Jau tikriausiai laikas sukurti naują temą apie LTG Cargo Polska.
LTG Cargo Polska pateko į TOP 12 Lenkijoje krovinius vežančių geležinkelio įmonių. Čia vertinimas pagal krovinių apimtis, kurios sudarė 1,9 proc. Lenkijos krovinių pervežimo apimčių 2023 m. https://ltgcargo.pl/news/ltg-cargo-p...ow-kolejowych/
Bet kol tokios temos nėra, įdedu LTG Cargo lokomytuvų lentelė į šią temą.
Taigi, 2024 m. sausio mėn. duomenimis LTG Cargo turėjo 31 lokomotyvą Lenkijoje. Čia tik tie, kurie dirba Lenkijoje, o ne važiuoja iš Šeštokų ar Mockavos (priklausantys LTG Cago).
Kiek vėliau vieno lokomotyvo nuoma pasibaigė, taigi, gegužės mėn., kai sudarinėjau šitą lentelė, LTG Cargo Polska vėl turėjo 31 lokomotyvą, bet jau naujo lizinguojamo elektrovežio sąskaita.
Dauguma lokomotyvų yra nuomojami, kai kurie lizinguojami ir keli lokomotyvai yra nuosavi. Tai trys M62. Bet jie ne iš Lietuvos, o pirkti Lenkijoje. Taip pat vienas tikrai (dėl antrojo neaišku) yra nuosavas elektrovežis EU07. Tai senas nurašymui skirtas elektrovežis, kurį LTG išpirko ir rekonstravo...
LTG Cargo Polska nuomoja (lizinguoja) 5 vnt. naujų elektrovežių Pesa 111Ed. Jie turi paskutinės mylios funkciją, t.y. dyzelinį generatorių.
Taip pat lizinguoja du naujus Siemens Vectron 193 serijos elektrovežius, penkis Siemens E189 serijos elektrovežius nuomoja. Visi šie elektrovežiai yra multisisteminiai, gali dirbti ir dirba ir Vokietijoje, Olandijoje... Kiti elektrovežiai - seni, įvairūs anksčiau Lenkijoje dirbę elektrovežiai.
Lentelėje klaustukai reiškia, kad ne visai aišku. Taip pat ties daugumai lokomotyvų nurodžiau nuomą, išskyrus kelis lizinguojamus. Bet ne visais atvejais tai gali būti nuoma. Informacija imta iš lenkų forumo https://ilostan.forumkolejowe.pl/index.php , tai ten kai kur nurodoma nuoma, kai kur lizingas. Bet koks gali būti lizingas senesniems lokomotyvams?
Čia kalbama kad gamintojas uždeda blokus kad negalėtų trečiosios šalys taisyti traukinių. Grynai right-to-repair klausimas, tik su stambesne technika stambesniems klientams. EU nuomonė kad šito neturi būti.
Ko prisirūkius reikia būti kad galvoti kad čia backdoor'as ir kad čia išvis kažko su šifruotais susirašinėjimais susiję?
Tuo, kad pakomentavau neperskaitęs viso straipsnio (mea culpa), tik užmetęs akį į tai, kad nuotoliniu būdu buvo galima modifikuoti traukinių kompiuterinę įrangą ir stabdyti traukinius. Žinant, karinę situaciją, kilo mintis, kad tai galėjo būti saugumo tarnybų reikalavimas turėti galimybę stabdyti/išjungti traukinius esant reikalui.
Čia kalbama kad gamintojas uždeda blokus kad negalėtų trečiosios šalys taisyti traukinių. Grynai right-to-repair klausimas, tik su stambesne technika stambesniems klientams. EU nuomonė kad šito neturi būti.
Jei būsim tikslūs, ne "trečios šąlys", bet tiesioginiai konkurentai. Nebūna taip, kad randominiai įvesti skaičiai STAIGA sutampa su tavo konkurentų depų vietomis.
Nepasakyta, kad backdoor'ai nebuvo įdėti Lenkijos specialiųjų tarnybų pageidavimu. Viena iš priežasčių kodėl EU bando prastumti šifruotų susirašinėjimų uždraudimą.
???????????
Kokie dar backdoor'ai ble
Čia kalbama kad gamintojas uždeda blokus kad negalėtų trečiosios šalys taisyti traukinių. Grynai right-to-repair klausimas, tik su stambesne technika stambesniems klientams. EU nuomonė kad šito neturi būti.
Ko prisirūkius reikia būti kad galvoti kad čia backdoor'as ir kad čia išvis kažko su šifruotais susirašinėjimais susiję?
Nepasakyta, kad backdoor'ai nebuvo įdėti Lenkijos specialiųjų tarnybų pageidavimu. Viena iš priežasčių kodėl EU bando prastumti šifruotų susirašinėjimų uždraudimą.
Bet, perskaičius pilnai, panašiau į gamintojų žabangas.
Penktadienio vakarą buvo įsilaužta į Lenkijos geležinkelių bendrovės PKP geležinkelių radijo ryšio tinklą netoli šalies šiaurės vakaruose esančio Ščecino ir buvo duoti keli sustojimo signalai, dėl kurių sustojo arba vėlavo apie 20 traukinių.
Radau Lenkijoje, Kentšyne, tokį mechanizmą, kaip suprantu čia iešmų valdymas. Pas mus nieko tokio nemačiau, visur buvo arba rankiniai arba hidrauliniai kiek prisimenu.
O ar Lietuvoje tokių kada buvo? Ar išnyko kartu su semaforais?
Kita stotis - Čyževas. Dar prieš Čyževą vyko geležinkelio rekonstrukcija. Viadukas per Nurska gatvę. Dar senas ir vienam keliui, o antrojo kelio vietoje jau buvo statomas naujas viadukas.
Čyževo stotis. Tik vienas veikiantis kelias. Čia, primenu, pernai metų nuotraukos. Dabar jau viskas turbūt beveik baigta.
Ten pat, vaizdas atgal, Varšuvos link.
Čyževe pravažiavo elektrovežis su platformomis į Lietuvą. Sąstatas buvo beveik tuščios, tik sąstato gale stovėjo Lietuvos vežėjų 3 ar 4 puspriekabės.
Pabaiga. Kol lenkai nebaigs visos likusios linijos dalies rekonstrukcijos.
Artimiausia už Malkinios stotelė Zaremby Koscielne. Kažkada tai buvo stotis. 1939-1941 metais tai buvo TSRS pasienio stotis. Malkinia buvo Reicho pasienio stotis. Ar vyko eismas, neaišku. Keleivinis tikrai nevyko, tik per Virbalį ir Brestą. Bet krovininis galėjo vykti.
Varšuvos krypties peronas. Dar iki rekonstrukcijos čia buvo dešinėje vienas ar du privažiuojamieji keliai, kurie jau seniai buvo nenaudojami.
Stoties pastatas. Aišku, kad tai tipinis geležinkeliečių gyvenamasis namas, pastatytas tiesiant geležinkelį. Šiuo metu jame irgi gyvena žmonės, bet yra ir laukiamojo patalpa.
Belostoko krypties peronas.
Vaizdas nuo pervažos. Varšuvos krypties peronas.
Kita stotelė, kurioje fotografavau (ne visas iš eilės, o tik pasirinktas) - Šulbožė Vielkie. Viskas tipiška. Varšuvos krypties peronas.
Stoties kelynas visiškai naujai suformuotas, nauji peronai (kiekis kitas), vietoj dviejų pėsčiųjų tiltų įrengta požeminė perėja. Bendras vaizdas Belostoko link. Yra du peronai ir 4 keliai traukiniams sustoti.
Pirmasis kelias ir automobilių aikštelė. Kažkada šioje vietoje buvo stoties pastatas. Stoties pastatas, pastatytas tiesiant geležinkelį, buvo medinis. Sudegė Antrojo pasaulinio metais, buvo pastatytas barakas, o vėliau tas tolumoje esantis dviaukštis mūrinis pastatas.
Vaizdas Varšuvos link.
Taip pat rekonstruojant geležinkelį, pastatytas šis eismo valdymo pastatas.
Stoties pastatas. Realiai keleiviams yra tik nedidelė laukimo salė ir kasa. Salėje telpa apie 10 žmonių... Čia bendra visos RB rekonstrukcijos problema, kad nei vienoje stotyje nebuvo įrengta normali infrastruktūra keleiviams - nei stočių, nei normalių kasų, netgi tualetų nėra... Vienintelė stotis, kuri buvo įrengta esamame pastate, - Lochuvas. Visose kitose stotyse keleiviai turi tenkintis tik paviljonais ar slėptis nuo blogo oro kai paviljonai nepadeda, požeminėse perėjose...
Belostoko link. Tolumoje matosi krovininė stoties dalis
Keli keliai šiauriau peronų.
Stoties vaizdas Varšuvos link.
Stoties aikštė ir vietinis neformalus P+R.
Krovininio kelyno dalies likučiai. Kažkiek tai jie naudojami. Vandentiekio bokštas.
Krovinini kelyno dalis ir tolumoje matomas naujas linijos į Ostrolenką viadukas virš linijos į Belostoką.
Grįžtant prie fotoreportažo, dar reikia paminėti, kad rekonstruojant liniją RB projekto rėmuose, eismo nebuvo stengiamasi visiškai nutraukti. Buvo periodai, kai traukiniai iš Varšuvos į Belostoką nekursavo, priemiestiniai ar netgi kai kurie TLK kursavo sutrumpintais maršrutais, bet tarp Varšuvos ir Belostoko važinėjo pakaitiniai PKP autobusai. Tai buvo 2017, 2018 metais. Dabar jau visiško linijos uždarymo rekonstuojamuose ruožuose ilgam laikui nebus. Galbūt tik trumpalaikis. Šiuo metu traukiniai tarp Varšuvos ir Belostoko kursuoja, tačiau yra daromas technologinis langas dienos metu ir kai kurie traukiniai važiuoja sutrumpintu maršrutu, o likusią maršruto dalį vežama autobusais.
Taigi, už tilto per Bugą yra stotis - Malkinia. Tai didelė mazginė stotis, ypač socialistiniais laikais. Bet ir dabar ir svarbi. Malkinėje baigiasi Varšuvos priemiestinė zona ir prasideda Belostoko priemiestinė zona.
Vaizdas nuo perono galo Varšuvos link. Tolumoje matosi vietoj pervažos pastatytas viadukas. Kairėke pusėje esantys bėgiai - linijos į Ostrolenką pradžia.
Stovint ant linijos į Ostrolenką bėgių, Varšuvos link.
Kiek paėjus peronu, vaizdas Varšuvos link.
Ten pat, vaizdas į priešingą pusę.
Pirmame kelyje stovi traukinys į Varšuvą Vilenską.
Komentuoti: