Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[Lettered]

Ištikimai laikomės tradicijų! Per beveik devyniasdešimt metų laikotarpį žmonija spėjo išsilaipinti mėnulyje, bet Lietuvos geležinkeliai vis dar nesugeba perlipti 120km/h barjero.

Svarbu dabar labai gerus PR specialistus turi ir traukiniai per Kalėdos važinėja dekoruoti Petruškevičiaus.

[taccido]

kuk Ačiū už pasidalinimą.

<...>
Kodėl tame greitajame traukinyje nebuvo numatoma I klasės? Gal tais laikais I klasė turėjo aukštus standartus ir buvo tik tarptautiniuose traukiniuose, su restoranu, atitinkamu aptarnavimu ir panašiai.

Ištikimai laikomės tradicijų! Per beveik devyniasdešimt metų laikotarpį žmonija spėjo išsilaipinti mėnulyje, bet Lietuvos geležinkeliai vis dar nesugeba perlipti 120km/h barjero.

Aš įsitikinęs, kad žymiai didesnis efektas būtų ne didinant greitį, o didinant traukinių skaičių ir kursavimo dažnumą. Kas iš tų 15-20 sutaupytų minučių, jeigu ir toliau bus 5 reisai per dieną (tarp pirmo ir trečio svarbiausio šalies miesto!!!).

Dar kitas dalykas būtų komforto didinimas – tas turėtų iš dalies spręstis su naujais elektriniais traukiniais.

[ejs-ejs]

kuk Ačiū už pasidalinimą.
Kai nebuvo remontų, prieš keletus metus pats trumpiausias važiavimo laikas buvo lyg tai 3:52 val. Sunku suvokti, kaip tarpukariu sugebėjo planuoti 3:30 val.!

Nes Kaunas - Klaipėda?

[taccido]

Nes Kaunas - Klaipėda?

Tiesa, apsižioplinau. Bet panašu, kad vis tiek greitai.
Dabar Klaipėda-Šiauliai apie 1:45, Kaunas-Šiauliai 2:04, bet panaikinus visus sustojimus gal ir būtų apie 1:45. Sudėjus abu ruožus išeina 3:30 val. – ne greičiau, nei tarpukaryje.

[John]

kuk Ačiū už pasidalinimą.

<...>
Kodėl tame greitajame traukinyje nebuvo numatoma I klasės? Gal tais laikais I klasė turėjo aukštus standartus ir buvo tik tarptautiniuose traukiniuose, su restoranu, atitinkamu aptarnavimu ir panašiai.



Aš įsitikinęs, kad žymiai didesnis efektas būtų ne didinant greitį, o didinant traukinių skaičių ir kursavimo dažnumą. Kas iš tų 15-20 sutaupytų minučių, jeigu ir toliau bus 5 reisai per dieną (tarp pirmo ir trečio svarbiausio šalies miesto!!!).

Dar kitas dalykas būtų komforto didinimas – tas turėtų iš dalies spręstis su naujais elektriniais traukiniais.

Nemanau, kad čia "arba, arba" klausimas. Gali būti viskas kartu ir, kaip minėjai, dalis komforto reikalų ir, tikėkimės, tvarkaraščių gerinimo, bus pagerinta su naujais elektriniais traukiniais. Visgi tie 120km/h ima atrodyti tikrai labai keistai. Net Baltarusijoje Minsk-Brest traukiniai važiuoja 140km/h. Maksimalus 120km/h greitis mainline tarpmiestiniuose geležinkeliuose yra tik visiškai nubomžėjusiose šalyse kaip Albanija, Makedonija ir pan. Tai, kad pas mus šitas skaičius niekaip neperlipamas (nepaisant daugkartinių pažadų didinti iki 160km/h turbūt nuo kokių 2000 metų), tikrai nieko gero nerodo. Ir ne, 15-20 sutaupytų minučių tikrai nėra "kas iš to". Tai būtų gana daug ir gana svarbu serviso kokybei. Aš tik dar kartą pabrėšiu, kad tai nėra vienintelis reikšmingas dalykas, bet vienas iš svarbių faktorių kartu ir su kitais faktoriais kaip komfortas, tvarkaraštis ir, be kita ko, kelionės kaina.

O dėl prieš kelis metus buvusio "trumpiausio laiko 3:52", tai, kiek pamenu, jis buvo labiau popieriuje, nei realybėje. Ar buvo nors vienas toks reisas, kuris realiai būtų atvažiavęs laiku be 20-30 minučių vėlavimo?

[Tomas]

kuk Ačiū už pasidalinimą.
Aš įsitikinęs, kad žymiai didesnis efektas būtų ne didinant greitį, o didinant traukinių skaičių ir kursavimo dažnumą.

Trūksta riedmenų.

[liootas]

Tiesiog gal, kaip įprasta Lietuvoje, trūksta strategijos. Nėra pinigų viskam, bet jeigu turi strategiją, tai turi aiškų planą, kaip didinti geležinkelio keleivių skaičių. Ar investuojame daug ir artimiausius 10 metų traukinių greitis nedidės, bet pvz. turėsime taktinį tvarkaraštį ir dažnesnius reisus? Arba velniop dažnumą, bet investuosim į greitį, kad traukiniai lėktų švilptų su vėjeliu ir tikėsimės, kad tai pakels keleivių skaičių. Bet kai neturi strategijos, tai gyveni šia diena. O šią dieną keleivių skaičiai mažėja, taigi, tu mažini traukinių skaičių, maršrutus karpai ir bla bla

[alga]

O dėl prieš kelis metus buvusio "trumpiausio laiko 3:52", tai, kiek pamenu, jis buvo labiau popieriuje, nei realybėje. Ar buvo nors vienas toks reisas, kuris realiai būtų atvažiavęs laiku be 20-30 minučių vėlavimo?

Aš iš Klaipėdos važiavau tik kartą (po Tour na Pajūr dviračiu), tai vėlavo vos kokiom 7 minutėm. Buvau optimistiškai nusipirkęs artimiausią bilietą iš Vilniaus iki Lentvario, tai vos nevos nespėjau, teko sėst į traukinį 10 minučių vėliau. Konduktorius leido su išvažiavusio traukinio bilietu pravažiuot.

[kuk]

Palyginimui

- - - - -

Balstogė – Varšuva (~200 km pagal osm.org su car, grasshopper) 9 reisai nuo pirmo 5:00 iki paskutinio 20:15 (2023-04-20).

Trukmė ir kaina – nuo 2:21 iki 2:43 už nuo 5,23 Eur iki 6,88 Eur už II klasę (1 ilgesnis reisas, matyt, su persėdimu – 4:36 už 3,72 Eur už II klasę).

Prie Balstogės stoties Orlen degalinėje A95 benzinas dabar kainuoja 1,46 EUR (6,75 PLN; https://pl.fuelo.net/gasstation/id/33495?lang=en).

- - - - -

Šiauliai – Vilnius (~210 km, pagal osm.org su car, grasshopper) 6 reisai nuo pirmo 7:35 iki paskutinio 18:26 (2023-04-20):

Trukmė ir kaina – nuo 2:30 iki 2:40 už 15,3 Eur už II klasę (2 ilgesni reisai su persėdimais – nuo 3:34 iki 4:04 už nuo 15,8 Eur iki 18,3 Eur už II klasę).

Nežinau, kokios kainos Orlen degalinėje arčiau stoties prie Šiaulių, bet galima paimti vidutinę dabartinę A95 benzino kainą – 1,57 EUR (https://degalu-kainos.lt/).

- - - - -

Šio nedidelio tyrimuko išvados:

• A95 benzinas Lenkijoje maždaug 1,03 karto pigesnis nei Lietuvoje;
• Lenkijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, negreitieji traukiniai ~200 km važiuoja apie 2 h 30 min;
• traukinių bilietai II klasės vietoms be persėdimų Lenkijoje kažkur tarp 2,2 ir 2,9 karto pigesni nei Lietuvoje;
• traukinių bilietai II klasės vietoms su persėdimais Lenkijoje kažkur tarp 4,3 ir 4,9 karto pigesni nei Lietuvoje.

[Kecal]

Tiesiog gal, kaip įprasta Lietuvoje, trūksta strategijos. Nėra pinigų viskam, bet jeigu turi strategiją, tai turi aiškų planą, kaip didinti geležinkelio keleivių skaičių. Ar investuojame daug ir artimiausius 10 metų traukinių greitis nedidės, bet pvz. turėsime taktinį tvarkaraštį ir dažnesnius reisus? Arba velniop dažnumą, bet investuosim į greitį, kad traukiniai lėktų švilptų su vėjeliu ir tikėsimės, kad tai pakels keleivių skaičių. Bet kai neturi strategijos, tai gyveni šia diena. O šią dieną keleivių skaičiai mažėja, taigi, tu mažini traukinių skaičių, maršrutus karpai ir bla bla

Skaudžiai tikslus įvertinimas. Bet juk nėra taip, kad atsakingi asmenys nesuprastų, kad tai veda tik į keleivinio susisiekimo traukiniais sunaikinimą?

[John]

Netiėtas video geležinkelių tema iš Lithuania Explained Youtube kanalo (kiti jo video irgi labai geri, beje). Jei vietiniai nesusigaudo, tai gal užsieniečiai padės susigaudyti, koks absurdas yra tai, kad negalima traukiniu nuvažiuoti į Rygą ir Taliną

[Zefyras]

Nelabai suprantu žmonių, kalbančių apie tai, kad nėra susisiekimo traukiniais, prieš tai nepažiūrėjus į žemėlapį. Dėl Vilniaus ir Rygos, dar būtų galima klausti, kodėl nėra traukinio (nors ir buvo dar visai neseniai), nes geležinkelio linija eina gan tiesiai (per Šiaulius ir Jelgavą). Dėl Rygos ir Talino, net teoriškai susisiekimas traukiniu per Valgą būtų nekonkurencingas, nes suka per daug aplinkui, kai tuo tarpu autobusu kelias eina kone trumpiausiu įmanomu keliu.

[John]

Nelabai suprantu žmonių, kalbančių apie tai, kad nėra susisiekimo traukiniais, prieš tai nepažiūrėjus į žemėlapį. Dėl Vilniaus ir Rygos, dar būtų galima klausti, kodėl nėra traukinio (nors ir buvo dar visai neseniai), nes geležinkelio linija eina gan tiesiai (per Šiaulius ir Jelgavą). Dėl Rygos ir Talino, net teoriškai susisiekimas traukiniu per Valgą būtų nekonkurencingas, nes suka per daug aplinkui, kai tuo tarpu autobusu kelias eina kone trumpiausiu įmanomu keliu.

Ko tiksliai nepavyksta suprasti dėl Vilnius-Ryga traukinio? Ir ko nepavyksta suprasti dėl traukinio Ryga-Tartu?

[alga]

Ko tiksliai nepavyksta suprasti dėl Vilnius-Ryga traukinio? Ir ko nepavyksta suprasti dėl traukinio Ryga-Tartu?

Ryga–Tartu būtų tiek pat prasmės ir paklausos, kaip Ryga–Šiauliai. Štai ko negalima suprasti, tai Turmantas–Daugpilis. Sabotažas ir tiek.

[PoDV]

Ryga–Tartu būtų tiek pat prasmės ir paklausos, kaip Ryga–Šiauliai. Štai ko negalima suprasti, tai Turmantas–Daugpilis. Sabotažas ir tiek.

Svajoju galėtų būti Vilnius-Daugpilis-Panevėžys-Šiauliai-(?)Klaipėda atšaka. Iš Rokiškio į Vilnių per Daugpilį pavyzdžiui.

[ejs-ejs]

Svajoju galėtų būti Vilnius-Daugpilis-Panevėžys-Šiauliai-(?)Klaipėda atšaka. Iš Rokiškio į Vilnių per Daugpilį pavyzdžiui.

Mano svajonės pigesnės ...

[VLR]

Mano svajonės pigesnės ...

Kas čia tiksliai 'brangu'? Ten geležinkelis jau yra nutiestas.

[ejs-ejs]

Kas čia tiksliai 'brangu'? Ten geležinkelis jau yra nutiestas.

Reguliarus susisiekimas santykinai sėsliais gyventojais apgyvendintomis teritorijomis.

Nei Panevėžys, nei Daugpilis nėra regioninės traukos centrai. Taip, jie susirenka aplinkinių teritorijų gyventojus, bet neišjudina viso regiono, kaip kad pvz Vilnius ir Kaunas tampo Elekttrėnus ar Vievį.Arba Klaipėda tampo Palangą, Kretingą ir Gargždus.

Ir kol nėra tikslinio judrumo (pvz gamyklos transportas iš Panevėžio į Rokiškį), apie dažną reguliarų susisiekimą galvoti nesigauna.

Regione reissas per parą daugiau PR, o ne susisiekimas.

[taccido]

Reguliarus susisiekimas santykinai sėsliais gyventojais apgyvendintomis teritorijomis.

Nei Panevėžys, nei Daugpilis nėra regioninės traukos centrai. Taip, jie susirenka aplinkinių teritorijų gyventojus, bet neišjudina viso regiono, kaip kad pvz Vilnius ir Kaunas tampo Elekttrėnus ar Vievį.Arba Klaipėda tampo Palangą, Kretingą ir Gargždus.

Ir kol nėra tikslinio judrumo (pvz gamyklos transportas iš Panevėžio į Rokiškį), apie dažną reguliarų susisiekimą galvoti nesigauna.

Regione reissas per parą daugiau PR, o ne susisiekimas.

Bet lygiai taip pat negalima galvot apie „tikslinį judrumą“, kol nėra dažno reguliaraus susisiekimo. Čia man primena vieną sovietinį vadovėlį, kuriame rašo, kad jeigu dviratininkų srautas gatvėje viršija tam tikrą skaičių per valandą (lyg tai 100), tada reikia nutiesti atskirą dviračių taką. Taip ir įsivaizduoju, kaip kokiais 1989 metais kompartijos sekretorius atvažiuoja apžiūrėti situacijos Kosmonautų prospekte. „O tu velnias, nesitikėjom tiek dviratininkų, tiesiog vienas paskui kitą važiuoja, net dažniau, negu žiguliai su kamazais. Nu ką padarysi, metas tiesti dviračių taką“

Aišku, pirmiausia susisiekimą reikia gerinti svarbiausiose atkarpose ir aplink didmiesčius. Ar įmanoma gyventi Palangoje, Kretingoje, Gargžduose ir dirbti Klaipėdoje važinėjant su VT? Ar įmanoma gyventi Elektrėnuose ir važinėti į Vilnių/Kauną su VT? T. y. kad būtų bent jau panašus važiavimo laikas, kaip automobiliu, o nesiskirtų 2-3 kartus.

[ejs-ejs]

Bet lygiai taip pat negalima galvot apie „tikslinį judrumą“, kol nėra dažno reguliaraus susisiekimo.

Ok, gal forumiečiai norėtų finansuoti viešąjį transportą (4 kartus per valandą į abi puses, nuo 05:00 iki 23:30) tarp Sudervės ir Musninkų? Labai perspektyvi teritorija. Taip, šiuo metu beveik visi važiuoja nuosavu transportu, bet reikia tik patogaus ir reguliaraus susisiekimo maršruto. Ne, pelno nebus, čia paslauga visuomenei.

Aš savo pigesnėje svajonėje norėčiau užžiedinti rytinę pusę per Zarasus ar Svėdasus, būtų pakeltas regiono potencialas. Ir atsirastų alternatyvus keleiviį bei krovinių kelias jei pvz ties Vieviu reiktų kelio remonto.

Aišku, pirmiausia susisiekimą reikia gerinti svarbiausiose atkarpose ir aplink didmiesčius. Ar įmanoma gyventi Palangoje, Kretingoje, Gargžduose ir dirbti Klaipėdoje važinėjant su VT? Ar įmanoma gyventi Elektrėnuose ir važinėti į Vilnių/Kauną su VT? T. y. kad būtų bent jau panašus važiavimo laikas, kaip automobiliu, o nesiskirtų 2-3 kartus.

Yra žmonių, vis dar važinėjančių dirbti iš Kauno į Vilnių ir atvirkščiai. Vieni naudojasi nuosavu transportu ir galvoja kaip jį pigiau pasistatyti centre; kiti - visuomeniniu ir nepatenkinti vietinio VT organizavimu. Aš kurį laiką važinėjau iš Trakų į Vilnių. Važiuojant VT, esi labiau pririštas prie jo grafiko. O tai ir pliusai, ir minusai.

Gal kiek netikėta mintis pralėkė. O kodėl savivaldybės negali kooperuotis ir kartu finansuoti savo VT sistemos? Pvz Kėdainiai - Jonava - Kaišiadorys - Elektrėnai - Vievis. Panevėžys - Kupiškis - Rokiškis - Obeliai. Dabar jie kiekvieną kartą įsikniaubia į LTG ir verkia, bet aktyvių veiksmų iš jų pusės kažkaip nesimato. Pas lenkus tai kažkaip veikia. Kažkoks "Gargždų geležinkelis" gali sau leisti visoje Lietuvoje traukti krovinius, o savivaldybė, kurios budžetas N kartų didesnis, negali suremontuoti poros LTG numestų riedmenų, nusamdyti porą mašinistų ir vežti savo gyventojų? Ar tiesiog Noro Trūksta (tm)?