Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Mørtã]

angliskai vistiek battery , "rechargeable battery"

Tai kad ir lietuviškai - akumuliatorinė baterija.

[LAZAS_]

Taip, saules kolektoriai vandeniui sildyti bene geriausia, ka kol kas galima butu pasiulyti. Taciau mokslas nestovi vietoje. Galbut zmones isisavins dirbtine fotosinteze ir is CO2, vandens ir nedidelio kiekio kitu medziagu (azoto, kalio, kalcio ir pan.) gales auginti biomase, kuria bus galima deginti.
Augaluose tas procesas vyksta, bet jis trunka ilgai (per kiek laiko uzauga medis, kol ji apsimoka deginti). Jei ta procesa dirbtiniu budu butu galima atlikti kelis kartus ar net keliasdesimt kartu greiciau, tai butu alternatyvi zalia energetika.

Beje, tyrimai ta kryptimi vyksta. Net is Lietuvoje. T.y. fundamentiniai fotosintezes procesu tyrimai. Ten dar daug daug ka reikia issiaiskinti.

Taip, energijos ar kitaip tariant kuro "auginimo" ateitis priklauso dumblių bioreaktoriams. Sistema daug paprastesnė ir kompaktiškesnė negu augalininkystė, dumbliams tieki reikiamą CO2, maistinių medžiagų ir saulės šviesos kiekį ir nuiminėdamas derlių tiesiog išspaudi aliejų, kurį gali iškarto naudoti kaip dyzeliną (Jokių fermentavimų ar distiliavimų).
Pagal paskutinius skaičiavimus iš dumblių bioreaktoriaus galima išgauti kelis šimtus kartų daugiau energijos per ploto vienetą negu iš bet kokių kitų grūdinių kultūrų ar karklų (Dumblių derlius nuimamas kas kelias savaites).

[Al1]

Su dumbliu apsvietimu yra problema. Ne visose geografinese platumose ta apsimokes daryti. Juk sviesa ir yra pirmine enegija, kuri su nuostoliais paverciama chemine. O po to deginama ir su nuostoliais verciama mechaniniu darbu sukant variklio ratus. Na, galima butu deginti ne automobilio variklyje, o elektrineje. Ir gautume maziau elektros enegijos, negu buvo jos suvartota apsviesti dumbliams.
Sildymas taip pat problema. Todel velgi gaunasi, kad dumblius apsimoka auginti tik arciau pusiaujo, o ne musu salygomis.

[LAZAS_]

Nebūtinai, atsižvelgus į transportavimo, kaupimo ir pan. kaštus auginimas vietoje taip pat gali būti konkurentabilus. Daugiausia kuro išgautum vasaros metu, kai jo poreikis mažas, atėjus žiemai daugiau suvartotum nei pagamintum- taip būtų pasiekta pusiausvyra.

[le bronius]

„Energy by Motion“ (EBM) – mitas ar tikrovė?

„Energy by Motion“ (EBM) iš esmės yra elektromagnetinis motoras, kuris jo kūrėjų teigimu sukuria daugiau elektros nei jos reikia pačiam motorui sukti. Nors pirmosios žinios apie šią technologiją pasirodė dar 2001 metais, realių jos pritaikymų iki šiol taip ir neatsirado.

Ką manote? Mitas ar tikrovė?

[Al1]

Eilinis amzinasis variklis.

[facebook]

Buitiniu vejo jegainiu kainorastis:
nuo 300W iki 15kW
pagamintos Cekijoje
veikia nuo 1,5 m/s
Liko nedidele smulkmena, apskaisioti amortizacija ir atsiperkamuma, ir jei matom kad atsiperka per N metu, tiesiog svarstom: pirkt/nepirkt?
Kita vertus, yra nemazai vietu, kur elektros nera visai. Ir atsivesti kelis simtus metru, samatos siekia po kelis simtus tukstanciu Lt.

[JlL]

Buitiniu vejo jegainiu kainorastis:
nuo 300W iki 15kW
pagamintos Cekijoje
veikia nuo 1,5 m/s
Liko nedidele smulkmena, apskaisioti amortizacija ir atsiperkamuma, ir jei matom kad atsiperka per N metu, tiesiog svarstom: pirkt/nepirkt?
Kita vertus, yra nemazai vietu, kur elektros nera visai. Ir atsivesti kelis simtus metru, samatos siekia po kelis simtus tukstanciu Lt.

lietuvoj sitos elektrines didziausia nesamone, pvz prie vidutinio lietuvisko vejo paprasto arbatinuko darba uztikrintu elektrine kurios kaina virs 30 t.lt. O vejo kada ir kiek buna? paklauskit buriuotuoju kaip lietuvoj su veju yra - suprasit. Daug pigiau (tiek skaiciuojant ivesticija, tiek islaikyma, tiek patoguma) kist pinigus i dyzelgeneratoriu. O jei mastyt apie ekologija tai tada geriau isvis nieko neturet, nes tam kad uzdirbt 30 t.lt uztersit gamta daug labiau nei po to atpirks sitas malunelis.

[nepolitikas]

aš ne elektrikas, todėl noriu paklausti:
čia tikriausiai visi turite omenyje, kad vėjas ir saulė gamins kintamą 220v elektrą.
gal teisingiau būtų orientuotis į nuolatinę 12v. juk daug buitinių įrenginių (jau nekalbant apie apšvietimą) pritaikyti būtent tokiai srovei...

[r08n]

aš ne elektrikas, todėl noriu paklausti:
čia tikriausiai visi turite omenyje, kad vėjas ir saulė gamins kintamą 220v elektrą.
gal teisingiau būtų orientuotis į nuolatinę 12v. juk daug buitinių įrenginių (jau nekalbant apie apšvietimą) pritaikyti būtent tokiai srovei...

