[EE] Estijos geležinkeliai

[artexs]

Kaip suprantu, Berliner ir kalba apie keleivių vežimą, kas mums ir rūpi. Būtent keleivių vežimas aktualus daugumai žmonių ir yra labai svarbi šalies ekonomikos variklio dalis. O tokio dalyko kaip "skirtingi prioritetai" nelabai suprantu. Ar Lietuvai nereikalingi keleiviniai traukiniai? O kokios alternatyvos? Upių transportas? Skrydžiai? Panašu, kad tik automobiliai ir autobusai. Taigi, akivaizdu, kad keleiviniai traukiniai yra prioritetas. Ir tai ne LG ar dar kieno nors, bet valstybės prioritetas, kurio vykdymą turi formuoti susisiekimo ministerija, o LG jį vykdyti. Nepamirškim, kad LG tai ne kažkieno asmeninė kontorėlė (kaip buvo su VNO ir jo direktoriumi Ivanausku), bet labai svarbi šalies transporto dalis, kuri turi veikti taip, kad neštų didžiausią įmanomą naudą valstybei visomis prasmėmis t.y. ne tik pajamos-išlaidos-sąnaudos duotuoju laikotarpiu iš krovinių ar keleivių vežimo. Jei viskas būtų matuojama tik taip, šiandien nematytume puikių traukinių Vokietijoje ar Prancūzijoje, o Kinijoje nebūtų investuojama pusė trilijono USD vien į keleivinius traukinius. Tiesiog ten mastoma plačiau, nei tai sugeba seni LG ir kai kuriuose kituose valstybiniuose postuose užsilikę tarybukai. Kuo greičiau tai supras už tai atsakingi žmonės, tuo geriau.

LG turi ribotą kiekį pinigų. Kam juos skirti? Keleivių vežimui, kuris yra nuostolingas, ar krovinių - kuris neša didelį pelną? Skyrė kroviniams - nupirko Siemensus, o estai važinėja su senais lokomotyvais. Turbūt jie taip pat pavydėjo mums Siemensų, kaip mes pavydim jiems naujų keleivinių. Bet ten su keleivių vežimu matyt kita situacija.

[Al1]

Daug kur sėdi jauni ir tarybinius laikus matę tik vaikystėje. Bet kas iš to? Komuniagos gi ir Kinijoje sėdi.

[artexs]

Tai ne verkimas, tai yra fakto konstatavimas. Po kelerių metų Estijoje visi traukiniai bus nauji, vienodi ir turės bevielį internetą. Kaip atrodys traukinių parkas LG po kelerių metų? Ar didžiuosiuomės savo PESA 620M (su 3 išlendančiais laiptukais), į kuriuos net sveikiem žmonėm sunku įlipti? Ar renovuotais sovietiniais traukiniais? Puiku turėti naujus prekinių traukinių lokomotyvus, taip pat puiku turėti čekiškus dviaukščius traukinius, tačiau reikia labiau sistemiško požiūrio į problemą.

LG turi sistemišką požiūrį į krovinių pervežimo problemą. Keleiviai LG prioritetų sąrašo gale, kitaip nei estų. Kas geriau (kada estams atsipirks tie traukiniai) - klausimas.

[Berliner]

Na eilinį kartą paverkime kaip mums blogai. Ar estai turi ~50 naujų Siemens lokomtyvų? Tiesiog pas mus kiti prioritetai - krovinių vežimas.

Tai ne verkimas, tai yra fakto konstatavimas. Po kelerių metų Estijoje visi traukiniai bus nauji, vienodi ir turės bevielį internetą. Kaip atrodys traukinių parkas LG po kelerių metų? Ar didžiuosiuomės savo PESA 620M (su 3 išlendančiais laiptukais), į kuriuos net sveikiem žmonėm sunku įlipti? Ar renovuotais sovietiniais traukiniais? Puiku turėti naujus prekinių traukinių lokomotyvus, taip pat puiku turėti čekiškus dviaukščius traukinius, tačiau reikia labiau sistemiško požiūrio į problemą.

[artexs]

Na, atrodo Estai mus lenkia žvėriškais greičiais.

Na eilinį kartą paverkime kaip mums blogai. Ar estai turi ~50 naujų Siemens lokomtyvų? Tiesiog pas mus kiti prioritetai - krovinių vežimas.

[Berliner]

Hmmm, Europos Komisija sumoka 85% už traukinius. Tačiau, sutikite, jie beverčiai, kai neturi bėgių. Ne ne, nesakau, kad Estija neturi bėgių. Tačiau perkant brangius ir greitus traukinius, reikia ir gerų bėgių. Rytų Europoje tokie bėgiai nedominuoja. Ar ES prisideda prie naujų bėgių tiesimo / senų kapitalinio remonto finansavimo?

Mano nuomone, Stadler FLIRT neatlieka greitų tarpmiestinių traukinių fukncijos. Tai yra pakankamai lėti (max greitis 140-160 km/h) priemiestinio tipo traukiniai, o tokiems užtenka ir esamos infrastruktūros. Manau estai supranta, kad su vienu milijonu gyventojų ir keliomis linijomis nėra prasmės tiesti greitųjų traukinių linijų. Galų gale ir atstumai Estijoje yra labai maži.

O ES Sanglaudos fondas yra skirtas tiek transporto ir aplinkos sektoriams, tiek didelių infrastruktūros projektų finansavimui. Pavyzdžiui, Lietuvoje šio fondo pinigai naudojami tokiems projektams kaip Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcija, LG radijo ryšio sistemos modernizavimui ir daugeliui kitų (daugiau informacijos čia).

[Berliner]

Tiesiog Estijoje traukinių parkas yra senesnis nei pas mus. Jų ir dyzeliniai yra senesni, ir elektriniai. Bet vidaus keleivių vežimo politika geresnė. Būtų pas juos tokia pati politika kaip pas mus, tai nepirktų jie tiek traukinių iš karto. Ir krapštytų pinigus automotrisėms po kelias kasmet...

O kokia konkrečiai yra ta Estijos keleivių vežimo politika?

[Wycka]

Šiek tiek naujienų iš Estijos.
Šaltinis: http://balticreports.com/?p=22613.
Na, atrodo Estai mus lenkia žvėriškais greičiais. Mane žavi jų totalinis (absoliutus) požiūris į problemas. Kam kas metus pirkinėti po kelis traukinius ir paskui turėti parką, susidedantį iš daugybės skirtingų gamintojų ir modelių traukinių, jei galima vienu ypu atnaujinti visą parką. Taip, tai didelė investicija, tačiau kiek sumažės eksploatavimo išlaidos? Kiek padidės pajamos dėl išaugusio keleivių skaičiaus? Kiek kartų pagerės kompanijos įvaizdis?

Tiesiog Estijoje traukinių parkas yra senesnis nei pas mus. Jų ir dyzeliniai yra senesni, ir elektriniai. Bet vidaus keleivių vežimo politika geresnė. Būtų pas juos tokia pati politika kaip pas mus, tai nepirktų jie tiek traukinių iš karto. Ir krapštytų pinigus automotrisėms po kelias kasmet...

Hmmm, Europos Komisija sumoka 85% už traukinius. Tačiau, sutikite, jie beverčiai, kai neturi bėgių. Ne ne, nesakau, kad Estija neturi bėgių. Tačiau perkant brangius ir greitus traukinius, reikia ir gerų bėgių. Rytų Europoje tokie bėgiai nedominuoja. Ar ES prisideda prie naujų bėgių tiesimo / senų kapitalinio remonto finansavimo?

[Al1]

Tiesiog Estijoje traukinių parkas yra senesnis nei pas mus. Jų ir dyzeliniai yra senesni, ir elektriniai. Bet vidaus keleivių vežimo politika geresnė. Būtų pas juos tokia pati politika kaip pas mus, tai nepirktų jie tiek traukinių iš karto. Ir krapštytų pinigus automotrisėms po kelias kasmet...

[Berliner]

Šiek tiek naujienų iš Estijos.

TALLINN — Estonian railway company Elektriraudtee announced Wednesday that it signed a contract with Stadler Bussnang AG from Switzerland to buy 18 electric and 20 diesel trains to replace its current fleet, Soviet leftovers from the 1960s.
The European Commission accepted the company’s application to receive their financial support for the purchase on Jan. 27. 2010, which means the state-owned railway company can now buy the new trains. The cost of the electric trains is be €79.5 million of which 85 percent will be paid by European Commission. The diesel trains will be on capital lease from Stadler Bussnang AG for 20 years with the cost of €850,000 per month. The whole fleet will also receive all the necessary depot equipment, and 5-year spare parts under the procurement.
Eero Pärgmäe, vice chancellor of the Ministry of Economy said in the press release that “the objective is to offer faster and more comfortable public transportation in the future than even cars can offer.”
The new trains have air-conditioning, entry for handicapped, wireless internet connection, and train ticket vending machines.
“The new fleet enables larger flexibility on the schedule planning, and the new trains can also serve the lines that today don’t exist,” said Pärmäe. He also said creating a long wished for Tallinn-Riga express passenger train crossed his mind.
The first Stadler FLIRT will arrive to Estonia at the end of 2012. Three new trains will start the test rides for around Tallinn vicinity in the beginning of 2013. The first two diesel trains will arrive in April the same year, and the testing period for all trains is six months. The contract obligates the producer to deliver all the electric trains by the end of 2013, and diesel trains by summer 2014.
Riho Seppar, a board member of Estonian Railways told Baltic Reports in February that the current fleet of communist-era trains have been in use since 1966, undergoing some renovations.
“As it is important to develop the train’s comfort for the commuters, and to attract people to use public transportation and the speed to get from one place to another is also important,” Seppar said, “The trains today do not enable that.”

Šaltinis: http://balticreports.com/?p=22613.

Trumpas vertimas: Estijos geležinkeliai pasirašė sutartį su Šveicarijos Stadler Bussnang AG, kuria įsipareigojo pirkti 18 elektrinių ir 20 dyzelinių traukinių. Tokiu būdu bus visiškai atnaujintas traukinių parkas, kurį dabar sudaro 1960-aisiais metais pagaminti sovietiniai traukiniai.

Šiek tiek finansinės informacijos:
-Elektriniai traukiniai kainuos 79,5 milijono Eurų, iš kurių 85% padengia Europos Komisija, t.y. estai mokės tik 11,93 milijono Eurų (niekinga suma už 18 traukinių).
-Dyzeliniai traukiniai bus įsigijami lizingo būdu per 20 metų kas mėnesį sumokant 850.000 Eurų. Šio sandorio vertė, laikant, kad vidutinė metinė infliacija bus 3%, yra ~153 Mln Eurų.

Taigi bendra šio sandorio vertė yra 232 milijonai Eurų, o estams sumokėti teks 164,39 milijonų Eurų.

Visi traukiniai turės oro kondicionavimo sistemą, bus pritaikyti neįgaliesiems, turės bevielį internetą ir bilietų automatus. Pirmieji Stadler FLIRT traukiniai Estijoje pasirodys 2012 metais ir bus testuojami 2013 metų pradžioje. Pirmiejį dyzeliniai traukiniai pasieks Estiją 2013 metų balandį ir bus testuojami šešis mėnesius. Pagal sutartį, visi elektriniai traukiniai Estiją pasieks iki 2013 metų galo, o dyzeliniai iki 2014 metų vasaros.

Na, atrodo Estai mus lenkia žvėriškais greičiais. Mane žavi jų totalinis (absoliutus) požiūris į problemas. Kam kas metus pirkinėti po kelis traukinius ir paskui turėti parką, susidedantį iš daugybės skirtingų gamintojų ir modelių traukinių, jei galima vienu ypu atnaujinti visą parką. Taip, tai didelė investicija, tačiau kiek sumažės eksploatavimo išlaidos? Kiek padidės pajamos dėl išaugusio keleivių skaičiaus? Kiek kartų pagerės kompanijos įvaizdis?

[specialistas]

Ok, kada LG suveiks projektą už 85 % Sanglaudos pinigų ir tik 15 savųjų?
Kitais žodžiais tariant, kokio prakeikto velnio, to dar nepadarė?

Už elektrinius traukinius EJ575 ir motrises 620M dalinai apmokėjo ES sanglaudos fondai. Taip pat dalinai apmokės ir už 8 motrises 620M, kurias LG įsigijo (pasirašė sutartį) praeitą mėnesį.

[praetor]

Ok, kada LG suveiks projektą už 85 % Sanglaudos pinigų ir tik 15 savųjų?
Kitais žodžiais tariant, kokio prakeikto velnio, to dar nepadarė?

[Raptor]

Elektra maitinami traukiniai kaip as suprantu Sveicariskos "Elektryckos"

[udrius]

What is that "new electricity-fuelled trains " ? What is procuder of this trains? (ką reiškia elektriniai-kuro traukiniai?)

[Estijos Rail]

Elektriraudtee announced on Friday the winner of the public procurement for buying 18 electric trains and 10 diesel trains – the Swiss enterprise Stadler, writes LETA/EPL Online. 18 electricity-powered trains produced by Stadler will cost 1.25 billion kroons; 85% of the cost will be covered by the European Union Cohesion Fund.

The diesel trains will be procured by Elektriraudtee with a 20-year financial lease contract. The annual lease on 10 diesel trains to be acquired in the first stage will be 85.2 million kroons and the transaction will be financed from the State budget. The contract leaves an option to acquire up to another 10 diesel trains for the enterprise.

The minister of economic affairs and communications Juhan Parts remarked that the new electricity-fuelled trains should be good news mostly to residents of Saue, Keila, Paldiski, Pääsküla and other settlements not far from Tallinn who will in a few years be able to commute quickly and safely. “This procurement and the new trains will be the first significant step in the past 20 years in the public transport system,” he added.

According to the contract, the new electric trains will arrive in Estonia before the end of 2013 and the new diesel trains by end of 2014 at the latest.

[Romas]

Rusiškas 1943 m. Estijos geležinkelių žemėlapis
Tuo metu Estiją buvo okupavusi Vokietija

http://militarymaps.org.ua

[Al1]

Dviauksciai skirti butent dabartinio aukscio peronams. Padidinus peronu auksti iki 550 mm, butu problemu su ilaipinimu. Ir labai dideliu. Perdaryti traukiniu beveik neimanoma.
Automotrises, RA-2, ER9M, DR1A gali buti pritaikytos ir darbui su aukstesniais peronais. D1 vis tiek laikas jau suskaiciuotas. Taip pat su 550 mm peronais gali lengvai "saveikauti" ir tolimojo susisiekimo vagonai. Bet ar to reikia? Kam investuoti milijonines lesas, jei keleiviu ir taip mazeja, marsrutai uzdaromi?

[aesde]

Visa esme tame, kad perono aukstis gales buti dvieju auksciu (550 mm ir 760 mm) visame marsrute, kuriame naudojami konkretus riedmenys. Estijoje taip nera - ten dvieju auksciu peronai, vieni 550 mm, o kiti 200 mm (kaip pas mus). Traukiniai, skirti zemiems peronams, stoja ir stotyse ir stotelese, kuriose peronai auksti. To pagal ES direktyvas negales buti.

Lietuvoje visur peronu aukstis vienodas ir niekas ju naukstins. To ir ES nereikalauja, jei tiketi Perfect pateiktu straipsniu is Wikipedijos.

1. Estijoje ne 550, o 1100 mm (rusiškas standartas, t.y. traukinio grindų lygis). beja 550 ir 760 yra irgi traukinio grindų lygiai (siemens ir alstom gamintojų), jie (gamintojai) beja ir įtakojo tokį peronų aukščio nustatymą. nes šiaip visoje Europoje labai skyrėsi peronų aukščiai, populiariausias buvo 500mm.

2. deja niekur neteko skaityti, kad ES direktyvos draustų stoti prie aukštų ir žemų peronų. netgi atvirkščiai - tam yra kuriamos Techninės sąveikos specifikacijos (TSS, angliškai Technical specification for interoperabiliti TSI), kad bet kuris TSS atitinkantis traukinys galėtų važiuoti bet kurioje ES šalyje ir sustoti, bet kurioje stotyje ar stotelėje.

3.niekada nesakyk niekada. taip, dabar, kol Lietuvoje vyrauja rusiški riedmenys nėra prasmės to daryti, bet ateityje ..... kas ten žino ,
sutinku tik su tuo, kad 550 aukštis dabar nieko nepagerintu (na gerai vieną laiptelių pakopa mažiau lipti reikėtų).

[Al1]

Visa esme tame, kad perono aukstis gales buti dvieju auksciu (550 mm ir 760 mm) visame marsrute, kuriame naudojami konkretus riedmenys. Estijoje taip nera - ten dvieju auksciu peronai, vieni 550 mm, o kiti 200 mm (kaip pas mus). Traukiniai, skirti zemiems peronams, stoja ir stotyse ir stotelese, kuriose peronai auksti. To pagal ES direktyvas negales buti.

Lietuvoje visur peronu aukstis vienodas ir niekas ju naukstins. To ir ES nereikalauja, jei tiketi Perfect pateiktu straipsniu is Wikipedijos.

[Salvijus]

Bet visgi įdomu koks yra ES standartas, kuris įsigalios nuo 2013 metų?

Kiek pamenu iš paskutinės kelionės tai Tallinn-Valga traukinio konduktorius sakė, kad 55 cm (dėl to garantuoti negaliu). Jis taip pat minėjo, kad artimiausiu metu visur platformas planuojama pakeisti.
Kiek žinau tokia bandomoji yra įrengta ir Latvijoje.