-
2001 metų (iki kovo) LG keleivinių stočių schema. Paimta iš suarchyvuotos to meto LG svetainės.
Komentuoti:
-
Tarpukaryje Lietuvos geležinkeliai manevravimui (tikriausiai tik) Kauno stotyje turėjo įsigiję 7 lokomotorus arba dar kitaip vadinamus lokotraktorius.
Tai buvo trijų modelių dviejų gamintojų mašinos.
Vokietijos firmos Maschinen- und Armaturenfabrik vorm. H. Breuer & Co Breuer II tipo (5 vnt., LG serija ir numeris B31-B35), Breuer III tipo (1 vnt., B41) ir Švedijos firmos Slipmaterial (dabar SlipNaxos) Bjurström (1 vnt., LG serija ir numeris lyg ir F1 arba Fl (nes žemiau pateiktuose leidiniuose atspausdinta ir F1 it Fl; gal tai korektūros klaida, bet logiškiau būtų manyti, kad F1; taip pat klaidingai atspausdintas ir lokomotoro pavadinimas).
Kada jie buvo įsigyti sunku pasakyti. 1939 m. "Geležinkelių žinyne" (www.epaveldas.lt) yra pateiktos kuro ir tepalų normos 1939 m. rudeniui ir 1939-1940 žiemai.
O čia internete rasta informacija apie Breuer lokomotorus. Abi nespalvotos nuotraukos iš http://www.werkbahn.de/eisenbahn/lokbau/breuer.htm
Šiame puslapyje pateiktos ir pagrindinės charakteristikos
II tipo
III tipo
Žemiau Breuer III tipo lokomotoro nuotrauka iš http://www.sebtus.de/steckbrief_dsb_breuer.html
Internete dar buvau aptikęs III tipo lokomotoro nuotrauką su kabina, bet greičiausiai tai arba nestandartinis pagal individualų užsakymą pagamintas lokomotoras arba savadarbis perdirbimas.
Tame puslapyje yra ir kitų tipų nuotraukos, bet I/II tipo lokomotoro nuotrauka iš tiesų yra I tipo, o ne II.
Taigi, pagal pateiktus duomenis nurodytuose interneto puslapiuose, lokomotorai turėjo benzininius variklius, kurių kurui LG naudojo motoriną - benzino ir spirito mišinį.
Informacijos apie Bjurström lokomotorus mažai. Yra informacija apie Švedijos valstybinių geležinkelių SJ turėtus Bjurström lokomotorus. SJ jų turėjo daug. Pagal tą informaciją, kurią radau, sunku nustatyti, kokio modelio Bjurström lokomotorą turėjo LG. Tačiau pagal tai, kokius Bjurström lokomotorus turėjo Švedijos geležinkeliai, atrodo, kad ir LG galėjo turėti ne kokio nors kitokio modelio. Taigi, Bjurström lokomotorai buvo jau panašūs į mažus dviašius šilumvežius, arba motorvežius. T.y. turėjo rėmą su varikliu po kapotu iš vieno mašinisto kabinos galo, o kitame kabinos gale taip pat buvo po dangčiu sumontuota lokomotoro įranga. Bjurström lokomotoras turėjo variklį, kurio kuras buvo motorino ir žibalo mišinys (žr. "Geležinkelių žinyną" viršuje).
Taigi, variklis buvo ne dyzelinis, bet pseudodyzelinis. Būtent tokius Bolinderio firmos (dabar Volvo grupei priklauso) variklius, kurui naudojančius sunkiąsias naftos frakcijas (žibalą ir pan.) turėjo tik 2 modelių Švedijos geležinkelių lokomotorai.
Pirmojo (čia nėra joks oficialus modelio numeris, tiesiog aš iš Švedijos lokomotorų sąrašo imu pirmą) modelio buvo pagaminti 1933 m. ir tai buvo 75 AG ir 12 tonų masės lokomotorai.
O antrojo tipo buvo pagaminti 1934 m. ir tai buvo 110 kW (150 AG) galios 18 tonų lokomotorai, kurių greitis siekė 55 km/h.
Pagal kuro normas - 6 l motorino ir 30 l žibalo - neatrodo, kad LG būtų įsigijusi antrojo tipo lokomotorą. Vadinasi, labiausiai tikėtina, kad tai buvo pirmojo modelio 75 AG lokomotoras.
Maždaug toks (čia to minėto pirmo modelio Švedijos geležinkelių lokomotoro nuotrauka).
Iš http://www.svenska-lok.se/motor_solo.php?s=21&lokid=798
Visgi oficialiame ir dabar veikiančios šiuos lokomotorus gaminusios firmos "SlipNaxos" (dabartinis pavadinimas) puslapyje, minimi 1926-1947 metais pagaminti 278 vnt. lokomotorų vėžėms nuo 500 mm iki 1435 mm ir iki 22 tonų masės. Taip pat internete yra failas http://www.johnbergman.se/ibf/skyddat/loklistor/vk.pdf, kuriame surašyti visi 278 pagaminti lokomotorai, o tarp jų pagamintų Lietuvos geležinkeliams nėra.
Visgi labai tikėtina, kad "SlipNaxos" įmonės istorijoje pateikti duomenys paimti iš dar 1989 m. išleistos brošiūros, kuria remiantis ir sudarytas minėtas aukščiau pdf failas.Paskutinis taisė Al1; 2012.06.17, 21:24.Komentuoti:
-
http://www.lrytas.lt/-13370854151336...-atspindys.htm
Svarbią reklaminę akciją, turinčią ir kultūrinę, ir politinę prasmę inicijavo Lietuvos geležinkeliai, paskelbę gražiausių šalies vietovių reklaminių plakatų konkursą. Šie turistiniai plakatai buvo pristatyti Lietuvos skyriuje 1937 metų Paryžiaus pasaulinėje parodoje ir reprezentavo net kelis dalykus: pirmiausia Lietuvos kaip naujos turizmo šalies patrauklumą, bet nei kiek ne mažiau – Lietuvos dailininkų ir Lietuvos spaustuvininkų sugebėjimus.Komentuoti:
-
Tarp Rudiškių ir Klepočių partizanų susprogdintas vokiečių traukinys. L. Veligžanino nuotrauka.
http://lesnoy.livejournal.comKomentuoti:
-
Centriniame istorijos archyve saugoma filmuota medžiaga su šiuo traukiniu maršrutu iš Klaipėdos į Skuodą (kur toliau nežinau, gal į Rygą).Parašė Al1 Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
/\ Tas tiesa. Bet šiuo atveju objektai nėra taip toli vienas nuo kito, kad siaurėjimas būtų toks drastiškai skirtingas.Komentuoti:
-
Priekyje esantis objektas visada "greičiau" mažėja perspektyvoje nei tolimesniame plane.Komentuoti:
-
Neproporcingumas perspektyvoje. Pažiūrėk kaip į tolį siaurėja traukinys ir kaip siaurėja pastatas.Komentuoti:
- Jei tai jūsų pirmas apsilankymas, prašome susipažinti su D.U.K.. Jums reikėtų užsiregistruoti, jei pageidaujate rašyti pranešimus forumo temose.
Komentuoti: