Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[LAZAS_]

Biomasės naudojimo pramonėje problemos, žvelgiant iš chemijos perspektyvos:

http://www.youtube.com/watch?v=E5cGx...h_response_rev

http://www.youtube.com/watch?v=IJ4Vc...watch_response

[zajcik]

Rubikono "berniukai" planuoja pratęsti "Vilniaus energija" "melžimą" 20 metų ir pereiti prie biokuro kurenimo.



Arizonos studentas sugavojo vėjo turbinas kabinti virš greitkelių.

[Al1]

Ne "Vilniaus energijos" melžimą, o vartotojų.

[zajcik]

Elektra gaminama iš maisto pramonės atliekų.

Gaminti elektros energijos iš pieno perdirbimo atliekų - ne naujiena Rokiškyje.
Elektros gamybą iš mišrainių ir salotų pradėjome dar pernai. Sustoti nežadame, ieškosime dar daugiau atliekų: 2010 m. planuojame pagaminti 1 mln. kWh "žaliosios" energijos.

.

[LAZAS_]

Aišku utopinė vizija, tačiau kaip minėjau pamirškite bio-kuro gamybai naudojamas javų, kviečių, kukurūzų ir t.t. kultūras. Ateitis priklauso dumblių kultūroms:

"Miesto ore" idėjos: dumbliais varomi orlaiviai

....
Palyginimui galima pasakyti, jog iš vieno hektaro tokių jūros dumblių galima gauti 120 kartų daugiau biodegalų, negu iš sojos, rapsų ar saulėgrąžų plantacijos.

© www.technologijos.lt

© www.technologijos.lt

http://www.technologijos.lt/n/techno...-12926&l=2&p=1

[Al1]

Fantastika.

[Rimas_OK]

Na nežiūrint idiotiškų "futuristinių" vizualizacijų idėja gera.
Jei iš tiesų yra dumbliai išskiriantys vandenilį tai kur kas naudingiau, nei cheminiu būdu išskyrinėti.
O vizualizacijoje pavaizduotos nesamonės, dėl savo svorio niekaip nepakiltų į orą. Jiems dar reikėtų milžinišką balioną prikabint. Prieš 100 metų skraidžioję Cepelinai kur kas realesnis variantas

[digital]

http://www.lrytas.lt/?data=20100413&...s100413&view=2
Išlaidos greit atsipirks

Dar vienas straipsnis:
Energiją sems iš šviesos
Audrė SRĖBALIENĖ
LR korespondentė
2010-05-18

38,7 mln. litų. Tokią ES paramą užsitikrino bendrovės „Via Solis“, „Baltic Solar Solutions“ ir „Baltic Solar Energy“, Visorių informacinių technologijų parke steigiančios saulės energijos technologijų tyrimo ir eksperimentinės gamybos centrą.

Trims bendrovėms parama skiriama pagal 2007-2013 m. laikotarpio priemonę „Lyderis LT“.

Iš jų 14,3 mln. litų – „Via Solis“ bendrovei. Ji imsis inovatyvių fotoelektros modulių (saulės baterijų iš silicio) gamybos.

14,9 mln. ir 9,5 mln. litų paramos gavusios „BOD Group“ pavaldžios įmonės „Baltic Solar Energy“ ir „Baltic Solar Solutions“ Visoriuose statys silicio fotoelektros elementų (vadinamųjų celių, iš kurių montuojamos saulės baterijos) gamybos ir tyrimų centrą.

Bendros investicijos į Visorių fotoelektros technologijas iki 2012 metų pasieks per 160 mln. litų. Iš jų apie 120 mln. litų sudarys privačios investicijos.

Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija prognozuoja, kad per šešerius-aštuonerius metus bendra telkinio įmonių apyvarta Lietuvoje pasieks 1,4 mlrd. litų. Eksportas turėtų sudaryti apie 95 proc.

Renkasi, kurios geriau tinka

Šiuo metu metalo konstrukcijų gamybos bendrovė „Arginta“ atlieka tyrimą, kurio tikslas – patikrinti, kurios saulės baterijos yra našiausios palyginti šaltomis ir drėgnomis Lietuvos orų sąlygomis.

Nuo sausio elektros energiją generuoja ant įmonės stogo sumontuotos Vokietijoje pagamintos trijų rūšių saulės baterijos. Vienos jų – plonasienės, kitos – monokristalinės ir polikristalinės (iš silicio). Įmonė turi ir dvi judrias sekamąsias saulės baterijų sistemas.

„Keturių mėnesių stebėjimo duomenys rodo, kad Lietuvos orų sąlygomis našiausios (lyginant su investuotais pinigais) yra polikristalinės saulės baterijos. Šie puslaidininkiai iš šviesos generuoja daugiausia elektros energijos“, – sakė „Argintos“ inovacijų plėtros direktorius Vitas Mačiulis.

Jo teigimu, sekamoji sistema yra maždaug 30 proc. našesnė už nejudrias baterijas. Bet jų diegimas kainuoja 40 proc. brangiau. Todėl Lietuvos sąlygomis tokios atvežtinės sistemos šiuo metu yra per brangios.

Saulėtą dieną 120 kv. metrų plotą užimančios saulės baterijos pagamina 8-9 kWh elektros energijos.

Dalį jos „Arginta“ sunaudoja savo reikmėms, o kitą perduoda skirstomiesiems tinklams.

Jau pasirašė sutartis

Įgyvendinant ES finansuojamą projektą Lietuvoje bus gaminamos kristalinės celės ir iš jų surenkami moduliai – saulės baterijos. Kristalinis silicis, naudojamas celėms gaminti, kol kas bus importuojamas.

Pasak „BOD Gruop“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus, polikristalines ir monokristalines celes saulės baterijoms „BOD Group“ valdomos įmonės pradės gaminti kitąmet. Rengti infrastruktūrą ir pradėti gamyklos statybos darbus bus imtasi šių metų rudenį.

Daugiausia dėmesio įmonės planuoja skirti monokristalinių saulės baterijų gamybai. „Europos valstybėse yra šių baterijų poreikis. Jų savikaina didesnė, bet jos – kompaktiškesnės ir našesnės nei polikristalinės“, – sakė V.Janulevičius.

Tuo tarpu plonasienės saulės baterijos labiau tinkamos fotoelektrinėms atviroje neriboto ploto erdvėje įrengti. Jos labiau tiktų Pietų šalims.

Pasak V.Janulevičiaus, išankstinės lietuviškų saulės baterijų tiekimo sutartys jau pasirašytos su JAV Kalifornijos valstija, Vokietija, Ispanija.

Dar brangus malonumas

Saulės elementų gamintojai sieks plėstis ir vietos rinkoje. Viliamasi, kad jų užsakovai bus ne tik įmonės, siekiančios nepriklausomybės nuo elektros energijos tiekėjų, bet ir individualių namų savininkai.

Pasak V.Mačiulio, Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos įstatyme turėtų būti numatyta galimybė nedideles poreikiams (iki 30 kW galingumo) tenkinti skirtas saulės baterijas įsirengti supaprastinta tvarka.

Kol kas saulės baterijos – brangus produktas. Pavyzdžiui, į 5 kW galingumo įrangą, pritaikytą individualiam namui, reikėtų investuoti apie 50 tūkst. litų. Be to, galutinai dar nesukurta perteklinės elektros energijos kaupimo sistema.

„Atsinaujinančiųjų išteklių energetika turi rasti savo nišą Lietuvoje. Mūsų įmonėms pradėjus gamybą, saulės baterijų įranga mūsų rinkoje pamažu ims pigti. Be to, tai – įranga, kurios nereikia atnaujinti: jai suteikiama 20-25 metų garantija.

Įrangai pamažu pingant, investicijos į ją Lietuvos sąlygomis atsipirks per 7-8 metus“, – sakė V.Janulevičius.

* * *

Tiktų Skuodas

* Europos saulėtumo žemėlapyje tamsiausia dėmė – Vidurio Vokietija. Metinis šviesos energijos potencialas joje – apie 950 kWh/kv. m, Lietuvoje – 140 kWh/kv. m daugiau.

* Veiksmingiausiai saulės baterijos energiją generuoja iš šviesos esant vidutinei oro temperatūrai.

* „Puslaidininkiams kenkia aukšta temperatūra – krinta jų našumas. Idealios vietos saulės elektrinėms eksploatuoti Europoje – Pietų Vokietija, Austrija, Šiaurės Italija. Lietuvoje saulėčiausios – Skuodo apylinkės“, – sakė V.Janulevičius.

[digital]

Sukurs bioreaktorių

http://www.lrytas.lt/?data=20100518&...k100518&view=2
Audrė SRĖBALIENĖ
LR korespondentė
2010-05-18

Vandens gerinimo ir valymo įrenginių montavimo bendrovė „Senasis akvedukas“ kuria smulkiems ūkiams tinkamą bioreaktorių. Jis perdirbs įvairių rūšių organines atliekas į biodujas ir trąšas.

Šiam projektui skirta 1,863 mln. litų Europos Sąjungos paramos.

„Didelių bioreaktorių sistemos yra gerai žinomos ir ištobulintos. Bet rinkoje nėra mažų bioreaktorių, kurie tiktų smulkiems ūkiams“, – teigė bendrovės „Senasis akvedukas“ generalinis direktorius Algimantas Paškevičius.

Jo teigimu, tokių bioreaktorių, kurie perdirbtų žemės ūkio ar maisto perdirbimo įmonėse susikaupusias organines atliekas, poreikis Lietuvoje yra labai didelis.

Padėtų išvengti smarvės

Pasak A.Paškevičiaus, padėtis mūsų rinkoje – prasta. Organinės atliekos išmetamos neapdorotos. Jos teršia gruntinius vandenis, o irdamos skleidžia smarvę.

Gyventojų nepasitenkinimas didžiaisiais kiaulininkystės kompleksais – tik vienas pavyzdžių.

„Iš ūkių – karvidžių, arklidžių, vištidžių mėšlas išvežamas tiesiog į laukus, todėl ir skleidžia dvoką.

Viso to nebūtų, jeigu organinės atliekos būtų dedamos į bioreaktorių ir perdirbamos“, – tvirtino A.Paškevičius.

Be to, bioreaktoriuje susidariusios dujos gali būti naudojamos šiluminei ar elektros energijai gaminti. Jos pakaktų ūkio reikmėms.

Dirba su mokslininkais

Pernai rudenį „Senasis akvedukas“ kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais pradėjo bioreaktoriaus mokslinius tyrimus.

Projektą, skirtą organinių atliekų perdirbimo mažuose ūkiuose įrenginiui sukurti, planuojama įgyvendinti iki 2012 m.

Pagal priemonę „Intelektas LT“ jam skirta 1,863 mln. litų ES paramos.

„Bandymų atliekama daug. Reikia nustatyti mažų matmenų bioreaktoriaus veikimo sąlygas. Taip pat kokią biodujų sudėtį ir kokią išeigą irdamos išskiria įvairios organinės medžiagos ar jų mišiniai. O vėliau – ir perdirbtos biomasės tinkamumą dirvožemiui tręšti“, – pasakojo A.Paškevičius.

Išsirinks tinkamiausią

Atlikus tyrimus, „Senojo akveduko“ bendrovė gamins bandomuosius skirtingų inžinerinių sprendimų bioreaktorius.

Iš jų bus išrinktas geriausias bioreaktoriaus prototipas – toks, kuris padėtų užtikrinti ne mažesnę kaip 1,8 kub. metro per parą biodujų išeigą ir ne mažesnę kaip 65 proc. metano koncentraciją, o atliekų biomasę perdirbtų į kokybiškas, nekenksmingas trąšas.

[Al1]

Dar vienas straipsnis:
Energiją sems iš šviesos
Audrė SRĖBALIENĖ
LR korespondentė
2010-05-18

Šlykščiausias piaras, kai prisidengiama technologijomis ir mokslu. Jokio mokslo verslas nedaro ir nedarys. Bet tuo labai gerai prisidengti ir srėbti pinigus.

[Rimas_OK]

Malūnai pradėjo suktis, kai pakilo tarifas

Nors Lietuvoje išankstinių techninių sąlygų prie tinklo prijungti vėjo elektrines išduota tokiam galingumui, kokį turėtų beveik keturios Ignalinos atominės elektrinės, vėjo energetika pernai sukūrė tik apie 1,7 proc. šalies elektros poreikio, rašo „Verslo žinios“.

Lietuvai artėjant iki 2020 m., kai atsinaujinantys energijos ištekliai turės sudaryti 23 proc. galutinės energijos suvartojimo balanso, buvo netaupant dalijami plėtros leidimai, išankstinės techninės sąlygos ir projektavimo sąlygos rengti vėjo jėgaines bei jų parkus. <...>

http://www.delfi.lt/news/economy/ene....d?id=32959441

[praetor]

http://www.delfi.lt/news/economy/ene....d?id=32959441

Labai pozityviai skamba

[Al1]

Tuos 23 proc. Lietuva gali patempti biokuru, o ne neprognozuojamais vejo malunais...

[praetor]

Pakils dujų kainos, pereis individualūs vartotojai ant malkų. Tą patį padarys ir mažesnių miestelių katilinės, suprantama, esant iniciatyvesniems vadovams. Bus visiems ramu

[Sula]

Pakils dujų kainos, pereis individualūs vartotojai ant malkų.

Greitai bus uždrausta kūrenti malkomis (ir kitu taršiu kuru), bent jau krosnis ir paprastus katilus, miestuose. Berods centrinėse dalyse ir daugiabučių kvartaluose dabar uždrausta. O kaime ir taip dujų nėra.

[Smauglys]

Greitai bus uždrausta kūrenti malkomis (ir kitu taršiu kuru), bent jau krosnis ir paprastus katilus, miestuose. Berods centrinėse dalyse ir daugiabučių kvartaluose dabar uždrausta. O kaime ir taip dujų nėra.

Iš kur tokios žinios.

[Rimas_OK]

Užsienyje kai kur yra draudžiama. Gal tai galioja tik milijoniniuose miestuose? Bet gal ir pas mus planuojama?

[Sula]

Iš kur tokios žinios.

Tai ne žinios, o faktai. Senamiestyje (Pylimo g.) ir Naujamiestyje (Basanavičiaus g.) rekonstruojant patalpas, t.t. ir šildymo sistemas, neleidžiama įrengti malkomis (anglimi) kūrenamos. Prieš tai buvo dujomis šildomos senos kieto kuro krosnys.

"Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas priminė, kad miestas turi specialų šilumos ūkio planą. Pagal jį naujai įrengiamuose nuosavuose namuose negali būti įrengta jokių skysto ar kieto kuro katilinių. Ši nutartis galioja visame Vilniaus mieste...".

[Al1]

Greitai bus uždrausta kūrenti malkomis (ir kitu taršiu kuru), bent jau krosnis ir paprastus katilus, miestuose. Berods centrinėse dalyse ir daugiabučių kvartaluose dabar uždrausta. O kaime ir taip dujų nėra.

Tai ne žinios, o faktai. Senamiestyje (Pylimo g.) ir Naujamiestyje (Basanavičiaus g.) rekonstruojant patalpas, t.t. ir šildymo sistemas, neleidžiama įrengti malkomis (anglimi) kūrenamos. Prieš tai buvo dujomis šildomos senos kieto kuro krosnys.

"Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas priminė, kad miestas turi specialų šilumos ūkio planą. Pagal jį naujai įrengiamuose nuosavuose namuose negali būti įrengta jokių skysto ar kieto kuro katilinių. Ši nutartis galioja visame Vilniaus mieste...".

Taip yra. Viena bendradarbė statosi namą Vilniaus pakraštyje. Tai pagal projektą yra numatytas geoterminis šildymas. Jokio kieto kuro katilo pagal galiojančia tvarką neleido įsirengti. Nepaisant to, dauguma ten jau pastatytų namų savavališkai įsirengė kieto kuro katilus, nes nėra iš kur paimti reikiamos galios elektros įvado... Be to ir kainuoja geoterminis per brangiai...

O grįžtant prie tų 23 proc. atsinaujinančios energijos. Aš manau, kad Lietuvai labai nedaug trūksta iki šio skaičiaus. Tik paprasčiausiai Energetikos ministerijos "specialistai" (nei vieno energetiko!), tegul perskaičiuoja ir įvertina individualių namų sukūrenamų malkų kiekį ir iš jos išgaunamą energiją... Didžioji dalis nuosavų namų yra kūrenama kietu kuru, iš kurio daugiau nei pusė yra malkos. Žinoma tai padaryti nelengva, nes 99 proc. malkų perkamos be jokios apskaitos...

[TH1]

Tai ne žinios, o faktai. Senamiestyje (Pylimo g.) ir Naujamiestyje (Basanavičiaus g.) rekonstruojant patalpas, t.t. ir šildymo sistemas, neleidžiama įrengti malkomis (anglimi) kūrenamos. Prieš tai buvo dujomis šildomos senos kieto kuro krosnys.

"Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas priminė, kad miestas turi specialų šilumos ūkio planą. Pagal jį naujai įrengiamuose nuosavuose namuose negali būti įrengta jokių skysto ar kieto kuro katilinių. Ši nutartis galioja visame Vilniaus mieste...".

Na taip. Senamiestyje užsigeidė malkomis ir anglimis šildytis . Kaip atrodys tas senamiestis jei visi anglimis pradės šildytis