Teisingiau būtų skaičiuoti vatus. Kažkada bandžiau užvirinti vandenį arbatinuke, skirtame automobilinei 12 V rozetei - užtruko gerą pusvalandį, jei ne ilgiau. Pabandyk ten prijungti, pvz., skalbimo mašiną.

[Sula]

aš ne elektrikas, todėl noriu paklausti:
čia tikriausiai visi turite omenyje, kad vėjas ir saulė gamins kintamą 220v elektrą.
gal teisingiau būtų orientuotis į nuolatinę 12v. juk daug buitinių įrenginių (jau nekalbant apie apšvietimą) pritaikyti būtent tokiai srovei...

Tai įtampa, o ne srovė! Su 12V įtampa problemos dėl perdavimo. 2 kW skalbyklei reikės iki 200A srovės, atitinkamai piršto storio varinių laidų

[e2ards]

Tai įtampa, o ne srovė! Su 12V įtampa problemos dėl perdavimo. 2 kW skalbyklei reikės iki 200A srovės, atitinkamai piršto storio varinių laidų

Problema kitur, nuolatine srove i teisinga kintama srove padaryt kur kas yra sudetingiau , nei atvirksciai

[Sula]

Problema kitur, nuolatine srove i teisinga kintama srove padaryt kur kas yra sudetingiau , nei atvirksciai

Nemanyčiau. O tos problemos todėl, kad "teisinga" pas mus laikoma tam tikra kintama...

[Al1]

Sudetingumo nera. Taciau konverteriai kainuoja. Ir jie nera 100-ta peocentinio naudingumo koeficiento...
Taip, su nuolatine srove galima siais laikais tik apsvietima isirengti. Dar nesiojama radijo aparata su CD grotuvu prijungti. Kai kuriuos nesiojamus kompiuterius (jei jie gali maitintis nuo 12V). Visai kitai irangai reikia kintamos itampos. Arba aukstesnes (nesiojami kompai maitinami ir 15-21 V itampa) nuolatines...

[ZYKLON-B]

Teisingiau būtų skaičiuoti vatus. Kažkada bandžiau užvirinti vandenį arbatinuke, skirtame automobilinei 12 V rozetei - užtruko gerą pusvalandį, jei ne ilgiau. Pabandyk ten prijungti, pvz., skalbimo mašiną.

Dzoulio-Lenco desnis:

Matau fizikos is rasanciu forume beveik niekas nesimokino.
Galingumas:

esant nuolatynei srovei cos f = 1

Del standartu - AC ar DC, 230V arba 12V.
AC visada gana pigu transformuot (Paaukstint/pazemint/islygint) bei perduot. DC konvertuot i AC galima bet keliskart brangiau negu atvirksciai kainuos aparatura.
230V - taip pavojinga givybei bet srove beveik 20 kartu mazesne esant tam paciam galingumui esant 12V itampai. Isivaizduokit kokius laidus reik namuose jai pereit prie 12V

[Al1]

Uztruko ilgiau, nes automobilinis arbatinukas yra mazos galios. Automobilio cigareciu prikurke duoda maziau nei 10 A. Taip kad maksimum 120 W. Jei ildomo vandens kiekis apie litra, tai ir uztruko. Palyginimui ~220 V spirale, skirta vandeniui puoduke (0,2 l) uzvirinti yra 500 W galios. Uzverda per pora minuciu.

[praeivis]

Tai įtampa, o ne srovė! Su 12V įtampa problemos dėl perdavimo. 2 kW skalbyklei reikės iki 200A srovės, atitinkamai piršto storio varinių laidų

Teisingai. Kiekvienas galite pasiziureti i savo automobili. Starteris ima kazkur pie 300A srove ir pasiziurekite kokio storio laidas eina nuo akumuliatoriaus. O jei daugiau butu panasiau galingu prietaisu buityje,o ju tokiu yra daug ( skalbimo masina,virdulys,lygintuvas,elektrine plytele) ,tai kokiu laidu reiketu..:-))))

[Al1]

Automobilyje starterio laidai yra plonesni, negu reiketu ilgalaikei tokios pat sroves apkrovai islaikyti. Paprasciausiai uzvedimo metu srove teka trumpa laika ir laidai nespeja ikaisti. Ir tai dabar automobiliuose zadama pereiti prie 48 V itampos. Argumentas - metalo laidams taupymas ir mazesnis akumuliatorius...

[r08n]

Uztruko ilgiau, nes automobilinis arbatinukas yra mazos galios.

Ačiū už labai giliamintišką išaiškinimą. Kaip tik todėl aš ir rašiau, kad, vertinant energijos šaltinį, pirmiausia reikia skaičiuoti vatus.

[digital]

Lietuvoje dedamas pagrindas naujai pramonės šakai

Lietuviai bandys pasauliui įrodyti, kad moka dirbti ir rankomis, ir smegenimis. Vilniuje pradeda veikti saulės elementų gamykla, kuri, anot jos iniciatorių, bus pagrindas naujai pramonės šakai. O ši ateityje esą sudarys didžiąją dalį Lietuvos eksporto

Dar 5 įmonės ruošiasi pradėti gaminti saulės elementus

Antradienį bendrovė „Precizika-MET SC“ atidaro pirmąją saulės elementų gamyklą Lietuvoje. Dar 5 įmonės tai planuoja padaryti artimiausiu metu. „Via Solis“, „BOD Group“, „Baltic Solar Energy“, „Baltic Solar Solutions“, „MG AB Precizika“ bei „TB eksportas importas“ planuoja diegti silicio, saulės elementų ir saulės modulių gamybos linijas, praneša Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija.