ir visos šiuo metu veikiančios didžiosios elektrinės (yra kelios nedidelės trečios kartos). O apie kainas galėjai domėtis kai buvo pasiūlymas, o dabar jau tik filosofavimai.

Dar kartą aiškinu, Vokietija atsisakė nes jie supanikavo po Fukushimos tsunamio padarinių ir jų "žaliasis blokas" užspaudė valdžią nutraukti atominų jėgainių projektus. Tai niekai nesusije su komybe ar ekonomika, o su moraline panika.

[Lettered]

Ne nemokamai, bet už mažiau nei pusę kainos dėl minėtų aplinkybių. O technologijos ne senos, buvo statomas naujas reaktorius vokietijai, bet vokietija atsisakė išsigandę fukushimos tai nebuvo kur to reaktoriaus dėti.

Kaip tai ne senos? Kelintos kartos tai reaktorius? Kokia būtų galutinė kaina su "nuolaida" ir atliekų utilizavimu? Čia tas pats, kas pirkti žigulį už "pusę kainos" ir dar lizingu ilgam laikotarpiui su didelėmis palūkanomis, daugiau nuostolių nei naudos iš tokio pirkinio. Jeigu jau visi labai norėtų to žigulio, stovėtų eilė, bet kažkodėl to Vokietijai skirto reaktoriaus niekam nereikėjo.

[Sula]

Ne nemokamai, bet už mažiau nei pusę kainos dėl minėtų aplinkybių. O technologijos ne senos, buvo statomas naujas reaktorius vokietijai, bet vokietija atsisakė išsigandę fukushimos tai nebuvo kur to reaktoriaus dėti.

Bet vieno reaktoriaus elektrinė irgi būtų gana rizikingas variantas.