Kauno - Kazlų Rūdos ruožas gi neblogas buvo, dabar ten viskas naujai perdaryta.
Gal ir į Trakus paklos naujus (naudotus) bėgius ant gelžbetonio. Per porą savaičių nutraukus eismą būtų galima apsisukti iki vasaros sezono pradžios.
Kaip suprantu naudotos gardelės klojamos. Jei dar bus bent keli stambūs infrastruktūros atnaujinimai, tai geros būklės naudotos gelžbetoninės gardelės stipriai sumažins medžio kiekį.
Mediniai pabėgiai liks (jei iš tikrųjų Senųjų Trakų-Lentvario ruože lyginį keičia į gelžbetoninį) Rūdiškių-Matuizų ir Varėnos-Marcinkonių ruožuose, Varėna-Matuizos - gelžbetonis.
Paskutiniai telefono ir telegrafo stulpai su laidais buvo nuo Pabradės iki Turmanto (ne ištisai). Bet prieš 3 metus jų jau nebeliko. Taigi, orinių klasikinių linijų jau nebėra. Mediniai pabėgiai dar yra ruože nuo Rūdiškių iki Marcinkonių. Už Rūdiškių dar lygtai kažkiek gelžbetoninių yra. Toliau mediniai, išskyrus Varėnos stotį. Lyg ir Matuizų kai kurie keliai gelžbetoniniai. Taip pat Švenčionėliai - Utena ištisai mediniai.
Galima pažiūrėti ir patikrinti - ruožas Marcinkonys - Vilnius iš dyz.traukinio DR1AMv kabinos:
Paskutiniai telefono ir telegrafo stulpai su laidais buvo nuo Pabradės iki Turmanto (ne ištisai). Bet prieš 3 metus jų jau nebeliko. Taigi, orinių klasikinių linijų jau nebėra. Mediniai pabėgiai dar yra ruože nuo Rūdiškių iki Marcinkonių. Už Rūdiškių dar lygtai kažkiek gelžbetoninių yra. Toliau mediniai, išskyrus Varėnos stotį. Lyg ir Matuizų kai kurie keliai gelžbetoniniai. Taip pat Švenčionėliai - Utena ištisai mediniai.
Gali būti ir pokarinis. Anksčiau jis buvo aptinkuotas, tinką nudaužė, jau dabar nepamenu, apie 2000. Tie kampai su dekoru, nišos analogiškos su tipinių stočių pastatų, pastatytų po karo iki kokių 60 m., stiliui.
Koncepcijoje kol kas lieka, bet jei LG neužsispirs, tai galutiniuose sprendiniuose tikėkimės neliks. Labai jau tas pastatėlis "spaudžia" pėsčiųjų ir dviračių taką.
Eismo komplikacijos bus, kai tame nuolydyje su posūkiais susidauš mašinos, ar rėšis į sienelę... Pašalinus degalinę ir gyvenamąjį namą - realiai laužą prie pervažos, išeitų normalus pravažiavimas po geležinkeliu ir vietos viadukams su nuvažiavimais iš gretimų gatvių. Marijampolėje sugebėjo išpirkti gerą mūrinį namą ir jį nugriauti, o Lentvaryje supuvusios lūšnos išpirkimui, kurioje 2 ar 3 (visgi tikriausiai 2) butai ir vos gyvuojančiai degalinei, kurią dar ir dėl neatitikimo ekologiniams reikalavimams (statyta, kai tokių nebuvo, laukiniais 90-aisiais) reikėtų išspirti, pinigų nėra?
Deja, bet labai dažnai pas mus pasaitaiko, kai kažką normalaus turi nugriauti, arba nesistengia išsaugoti, o šalia lieka kokia lūšna, ar silikatinis šlykštuolis.
Tiesiai niekaip. Prieš rengiant specialųjį planą, buvo atlikta galimybių studija ("Kelprojektas"), išnagrinėta 12 variantų (per viršų, po apačia, tiesiai, šalia ir t.t.), optimaliausio varianto pagrindu rengiamas SP. Visi kiti variantai susiję su rimtomis eismo komplikacijomis Lentvaryje, arba milijonais pastatų griovimui, žemės paėmimui.
Eismo komplikacijos bus, kai tame nuolydyje su posūkiais susidauš mašinos, ar rėšis į sienelę... Pašalinus degalinę ir gyvenamąjį namą - realiai laužą prie pervažos, išeitų normalus pravažiavimas po geležinkeliu ir vietos viadukams su nuvažiavimais iš gretimų gatvių. Marijampolėje sugebėjo išpirkti gerą mūrinį namą ir jį nugriauti, o Lentvaryje supuvusios lūšnos išpirkimui, kurioje 2 ar 3 (visgi tikriausiai 2) butai ir vos gyvuojančiai degalinei, kurią dar ir dėl neatitikimo ekologiniams reikalavimams (statyta, kai tokių nebuvo, laukiniais 90-aisiais) reikėtų išspirti, pinigų nėra?
Komentuoti: