Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Dabartinė vuriausybė yra politiniai lavonai. Bent jau ateinantiems rinkimams.
    Vyriausybių rinkimuose nerenka

    Comment


      Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
      Tai būtų galima grąžinti tiesiai į jūrą. Ten mineralinės medžiagos turbūt normalu.
      O dėl aukštos temperatūros, kaip ji gali būti per aukšta? Ta šiluma juk bus sunaudojama.
      Prisiminti reikia fizika.
      Techniskai imanoma, bet labai brangu is vandens paimti tiek energijos, kad jo temperatura butu tokia, kokia yra vandens tempreratura vandens telkinyje, i kuri tas vanduo (jeigu butu svarus) butu isleidziamas.

      Kas bus, jei ziema i vandens telkini leisti kad ir 20 laipsn. temperaturos vandeni? Vasara gal ir nieko.


      Parašė oranger Rodyti pranešimą
      Vyriausybių rinkimuose nerenka
      Partijos, turejau omenyje.
      Paskutinis taisė Al1; 2010.04.21, 14:45.

      Comment


        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
        Prisiminti reikia fizika.
        Techniskai imanoma, bet labai brangu is vandens paimti tiek energijos, kad jo temperatura butu tokia, kokia yra vandens tempreratura vandens telkinyje, i kuri tas vanduo (jeigu butu svarus) butu isleidziamas.
        O kaip tokios problemos buvo sprendžiamos su IAE (kai ji dar dirbo) išleidžiamu "atidirbusiu" vandeniu į Drūkščių ežerą?

        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
        Kas bus, jei ziema i vandens telkini leisti kad ir 20 laipsn. temperaturos vandeni? Vasara gal ir nieko.
        Ir kas gi bus? Neužšals telkinys?
        I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
        Parama Siaurojo geležinkelio klubui

        Comment


          Parašė Wycka Rodyti pranešimą
          O kaip tokios problemos buvo sprendžiamos su IAE (kai ji dar dirbo) išleidžiamu "atidirbusiu" vandeniu į Drūkščių ežerą?



          Ir kas gi bus? Neužšals telkinys?
          IAE buvo uzdaras ciklas, ezeras tik ausino reaktorius


          Atsiras "dirbtinis vandens saltinis", pasikeis ekosistema, bus terciama aplinka.

          Comment


            Ignalinoje ir Elektrenuose, taip pat ir kitose siluminese elektrinese isorinis vandens telkinys (naturalus ar dirbtinis) yra naudojamas ausinimui. Perpompuojamo vandens kiekis yra didelis ir jo temperatura pratekejus per ausinimo sistema viso labo pakyla vos keliais laipsniais lyginant su isiurbiamo ir vandens telkinio vandens temperatura. Zinoma, viskas priklauso nuo metu laiko. Isleidus vandeni atgal i telkini, vanduo susimaiso, garuoja, atiduoda siluma gruntui, orui ir bendras telkinio vandens temperaturos pokytis labai nedidelis, laipsnio dalys. Netgi tokioje Ignalinoje. Ten is viso per daugeli metu vandens vidutine temperatura ezere pakilo vos laipsniu ar pora. Ir tai buvo nerimaujama del pokyciu ekosistemoje.

            Tuo tarpu is po zemiu siurbiamo vandens temperatura yra auksta. Tarkim, 100 laipsn. Paimti toki silumines energijos kieki is sio vandens, kad jo temperatura siektu, pavyzdziui, 20 laipsniu, techniskai imanoma, bet ekonimiskai visiskai neapsimoka. Todel atgal isleidziamo vandens temperatura siekia 30-40 laipnsiu, o gal ir daugiau. Isivaizduokite, jei tokios temperaturos vandeni isleis i ezera ar upe. As jau net nekalbu, kad jame pilna drusku ir mineraliniu medziagu, kurios uzters vandens telkini.

            Comment


              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
              Tuo tarpu is po zemiu siurbiamo vandens temperatura yra auksta. Tarkim, 100 laipsn. Paimti toki silumines energijos kieki is sio vandens, kad jo temperatura siektu, pavyzdziui, 20 laipsniu, techniskai imanoma, bet ekonimiskai visiskai neapsimoka. Todel atgal isleidziamo vandens temperatura siekia 30-40 laipnsiu, o gal ir daugiau. Isivaizduokite, jei tokios temperaturos vandeni isleis i ezera ar upe. As jau net nekalbu, kad jame pilna drusku ir mineraliniu medziagu, kurios uzters vandens telkini.
              Bijau nusifantazuoti, bet ar bent teoriškai (ir techniškai) taip įmanoma: įleisti U raidės formos (de facto tai jau bus I raidės forma) vamzdį iki geoterminių vandens šaltinių, kur temperatūra siekia bent 90C? Tokiu atveju požeminiai karštieji vandenys šildytų vamzdį, o šis šilumą atiduotų tame vamzdyje cirkuliuojančiam vandeniui. Galų gale į paviršių pakiltų sušilęs (o gal net ir įkaitęs) gėlas vanduo, kuris būtų patiekiamas į šildymo sistemas.
              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

              Comment


                Galima, bet energija is niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Tiesiog toje vietoje prie grezinio geoterminio vandens temperatura sumazes. Ir efektyvumas kris. Laukti, kad aukstesnes temperaturos pozeminiai vandenys priteketu ton vieton negalima. Energijos reikia nuolat.

                Tuo tarpu siurbiamas pozeminis vanduo is didelio pozeminio telkinio ir to vandens temperatura pastovi. Kitoje vietoje, toli nuo isiurbimo grezinio, yra isleidimo grezinys.

                Minimas variantas su gelo vandens praleidimu galiams, bet tik esant nedideliam ir periodiniam energijos poreikiui. Bet jei poreikiai nedideli, tai neapsimoka investuoti i labai brangius grezinius ir iranga.

                Comment


                  Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                  Galima, bet energija is niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Tiesiog toje vietoje prie grezinio geoterminio vandens temperatura sumazes. Ir efektyvumas kris. Laukti, kad aukstesnes temperaturos pozeminiai vandenys priteketu ton vieton negalima. Energijos reikia nuolat.

                  Tuo tarpu siurbiamas pozeminis vanduo is didelio pozeminio telkinio ir to vandens temperatura pastovi. Kitoje vietoje, toli nuo isiurbimo grezinio, yra isleidimo grezinys.

                  Minimas variantas su gelo vandens praleidimu galiams, bet tik esant nedideliam ir periodiniam energijos poreikiui. Bet jei poreikiai nedideli, tai neapsimoka investuoti i labai brangius grezinius ir iranga.
                  O ar neįmanoma tokiu atveju vietoje vandens naudoti kažką kitą, daug lengviau įšylantį ir atiduodantį šilumą?
                  Post in English - fight censorship!

                  Comment


                    Dar nepaminejau, kad toks vandens praleidimas galimas tik jei pozeminio vandens temperatura didele. Jei ten, po zeme bus 40 laipsniu, tai kiek laiko reikes laukti, kol tekantis vanduo isils? Zinoma vandeni ten galima pompuoti pirmyn ir atgal, tol, kol jis isils. Bet esant zemai tempraturai tai daryti neapsimoka. Neapsimoka del to, kad po zeme neimanoma suformuti (t.y. ileisti pro grezini) didelio pavirsiaus ploto silumokaicio. O silumokaicio pavirsiaus plotas ir vaidina lemiama vaidmeni - kaip greitai ir efektyviai vyks enegijos mainai tarp geoterminio ir termofikacinio vandens. Tuo tarpu ant zemes galima pagaminti didelipo pavirsiaus ploto silumokaiti ir siurbti geotermini vandeni nepertraukiamai, o jam tekant, jis suspeja atiduoti pakankama energijos kieki.

                    Zinoma vietoj vandens galima naudoti koki nors kitoki skysti, lengviau isylanti. Bet cia yra problemu su ekologija, jei kartais prakiurtu vamzdis ir stermofikacinis skystis isteketu i pozeminius sluoksnius.

                    Comment


                      Šiek tiek kitoks atsinaujinančios energetikos aspektas, tai naivus "vartotojjiškos visuomenės" atstovų požiūris į daiktus:


                      http://www.youtube.com/watch?v=dMwLU...ayer_embedded#!


                      http://www.youtube.com/watch?v=J-gqJ...VA&feature=sub
                      Paskutinis taisė LAZAS_; 2010.04.23, 13:00.

                      Comment


                        O kodėl problema? Juk tiesiai iš atviro vandens telkinio (tarkim upės ar ežero) imamas vanduo bus maximum 20C temperatūros, o čia — net 38C Nors aš ir ne energetikas, bet čia elementaru, kad pašildyti 38C temperatūros vandenį reikia mažiau kuro negu 20C
                        Kur tokius ežerus ar upes galima rasti tarkim sausio vasario mėnesį, kad būtų 20C, be to ir nereikia jų, juk vanduo grįžta apie 50C


                        Ar tos problemos susijusios tik su vandens pumpavimu, ar yra kažko daugiau ir rimčiau?
                        Ten daug problemų, dėl to Geoterma kuris laikas išvis nepumpavo vandens iš gelmių. Projektinis pajėgumas apie 700m2/val, o realiai nesigauna ir 200m2/val. Viena iš problemų - kristalizacija, susidaro barjerai vndeniui ir tuos kristalus reikia kažkaip naikinti. Kitas dalykas - injekciniai gręžiniai. Kaip pats vadovas minėjo: paleidus, vanduo bėga kaip į šulinį, tačiau užsipildžius injekciniams vamzdžiams - stovi vietoje. Tačiau ta problem kaip ir sprendžiasi, minėjo jog kažkokią cheminę medžiagą įmaišius, procesas pajuda.

                        Ar tikrai Lietuvos žemėse yra tokio karšto vandens?
                        Lietuvoje pajūryje potencialiai yra virš 100C vandens. Bet ten jau reikia spręsti kitas problemas, ko galėtų rimtai imtis valstybinės įstaigos (bent paviršutiniškai minimaliai tai ir yra daroma).

                        Kažko nesuprantu, bet gal tai tik mano problema. Kam tą vandenį atgal įpompuoti? O iš kur gauti to 70C vandens, jeigu iki šiol kiek paskelbta rasta tik iki 60C užkaitusio požeminio vandens? Lietuvoje vulkanų juk nėra...
                        Požeminio vandens temperatūra priklauso nuo gylio. Yra paskaičiuota, kad pas šimtą metrų temperatūra pakyla apie 3 laipsnius. Tačiau, yra tokia Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija, dėl kurios požeminis vanduo yra iki 2,5 karto šiltesnis.

                        "Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija apima Klaipėdos, vakarinę dalį Jurbarko ir Kelmės, pietinę pusę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, pietinę pusės Telšių rajonų teritorijų. Potencialūs geoterminių išteklių vartotojai – Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.

                        be to, kuo gilesni uolienų sluoksniai, tuo ne tik aukštesnė juose slūgsančio vandens temperatūra, bet ir didesnė jo mineralizacija. Apie kilometro gylyje vandens temperatūra siekia jau 30–45 laipsnių šilumos, mineralizacija – 40–100 g/l, o dviejų kilometrų gylyje – 80–90 laipsn., 140–200 g/l."


                        Ir taip, ir ne. Biokuro turime patys, o dujas perkame iš kaimynės, kurią, anot apklausų, įvardiname kaip keliančią didžiausią grėsmę. Juk šiandien neperkame dujų nei iš norvegų, nei iš lenkų. Tai kam atiduoti pinigus kitiems, kai patys galime juos čia pasilikti? Ilgainiui tai pasijustų visiems vartotojams (Lietuvos gyventojams)
                        Pas mus biokuro potencialas yra labai didelis ir biokuras nebūtinai konkuruoja su maistinėm kultūrom, o atvirkščiai - jas skatina (sumažina savikainą).

                        "Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais gautas 3892,1 tūkst. t grūdinių augalų derlius arba 407,9 tūkst. t (12 proc.) didesnis nei 2008 metais (3484,2 tūkst. t)."

                        Juk šiaudai taip pat produktas. Kiek vidutiniškai lieka šiudų nuo tonos grudų?

                        "Toną šiaudų briketų verslininkas parduoda už 350 litų."

                        Esant 1:1 ir tonos kainai 300lt, tai gautūsi: 3,8mln. tonų x 300lt = 1140 mln.lt. Vat tokios papildomos pajamos ūkininkams liktų.

                        "Lietuvos miškuose yra sukaupta apie 1,7- 2,2 mln. m3 potencialių miško kirtimo atliekų."

                        Ir čia tiek kalbant tik apie atliekas.
                        Šiaip deginant vietinį kurą, reikėtų susidėlioti prioritetus. Reikėtų tausoti ne tik importuojamą kurą, bet ir vietinius išteklius. Esant mažiems poreikiams, vertėtų deginti šiukšles ir kitą kurą. Didėjant poreikiui, papildomai naudoti biokurą, o per šalčiausias dienas - deginti importines dujas.
                        Taip būtų sprendžiamos savartynų, rūšiavimo, ekologinės problemos, taip pat tausojami vietiniai resursai bei minimaliai naudojant importuojamą žaliavą.

                        Kai praktika rodo - vietinė žaliava yra žymiai pigesnė (Biokuras 5,651 ct/kWh. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija; 2010 m. kovo mėn.). Valstybei vertėtų susirūpinti naujos verslo šakos išvystymu, o gerų pavyzdžių kaip tai daryti - tikrai yra. PVZ: Suomijos Fortum. 50.76 proc valdo vyriausybė, o likusieji parduoti pagrinde vietiniams pensijų fondams, draudimo kompanijoms ir t.t. Šiuo metu ši energetikos kompanija pirmauja Šiaurės Europoje, Rusijoje ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse. O valstybei juk daug nekainuotų toks variantas. Į viena bendrovę apjungti energetikos objektus, išplatinti netoli 50% akcijų, bei pasitelkus skolintas lėšas galima kalnus nuversti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje ar net plačiau paėjums.
                        Tokiu principu valstybė galėtų veikti ir kituose objektuose (miškai, žemės ūkis, komunalininkai, vanduo, transportas ir t.t.). Komunistinė santvarka su dabartinės valdžios atėjimu greitais tempais traukiasi į praeitį. Kodėl nepasistengti dėl valstybės?

                        Teigiami procesai jau prasidėjo ir Lietuvoje:
                        "„2008-aisiais oro uosto sąnaudos siekė 143 mln. litų. Pernai buvo pradėta sąnaudų mažinimo programa – jos siekė 88 mln. litų. Šiemet planuojama, kad sąnaudos sieks 67 mln. litų. Reikia, kad sąnaudos neviršytų 45 mln. litų“, - aiškino T.Vaišvila."

                        Ar negalima to perteikti ir į kitus sektorius?
                        Kol komunistai negrįžo prie lovio, galima bandyti problemas spręsti iš esmės.
                        Paskutinis taisė zajcik; 2010.04.23, 14:30.
                        "Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"

                        Comment


                          Parašė zajcik Rodyti pranešimą
                          Kur tokius ežerus ar upes galima rasti tarkim sausio vasario mėnesį, kad būtų 20C, be to ir nereikia jų, juk vanduo grįžta apie 50C
                          Juk parašiau, kad maksimum 20C, t.y. vasarą, kada saulė kaitri

                          Parašė zajcik Rodyti pranešimą
                          Lietuvoje pajūryje potencialiai yra virš 100C vandens. Bet ten jau reikia spręsti kitas problemas, ko galėtų rimtai imtis valstybinės įstaigos (bent paviršutiniškai minimaliai tai ir yra daroma).
                          Požeminio vandens temperatūra priklauso nuo gylio. Yra paskaičiuota, kad pas šimtą metrų temperatūra pakyla apie 3 laipsnius. Tačiau, yra tokia Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija, dėl kurios požeminis vanduo yra iki 2,5 karto šiltesnis.
                          "Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija apima Klaipėdos, vakarinę dalį Jurbarko ir Kelmės, pietinę pusę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, pietinę pusės Telšių rajonų teritorijų. Potencialūs geoterminių išteklių vartotojai – Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.
                          Kilo tokia mintis. Jeigu kol kas nepavyksta geoterminio vandens panaudoti šildymui ar elektrai gaminti, tai galima naudoti baseinams, kad ir Palangoje (juk netoli Palangos kaip tik yra geoterminė anomalija). Juk tokiu būdu galima labai pigiai tiekti karštą/labai šiltą vandenį Palangos baseinams, o didelis druskingumas labai netrukdys, net bus naudingas, tik reikia atlikti tyrimus, ar vandens sudėtyje nėra sieros junginių.
                          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                          Comment


                            "Kurorto valdžia ketina rengti "Pajūrio geoterminių vandenų naudojimo sveikatingumo (reabilitacijos/gydymo), SPA ir poilsio paslaugoms plėtoti kurorte" galimybių studiją.

                            Pasak V. Stalmoko, miestas yra perėmęs buvusias gydyklas, kurios turi mineralinį vandenį, jūros vandens vamzdynus. Gydymo ir sveikatinimo tikslais būtų galima naudoti ir geoterminį vandenį, be to, juo visą kompleksą ir apšildyti. Investuoti į šį projektą viliamasi pritraukti privačias lėšas.

                            Galimybių studija turėtų atsakyti į klausimą, kokios sudėties geoterminis vanduo slypi po miestu, taip pat - kaip jį galima panaudot."
                            "Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"

                            Comment


                              Apie geoterminio vandens panaudojima gydymui buvo rasyta dar Atgimimo laikais. Net buvo projektas statyti tokia gydykla.

                              Comment


                                Vandenvietėje planuojama statyti jėgaines
                                2010 m. balandžio 23 d.
                                Klaipėdos trečiojoje vandenvietėje Kairių gatvėje planuojama statyti vėjo ir saulės energijos jėgainių parkus.
                                http://www.ve.lt/?data=2010-04-23&ru...rub=1190113119
                                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                Comment


                                  Saulės energetika Lietuvoje kol kas su dabartiniais saulės elementų naudingumo koeficientais ir kainomis tėra utopinis projektas. Jei realiai - tai afera ir geras būdas daryti pinigus valstybės sąskaita (privalomas supirkimas už maždaug 1,5 Lt/kWh; statybos taip pat būtų finansuojamos iš ES lėšų). Ko norėti, kai valstybine energetikos politika formuoja diletantai, prisiklausę gražių giesmių apie saulės energetiką.

                                  Comment


                                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                    Saulės energetika Lietuvoje kol kas su dabartiniais saulės elementų naudingumo koeficientais ir kainomis tėra utopinis projektas. Jei realiai - tai afera ir geras būdas daryti pinigus valstybės sąskaita (privalomas supirkimas už maždaug 1,5 Lt/kWh; statybos taip pat būtų finansuojamos iš ES lėšų). Ko norėti, kai valstybine energetikos politika formuoja diletantai, prisiklausę gražių giesmių apie saulės energetiką.
                                    Tai pagal tave gautūsi, jog ir tokiose Valstybėse kaip Vokietija, Čekija ir pan. kur veikia tokia sistema yra vykdomos tik aferos...
                                    Pirmiau pasidomėk giliau, pastudijuok, skirk tam laiko kiek įsigilinimui, o tik po to "varyk" savo neigiamas emocijas.

                                    Comment


                                      Parašė Jegermeister Rodyti pranešimą
                                      Tai pagal tave gautūsi, jog ir tokiose Valstybėse kaip Vokietija, Čekija ir pan. kur veikia tokia sistema yra vykdomos tik aferos...
                                      Pirmiau pasidomėk giliau, pastudijuok, skirk tam laiko kiek įsigilinimui, o tik po to "varyk" savo neigiamas emocijas.
                                      Jokių neigiamų emocijų. Saulės energetikai gamtinės sąlygos turi lemiamą įtaką. Tiesiog pas mus saulės energijos srauto tankis mažesnis 15-20 proc. nei vakarų Europos šalyse (Vokietija, Austrija, Danija), ir netgi 1,5 karto mažesnis nei pietų Europos šalyse. Išimtis tik Anglija, kuri remia saulės energetiką, nors ten energijos srauto tankis apie trečdaliu mažesnis už Lietuvos. Turtinga šalis, ko norėti...

                                      Todėl Lietuva ne Vokietija ar Čekija ar kokia kita piečiau esanti valstybė. Be to Vokietija yra ekonomiškai pajėgi vystyti tokią enegetiką, tol, kol ji dar nėra komerciškai konkurencinga. Vokietijoje veikia nemažas saulės energetikos pramonės sektorius. Pas mus tokio nėra. Tai, kad Lietuvoje bus atidarytos kelios surinkimo gamyklėlės, dar nieko nereiškia. Įdomu, kodėl skandinavai gan santūriai žiūri į saulės energetiką (elektros gamybą, ne vandens šildymą)?
                                      Paskutinis taisė Al1; 2010.04.24, 13:50.

                                      Comment


                                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                        Saulės energetika Lietuvoje kol kas su dabartiniais saulės elementų naudingumo koeficientais ir kainomis tėra utopinis projektas. Jei realiai - tai afera ir geras būdas daryti pinigus valstybės sąskaita (privalomas supirkimas už maždaug 1,5 Lt/kWh; statybos taip pat būtų finansuojamos iš ES lėšų). Ko norėti, kai valstybine energetikos politika formuoja diletantai, prisiklausę gražių giesmių apie saulės energetiką.
                                        Kainų argumentas jau buvo išaiškintas, taip skatinamos pradinės investicijos ir vėliau šiuos kainos bus peržiūrimos:

                                        Saulės energiją supirkinės po 1,62 Lt/kWh

                                        Už saulės pagamintą elektros energiją daugiau pasižadėjusios mokėti tik Graikija (1,89 Lt) ir Liuksemburgas (iki 1,9 Lt). Panašios supirkimo kainos kaip Lietuvoje galioja Vokietijoje ir Olandijoje. Kitur – gerokai pigiau. Pavyzdžiui, Estija įsipareigojo mokėti tik 17 ct.
                                        http://www.delfi.lt/news/economy/ene....d?id=30360855
                                        __________________________________________________ _____________

                                        Saulės energija pakeis naftos degalus?

                                        Kol kas saulės elementų pagaminta elektra yra brangi. Saulės spinduliai nekainuoja, bet investicijos į įrangą, kuri šią energiją paverčia elektra, kol kas dar labai didelės.

                                        Jei nebūtų teikiama valstybės parama, pasak V.Adomavičiaus, autonominė saulės elektrinė atsipirktų maždaug per 60 metų. Tačiau norintieji verstis tokia alternatyvia elektros gamyba ir parduodami ją patraukliu tarifu, investicijų grąžos gali sulaukti per kelerius metus.

                                        Šiuo metu Lietuvoje į energetikos sistemą integruotų saulės elektrinių savininkai savo pagamintos elektros patys dažniausiai nenaudoja, nes gali jos nusipirkti bemaž tris kartus pigiau – už 45 centus. Toks alternatyviosios energetikos paramos principas, V.Adomavičiaus žiniomis, jau daug metų egzistuoja kitose valstybėse.
                                        http://kauno.diena.lt/naujienos/ekon...degalus-268795
                                        __________________________________________________ _____________

                                        Tai yra seniai patvirtintas ir veiksmingas būdas kaip skatintini piliečių ir investuotojų susidomėjimą. Šiuo principu veikia ir apleistų miesto dalių atgaivinimo projektai: "piniginėmis injekcijomis" sutvarkomas koks nors parkas ar aikštė ir aplink ją pradeda kurtis parduotuvės, kavinės ir t.t.

                                        Skandinavijoje lankytis neteko, tačiau manau jie turi pakankamai hidroenergijos išteklių. Beveik tokioje pačioje ilgumoje esanti Škotija skatina saulės energetiką ir daug kur galima pamatyti ant namų sumontuotas individualias saulės jėgaines. Reiktų nepamiršti, kad birtų salos yra pastoviai veikiamos ciklonų, todėl saulėtų dienų ten dar mažiau, tačiau jie tai mato kaip perspektyvą.

                                        Comment


                                          Nereikįtų painioti saulės kolektorių karštam vandeniui ruošti ir saulės elementų elektros gamybai.
                                          Saulės energetika, žinoma, yra perspektyvi, bet Lietuva prie šios technologijos kūrimo prisideda tik savo moksliniu potencialu. Ir geriau jau čia skirti finansavimą, nei į elektrinių įrengimą bei elektros supirkimą. Keli papildomi milijonai kasmet mokslui saulės enegetikos srityje duotų didesnę naudą nei tie patys milijonai elektros supirkimui, kurie tik grupelei apsukrių verslininkų (kurie ir prastūmė tokius įstatymus) užtikrintų labai gera (nes greitai atsiperkantį) biznį su valstybės pagalba visų vartotojų sąskaita.

                                          O saulės energetika taps ekonomiškai konkurencinga tik tada, kai saulės jėgainių kaina atpigs kelis kartus ar net eile. Čia reikia išskirti pačių puslaidininkinių saulės elementų kainą ir kitos įrangos kainą. Kita įranga gali gan greitai atpigti.
                                          Problema tik su puslaidininkinių saulės elementų kaina. Čia vėlgi yra uždaras ratas - senesnių technologijų ir mažesnio naudingumo koeficiento saulės elementai palaipsniui pinga, o naujų kainos yra didelės. Kadangi technologija vystosi, niekas nenori įsirenginėti senos kartos elementų, nes kainų skirtumas nėra labai didelis, o naujos kartos saulės elementai sugeneruoja daugiau elektros energijos. Visi laukia technologinių proveržių ir niekas nenori knistis ir atpiginti mažiau našių senesnės kartos saulės elementų gamybos, nes praktiškai atpiginimo rezervai maži. Tiesiog pagaminti naujos ar senesnės technologijos saulės elementą kainuoja beveik tiek pat. Didesnę naujesnės kartos elemento kainą lemia tik intelektinė dedamoji... Bet ji atperkama didesniu naudingumo koeficientu...

                                          Comment

                                          Working...
                                          X