[EE] Estijos geležinkeliai

[Perfect]

Railway platform height
wikipedia.org

European Union

The European Union Commission issued a TSI (Technical Specifications for Interoperability) on May 30, 2002, that provides four standard platform heights for passenger steps on high-speed rail, presumably measured from the top of the rail. These standards are 550 mm and 760 mm for most Member States, with 915 mm for the UK, and 840 mm for the Netherlands.
Full citation: COMMISSION DECISION of 30 May 2002 concerning the technical specification for interoperability relating to the rolling stock subsystem of the trans-European high-speed rail system referred to in Article 6(1) of Directive 96/48/EC (notified under document number C(2002) 1952) (Text with EEA relevance) (2002/735/EC), Section 4.2.5 Passenger step "The passenger step for access to vehicles shall be optimised for the two platform heights of 550 mm and 760 mm that exist on the network, unless the trainset can only operate over a part of the network with a single platform height."

Section 7.3.4. Passenger step (Section 4.2.5):
"Specific case for British lines: The passenger step for those trainsets intended to serve the British network shall be optimised for the 915 mm platform height on that system in accordance with Section 4.2.5.
Specific case for the lines of the Netherlands network: The passenger step for those trainsets intended to serve the Netherlands network shall be optimised for the 840 mm platform height on that system in accordance with Section 4.2.5."
In the appendix of 2008/164/EG a number of permanent exceptions are listed which mostly apply for regional (not international) or city commuter transport. Denmark (city rail) and France (regional in Ile de France) using 920mm. Germany and Poland (city rail) using 960mm. Great Britain (third rail system) using 1100mm. Great Britain, Northern Ireland and Ireland using 915mm. Lithuania, Latvia and Estonia using 200mm or 1100mm (+20mm, -50mm). Portugal (city rail) using 900mm. Portugal and Spain (regional) using 680mm. Sweden using 380mm, 580mm or 730mm (will change to 1100mm). Netherlands (regional) using 840mm (will change to 760mm).

[Maxas]

Ten tikrai peronus reikėtų suvienodinti - kai kuriose stotyse ir stotelėse aukšti (berods 55 cm) - lygus su vagono grindimis, o kai kur žemi - reikia lipti laiptukais.
Daugelyje vietų atnaujinti - pakelti.
Pas mus dugelyje stočių (net ir tose kur nevažinėja keleivinai traukiniai) jau senokai atnaujinti, bet jie sovietinio tipo - žemi.

Bet visgi įdomu koks yra ES standartas, kuris įsigalios nuo 2013 metų?

[Salvijus]

Ten tikrai peronus reikėtų suvienodinti - kai kuriose stotyse ir stotelėse aukšti (berods 55 cm) - lygus su vagono grindimis, o kai kur žemi - reikia lipti laiptukais.
Daugelyje vietų atnaujinti - pakelti.
Pas mus dugelyje stočių (net ir tose kur nevažinėja keleivinai traukiniai) jau senokai atnaujinti, bet jie sovietinio tipo - žemi.

[Maxas]

Šios dienos naujiena

Estijos geležinkeliai ketina atnaujinti 100 keleivinių peronų ir platformų, pagal ES reikalavimus

Straipsnio originalas: http://www.regnum.ru/news/1267203.html (Эстонская железная дорога обновит 100 пассажирских перронов и платформ по требованиям ЕС)

Kaip rašoma straipsnyje 2013 metais visoje ES įvedami nauji peronų standartai; jau atnaujintos 17 platformos. Pilna projekto Estijoje kaina 10 400 000 eurų.

Įdomu ar Lietuvoj jau yra kažkas daroma šiuo klausimu? Arba jau padaryta.

[Salvijus]

Tas tiesa, kad dyzeliniais traukiniais keleivių perveža daugiau nei Lietuvoje. Tikriausiai todėl, kad daugiau pasiūloma paslaugų. Traukinių dažnis kaip tokiai mažai valstybei ir kai didelę konkurenciją sudaro autobusai (konduktoriai minėjo apie politikų, turinčių autobusų parkų akcijų paketus, lobizmą) pakankamas.
Įkeliu traukinių grafikus ir žemėlapį. Ankstesniame pranešime "ištampė" puslapį.

[lietus]

Kiek suprataiu, pas juos daug intensyvesnis traukinių eismas, tai logiška, kad ir žmonių daugiau perveža.
P.S. Sovijui ir Kososvo, puikus reportžas.

[Al1]

Blizget neblizga, bet keleiviu perveza daugiau. Aisku, su stociu naikinimu (privatizavimu, uzdarymu) ir bilietu kasu isnaikinimu net stambiose stotyse jie perlenke lazda...

[praetor]

Kaip galima suprast iš puikių reportažų, estiški geležinkeliai visumoj lyginant su lietuviškais neblizga. Tačiau bent jau iš atsiskaitymo kortele galimybės tikrai galima pasimokyt kaip ir iš susisiekimo tarp dviejų sostinių.

[Kosovo]

Kaip žadėta kelionės po Estiją geležinkeliais tęsinys - 2. Šį kartą apėmėme maršrutą Tartu-Valga. Tai ir buvo pagrindinis mūsų kelionės tikslas - pažiūrėti kaip veikia nuo 2010-01-01 atidarytas rekonstruotas ruožas. Geležinkelio lyginant su aukščiau minėtais prikalausančiais Edelaraudtee akivazdus - matosi, kad ruože visai neseniai atliktas remontas. Aišku per storoką sniegą nesimatė kitos detalės.
Toliau Valgoje kelionę tęsėme kitu traukiniu Valga-Ryga. Persėdimas suderintas puikiai - lieka 9 min. - panašiai kaip ir Vilnius-Šeštokai-Varšuva.

Tartu geležinkelio stotis. Apleista, uždaryta, iš lėto remontuojana. Išorė sutvarkyta, o viduje dar daug darbo. Privatizuota ir pasak konduktorių buvo neseniai buvo kilęs konflikas tarp Eesti Raudtee ir savininkų.
Prieš keletą metų (3 ar 4 m.) buvo atkurtas traukinys Talinas-Minskas, tačiau po 3 mėn. uždarė, nes kaip minėjau ansktesniame pranešime Estijoje nebeliko kasų, kur keleiviai galėtų nusipirkti bilietus. Tartu stotyje susirinkdavo nemažai keleivių, tačiau jų į traukinį neimdavo, nes neturėdavo bilietų. Juos buvo galima įsigyti tik per turizmo firmas. Netrukus, po 3 mėn., šį traukinį uždarė.
Toks likimas ištiks ir mūsų daugelį stočių jei pagal gerb. ekonomisto R. Kuodžio pageidavimus bus panaikintas keleivių pervežimas.
Atvaizdas


Tunelis į peronus (remontuojamas)
Atvaizdas


Atrąjame perone, 2 kelyje traukinys Tartu-Valga prieš išvykimą 18:00 val. Sekmadienį keleivių nebuvo daug.
Atvaizdas


Apie 18:00 val. (kaip matyti jau tamsu) vienu metu stovėjo 3 dyzeliniai. Iš kairės Valga-Talinas, per vidurį - minėtas Tartu-Valga, dešinėje - Tartu-Orava. Prieš tai, 17:23 val. išvažiavo greitasis Tartu-Talinas (5 vagonų) ir beveik visas užpildytas. Kiek pastebėjau estijoje gana nemažas dyzelinių traukinių judėjimas (žr. prisegtukuose).
Atvaizdas


Iš Talino atvyksta mūsiškis DR1BJ-3718 Talinas-Valga. Iš Tartu išvyksta 10:00 val.
Atvaizdas


Kiek pastebėjau pirmadienį keleivių netrūko. Šiame maršrute daugiausia keleivių važiuoja penktadieniais-sekmadieniais, ir kiek mažiau pirmadieniais. Planuota nuo š. m. paleisti 4 poras Tartu-Valga ruože ir 3 Tartu-Elva, išviso - 7. Tačiau valstybės dotacija nėra patvirtinta.
Atvaizdas


Talinas-Valga 11:33 val. atvyko į Valgą (dešinėje), kairėje pusėje stovi latvių "PV" Valga-Ryga (išvyksta 11:42 val.). Tą dieną su persėdimu važiavome tik mes 2 keleiviai, Valgoje dar buvo įlipę dar 6-8 keleiviai. Pasak konduktoriaus tokių keleivių kaip mes, kurie kirtome sieną pasitaiko kiekvieną dieną. Kartais būna iki 8, tarp jų ir užsieniečių. Skirtingai nei estų traukiniuose latvių "PV" mokėjimo kortele atsiskaityti negalima, tik grynais ir latviška valiuta.
Atvaizdas


Atvaizdas


Latviško traukinio vidus
Atvaizdas


Traukinys 15:04 val. atvykęs į Rygą. Kaip pirmadienį keleivių buvo gana daug. Jų nemažai įlipo ruožuose Valga-Cėsys ir Sigulda-Ryga.
Atvaizdas


Kadangi ruožas Talinas-Valga kaip ir į Narvą yra valstybiniai (Eesti Raudtee) tai privati Edelaraudtee moka infrastruktūros mokestį.
Skirtinai nei minėtuose ruožuose Piarnu-Talinas ir Viljandi-Talinas ruože Tartu-Valga kaip ir Ryga-Valga vyko nemažas prekinių traukinių judėjimas (daugiausia cisternos, prie Valgos jau Latvijos pusėje prasilenkė ir mūsiškės su "LG" logotipais). Tempiami 2TE10_.
Prisegtukuose:
1) Estijos dyzelinių traukinių žemėlapis.
2) Grafikai. Jei domina atskirai Tartu-Valga ruožo įkelsiu.

Jaučiu ir šitą būsiu pramiegojęs, nes nuotraukų pas mane beveik nėra

Neaiškus dyzeliukas stovi rezervu Tartu stoty (tikriausiai į Taliną):


Ir atvyksta mūsiškis:


Peedu stotelė:


Pasirodo, mūsų traukinys visai ne Dr1BJ, o DR1A modifikacija:


Dešinėje - DR1BJ iš Tartu, kairėje - DR1A į Rygą (Į Rygą buvo DR1A-3116):


Latvijos keleivinių traukinių schema:

[2TEP60]

From Tartu 17.23 is not to Valga ,but to Tallinn(5Vag)

[Salvijus]

Estija 2: Tartu-Valga-(Ryga)

Kaip žadėta kelionės po Estiją geležinkeliais tęsinys - 2. Šį kartą apėmėme maršrutą Tartu-Valga. Tai ir buvo pagrindinis mūsų kelionės tikslas - pažiūrėti kaip veikia nuo 2010-01-01 atidarytas rekonstruotas ruožas. Geležinkelio būklė lyginant su aukščiau minėtais priklausančiais Edelaraudtee akivazdus - matosi, kad ruože visai neseniai atliktas remontas. Aišku per storoką sniegą nesimatė kitos detalės.
Toliau Valgoje kelionę tęsėme kitu traukiniu Valga-Ryga. Persėdimas suderintas puikiai - lieka 9 min. - panašiai kaip ir Vilnius-Šeštokai-Varšuva.

Tartu geležinkelio stotis. Apleista, uždaryta, iš lėto remontuojana. Išorė sutvarkyta, o viduje dar daug darbo. Privatizuota ir pasak konduktorių buvo neseniai buvo kilęs konflikas tarp Eesti Raudtee ir savininkų.
Prieš keletą metų (3 ar 4 m.) buvo atkurtas traukinys Talinas-Minskas, tačiau po 3 mėn. uždarė, nes kaip minėjau ansktesniame pranešime Estijoje nebeliko kasų, kur keleiviai galėtų nusipirkti bilietus. Tartu stotyje susirinkdavo nemažai keleivių, tačiau jų į traukinį neimdavo, nes neturėdavo bilietų. Juos buvo galima įsigyti tik per turizmo firmas. Netrukus, po 3 mėn., šį traukinį uždarė.
Toks likimas ištiks ir mūsų daugelį stočių jei pagal gerb. ekonomisto R. Kuodžio pageidavimus bus panaikintas keleivių pervežimas.


Tunelis į peronus (remontuojamas)


Atrąjame perone, 2 kelyje traukinys Tartu-Valga prieš išvykimą 18:00 val. Sekmadienį keleivių nebuvo daug.


Apie 18:00 val. (kaip matyti jau tamsu) vienu metu stovėjo 3 dyzeliniai. Iš kairės Valga-Talinas, per vidurį - minėtas Tartu-Valga, dešinėje - Tartu-Orava. Prieš tai, 17:23 val. išvažiavo greitasis Tartu-Talinas (5 vagonų) ir beveik visas užpildytas. Kiek pastebėjau estijoje gana nemažas dyzelinių traukinių judėjimas (žr. prisegtukuose).


Iš Talino atvyksta mūsiškis DR1BJ-3718 Talinas-Valga. Iš Tartu išvyksta 10:00 val.


Kiek pastebėjau pirmadienį keleivių netrūko. Šiame maršrute daugiausia keleivių važiuoja penktadieniais-sekmadieniais, ir kiek mažiau pirmadieniais. Planuota nuo š. m. paleisti 4 poras Tartu-Valga ruože ir 3 Tartu-Elva, išviso - 7. Tačiau valstybės dotacija nėra patvirtinta.


Talinas-Valga 11:33 val. atvyko į Valgą (dešinėje), kairėje pusėje stovi latvių "PV" Valga-Ryga (išvyksta 11:42 val.). Tą dieną su persėdimu važiavome tik mes 2 keleiviai, Valgoje dar buvo įlipę dar 6-8 keleiviai. Pasak konduktoriaus tokių keleivių kaip mes, kurie kirtome sieną pasitaiko kiekvieną dieną. Kartais būna iki 8, tarp jų ir užsieniečių. Skirtingai nei estų traukiniuose latvių "PV" mokėjimo kortele atsiskaityti negalima, tik grynais ir latviška valiuta.




Latviško traukinio vidus


Traukinys 15:04 val. atvykęs į Rygą. Kaip pirmadienį keleivių buvo gana daug. Jų nemažai įlipo ruožuose Valga-Cėsys ir Sigulda-Ryga.


Kadangi ruožas Talinas-Valga kaip ir į Narvą yra valstybiniai (Eesti Raudtee) tai privati Edelaraudtee moka infrastruktūros mokestį.
Skirtinai nei minėtuose ruožuose Piarnu-Talinas ir Viljandi-Talinas ruože Tartu-Valga kaip ir Ryga-Valga vyko nemažas prekinių traukinių judėjimas (daugiausia cisternos, prie Valgos jau Latvijos pusėje prasilenkė ir mūsiškės su "LG" logotipais). Tempiami 2TE10_.
Prisegtukuose:
1) Estijos dyzelinių traukinių žemėlapis.
2) Grafikai. Jei domina atskirai Tartu-Valga ruožo įkelsiu.

[Al1]

Tikrai ne - to padaryti nepavyko. Norėjau turėti bent vieną kasoje išduotą bilietą.

Gal tuo metu nedirbo. Interneto puslapyje apie kasas: http://www.edel.ee/goodtoknow_rus/

[Salvijus]

Bilietai Estijoje bent jau i Edelraudtee traukinius parduodami tik siose stotyse: Talino Baltijos stotyje (Tallinn-Balti), Kohiloje, Raploje, Tiūrije ir Viljandyje.

Ar tai perskaitėte kažkur, ar patyrėte asmeniškai?

Tikrai ne - to padaryti nepavyko. Norėjau turėti bent vieną kasoje išduotą bilietą. Parašyta, kad Taline atidaro nuo 7:00 ir dirba iki 19:00 val., tačiau palaukus beveik 1 val. nė viena kasa taip ir nebuvo atidaryta.
Pas mus Vilniuje jei būtų parašyta, kad kasos atsidaro nuo 7:00, o iki pat 8:00 val. dar būtų neatidarytos tai tokie darbuotojai būtų iškart išmesti iš darbo.
Vadinasi kasos tikrai nedirba, veikia tik "GoRail" bilietams.
Kadangi, už kasų patalpų nuomą Taline reikia mokėti tai tikriausiai privataus kapitalo įmonei teko optimizuoti išlaidas - jų atsisakyti.

[Al1]

Bilietai Estijoje bent jau i Edelraudtee traukinius parduodami tik siose stotyse: Talino Baltijos stotyje (Tallinn-Balti), Kohiloje, Raploje, Tiūrije ir Viljandyje.
Musiskiams yra is ko pasimokyti.

[Kosovo]

Pridėsiu ir aš:

Štai atvyksta mūsų dyzeliukas:


Iš galo (Pasiekęs Parnu, ši galva tapo priekiu):


Nepasakyčiau, kad Edelaraudtee vežioja orą:


Baaltijamm:


Daugiau nuotraukų iš mano pusės bus tik iš Helsinkio stoties ir ruožo Tartu - Valga, nes ruože Tallinn - Viljandi pramiegojau tiesiogine šio žodžio prasme (Atsibudau tik prie Viljandi)

[Salvijus]

Estija 1: Piarnu-Talinas ir Talinas-Viljandi

Nusprendėme šiek tiek pakeliauti ir susipažinti su Estijos geležinkeliais išsamiau. Kaip sakoma geriau vieną kartą pamatyti/ patirti nei 100 kartų girdėti.
Mano nuomone (čia tik mano nuomonė) yra kai kurių pranašumų lyginant su LG (baras dyzeliukuose, alkoholio pardavimas, galimybė traukinyje atsiskaityti kortele, gana dažnas priemiestinių traukinių tankis), bet tikriausiai daugiau minusų (apleistos stotys, nėra keleivinių traukinių su klasiniais vagonais, jų riedmenys gerokai pasenę, apie infrastruktūrą patyliu).
1 dieną keliavome maršrutu Piarnu-Talinas, antrąją dieną aplankėme Helsinki, trečiąją - Talinas-Viljandi, ketvirtąją - Tartu-Valga ir Valga-Ryga.
Taigi pirmąją dieną kelionę pradėjome autobusu iki Piarnu, o iš ten tęsėme traukiniu Piarnu-Talinas. Bekeliaujant pabendravome su konduktore.
Piarnu geležinkelio stotis. Seniai uždaryta, joje įrengta kavinė.


Atvyksta į aklakelį dyzeliukas DR1B-3706 Piarnu-Talinas. Traukinys išvyks 16:22 val. Tą dieną konduktorė maršrutu Talinas-Piarnu-Talinas apibiletavo 143 keleivius, kurių 63 važiavo Talino kryptimi. Keleivių daugiau būna vasaros metu.




Tipinė medinė stotis visame ruože. Visos uždarytos. Ruožas kaip ir dyzelininiai traukiniai priklauso Edelaraudtee


3 klasės vagono vidus.


Talino stotis atvykus mūsiškiui traukiniui apie 19:00 val. Kairėje pusėje stovi mūsiškis Piarnu-Talinas, o dešinėje - prieš pat išvykimą greitasis traukinys Talinas-Tartu (viso 5 vagonai ir užpildytas). Kaip tik priekyje matosi vagonas-baras. Penktadieniais ir sekmadieniais važiuojant šio maršruto traukiniais taikoma nuolaida studentams (ne 30 proc. kaip įprasta) - visas bilietas kainuoja tik 50 kronų.
Už šio traukinio stovi "Go group" priklausantis viešbutis.


Talino geležinkelio stotis (Baltijaam). Bilietų kasos yra (bilietai parduodami į "GoRail" traukinį Talinas-Maskva), bet bilietų į elektrinius bei dyzelinius traukinius neparduoda. Juos galima įsigyti tik traukinyje. Beje, galima atsiskaityti ir mokėjimo kortele.
Stotis atidaroma 7:00, uždaroma - 19:00 val. Pasirodė gana tuščia.
Į kairę yra "Go group" priklausantis viešbutis (ten ir nakvojome). Šiai grupei priklauso ne tik geležinkelio kompanija "GoRail", bet ir kiek pastebėjome kai kurios autobusų linijos Piarnu ir Tartu, turizmo firmos bei ta pati "Edelaraudtee".
Kiek pastebėjau stotyje peronai aukštesni nei pas mus. Daugelyje stotelių/ stočių jie yra rekonstruoti - paaukštinti.


Stoties viduje


Elektriniai traukiniai


Traukinys Talinas-Viljandi 7:50 DR1A-2308 (5 vagonai) prieš išvykimą. Vietomis geležinkelis ne kažin kokios būklės - gerokai purtė. sako, kad šiemt ruožą nuo Lelle remontuos. Ruožas kaip ir dyzelininiai traukiniai priklauso Edelaraudtee




1 klasės vagonas. Kelionė į Viljandi šiuo traukiniu brangesnis 20 kronų, viso 120 kronų. Yra bufetukas (tolumoje dešinėje pusėje), kur parduodama kava, sumuštiniai, bandelės, alus, degtinė ir likeris buteliukuose po 50 ir 100 gramų. Kiek kalbėjau su konduktoriais problemų su padauginusiais keleiviais nepasitaiko, o nauda kompanijai akivaizdi kaip ir personalui (atlyginimas atitinkamai pakyla pagal parduodamą produkciją). Ten pat yra ir laikraščių (žinoma estų kalba). Rūkyti draudžiama, tačiau kai kurie užkietėję rūkaliai neiškentę parūko.


Pakeliui į Viljandį. Kiek pastebėjau dyzelinių traukinių tankis gana dažnas - kelyje link Viljandžio apsilenkėme (jei nesuklysiu) su 4 traukiniais.


Viena iš daugelio tipinių medinių stočių




Traukinys atvykęs į Viljandžio stotį



Stotis viena iš nedaugelio sutvarkyta, joje veikia bariukas, iešmai rankiniai kaip ir daugumoje Edelaraudtee valdomo ruožų stočių.

Toliau tęsinys - Tartu-Valga ir Valga-Ryga bei Helsinkio geležinkelio stotis.

[Mørtã]

Estams tai visai neaktualu.

Latviams irgi..

[Al1]

Ispanams tai dar daugiau aktualu, nei mums. Pas juos irgi dviejų standartų vėžės.

Estams tai visai neaktualu.

[Mørtã]

...ir pas ispanus/portugalus dar platesne veze nei pas mus

[Vytautas_LT]

matyt tokių specifikacijų estai paprašė.

o šiaip CAF gamina nuo greitųjų traukinių iki tramvajų. ir net kažkur esu matęs teiginį, kad jie yra antri ar tai treti geležinkelio riedmenų gamintojai pasaulyje. bet čia kiek supratau ne pagal pagamintus vienetus o pagal apyvartą, nes kiti gamintojai iš jų masiškai perka aširačius.

beja jie yra sukūrę ir aširačius su vėžės keitimo sistema BRAVA. kuri pagal pateikiamas charakteristikas (važavimo greitis, vėžės keitimo greitis, aptarnavimo poreikis ir etc.) yra geresnė už žinomiausią (taip pat ispanų) kitą vėžės keitimo sistemą Talgo.

Ispanams tai dar daugiau aktualu, nei mums. Pas juos irgi dviejų standartų vėžės.