Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[Al1]

Tarybiniais laikais buvo kažkoks tai bandymas sukurti Vilniuje priemiestinę sistemą, elektrifikavus liniją iki N. Vilnios. LG galutinai užmušė tai berods dar 2018 m., panaikinusi visus elektrinius į N. Vilnią. Dabar el. traukiniai važiuoja į depą ir iš depo, bet keleivių neima. Kaune su RB tiesimu buvo likviduota Amalių stotelė. Užtat sukišti keli milijonai į požeminę perėja dykvietėje tarp
Palemono ir buv. Amalių. Kai už tuos pinigus buvo galima įrengti naują peroną Amaliuose ir dar jų būtų likę...

Pradžioje, manau, reikėtų integruoti normaliai Trakus į Vilniaus priemiestinę zoną. Bet Trakuose yra problema - autobusai kursuoja 10 kartų dažniau. Kita Trakų problema aplamai besinaudojantiems VT yra normalaus miesto VT nebuvimas. Tie keli palaikiai miesto mikrobo reisai nėra normalus VT. O miestas ilgas ir kelis kilometrus kapoti į iš stoties šiais laikais niekas nenori, todėl važiuoja automobiliu.

[Garbanius]

Jau esu rašęs, kad esu commutinęs Vilnius-Kaunas-Vilnius, nors esu didelis geležinkelių fanas, bet laiko prasme prapultis…
LT lygiu įmanomas toks važinėjimas, nebent jei:
1. Drastiškai skirtųsi algos Kaune arba Vilniuje.
2. Smarkiai išbrangtų susisiekimas privačiu auto.

[Al1]

Taigi pabrago kuras. Automobilių sumažėjo? Ne, šiemet net vasarą Vilniuje jų daugi ir yra kamščiai. Kas dėsis jau kitą savaitę...
LT traukiniai, tarpmiestiniai autobusai pabrango. Lenkijoje ne. Dvigubai didesnis atstumas tarp Varšuvos ir Bialystoko nei tarp Vilniaus ir Kauno kainuoja traukiniu 8 eurus, autobusu netgi pigiau, apie 6,5 eur. Bet šiek tiek ilgiau. Lietuvoje gi traukiniu 7 su centais (neskaitant priemiestinių su visais sustojimais), autobusu net 9 Eur.
Autobusas Vilnius - Alytus net šiek tiek brangesnis nei Vilnius - Kaunas, nors atstumas vienodas (+/- keli km).

[Briedis]

Atkeliu iš temos apie Lenkijos geležinkelius:

O šiaip visai mielai atrodo tuo pusiasaliu važinėjantys traukiniai, ir gan patogu, ypač jei atvažiuoji iš kažkur toliau ilgesniam laikui. Lietuvai reikėtų Karaliaučių pirma atsikovoti kad tokį geležinkelį turėt

Utopija. Niekas tokiais lankais nevažinėtų. Ir daugybės poilsiautojų ten tikrai nereikia.

Kalbant apie Kaliningrado sritį, yra ten toks kurortas Zelenogradskas (buv. Krantas, vok. Cranz), pačioje Kuršių nerijos pusiasalio pradžioje. Į jį dar 1885 metais buvo nutiestas geležinkelis, nuo kurio stoties iki jūros pakrantės vos 300 m, t.y. išlipus iš traukinio iki pliažo nueisi vos per 5 min. Sezono metu elektryčkos važiuoja sausakimšos, reisai iš Kaliningrado vyksta maždaug kas 30-60 min.


Tad atmetus utopijas apie geležinkelį į Nidą, daug realiau būtų nutiesti geležinkelį į Palangą arbą Šventąją, taip, kad išlipus iš traukinio per 5-10 min. pėstute būtų galima pasiekti paplūdimį.

[ifl]

Jau esu rašęs, kad esu commutinęs Vilnius-Kaunas-Vilnius, nors esu didelis geležinkelių fanas, bet laiko prasme prapultis…
LT lygiu įmanomas toks važinėjimas, nebent jei:
1. Drastiškai skirtųsi algos Kaune arba Vilniuje.
2. Smarkiai išbrangtų susisiekimas privačiu auto.

RB tikiuosi padės šiuo klausimu smarkiai ir 7 išvažiavus iš Vln/Kn pakaktų laiko pasiekti darbo vietą kitame mieste.

[Aleksio]

RB tikiuosi padės šiuo klausimu smarkiai ir 7 išvažiavus iš Vln/Kn pakaktų laiko pasiekti darbo vietą kitame mieste.

"Viltis miršta paskutinė"

[Garbanius]

Kad laikas praleistas traukinyje ir dabar mažiausia blogybė,na patrumpės ta kelionė 10min, bet kas iš to? Dabar jei būtų poreikis, galima tilpti į valandą. Vietinis VT ir jo kursavimas, ypatingai Kaune, vos ne tiek pat laiko atima kiek važiavimas traukiniu.

[taccido]

Kad laikas praleistas traukinyje ir dabar mažiausia blogybė,na patrumpės ta kelionė 10min, bet kas iš to? Dabar jei būtų poreikis, galima tilpti į valandą. Vietinis VT ir jo kursavimas, ypatingai Kaune, vos ne tiek pat laiko atima kiek važiavimas traukiniu.

Visų pirma, sutrumpės ne 10 minučių, o daugiau. Kelionė Rail Baltica ekspresu Vilnius-Kaunas truks 38 minutes.
Bet dėl vietinio VT tenka sutikti – Lietuvoje VT tarpusavio derinimas praktiškai nulinis. Įdomu tai, kad liepos mėnesį pasirodė straipsnis apie nacionalinio masto VT agentūros įsteigimą:

Vieningo viešojo transporto bilieto sistema Lietuvoje: pastebimi pirmieji žingsniai
2022-07-17
<...>
Norint sekti kitų šalių, kuriose veikia vieningo bilieto sistema, pavyzdžius, pirmiausiai reikia įstaigos, kuri būtų atsakinga už strategijos planavimą visoje šalyje, sako įmonės viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė. „Planavimas viešojo transporto, bendros bilietų ar bilietų platinimo sistemos – tai turėtų atsirasti kompetencijų agentūra, kompetencijų centras nacionaliniu mastu, kuris reguliuotų, tai veikia kitose šalyse“, – teigė ji. Vieningo bilieto sistema suteikia galimybę važiuoti įvairiomis transporto rūšimis skirtinguose šalies regionuose naudojant tą patį bilietą – pavyzdžiui, atvažiavus iš Vilniaus į Klaipėdą traukiniu, bilietas galiotų ir uostamiesčio vietinio susisiekimo autobusuose ir pan.

Tokios sistemos kūrimo negalima pavesti savivaldybėms ar kitoms organizacijoms šios užduoties pavesti negalima, sako viešojo transporto specialistė. „Strateginis planavimas viešojo transporto vieningo bilieto sistemos turėtų atsirasi nacionaliniu mastu, jokiu būdu tai negali būti perduota vežėjams ar kokioms nors kitoms organizacijoms. Lietuvoje mes kol kas neturime agentūros, kuri reguliuotų viešojo transporto strategiją ir nustatytų kryptis, kuriomis turėtų judėti šalis ir savivaldybės viešojo transporto bilietų, kaip vieningos sistemos, atžvilgiu“, – kalbėjo L. Levulytė-Staškevičienė. Anot jos, pirmieji žingsniai link šios strategijos jau žengti – gaivinama bendra maršrutų ir tvarkaraščių sistema, atliktas viešojo transporto regioninės integracijos tyrimas. „Susisiekimo ministerija jau daro pirmuosius žingsnius ir siekia atgaivinti sistemą, kurioje bent jau būtų informacija kokiais maršrutais ir kokie tvarkaraščiai galioja. Kitą žingsnį yra padariusi Vidaus reikalų ministerija – yra atlikta viešojo transporto regioninės integracijos studija, joje nurodyta, kaip šalies mastu turėtų būti organizuojamas viešasis transportas“, – sakė L. Levulytė-Staškevičienė. 18-osios Vyriausybės programoje numatytas susisiekimo infrastruktūros jungimas į vieningą ir nacionaliniu mastu skirtingas transporto rūšis integruojantį tinklą.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=90749361

Tokia agentūra galėtų koordinuoti VT tvarkaraščius, suderininamumą, persėdimų galimybes, informacijos pateikimo standartus. Galbūt net reikėtų kažkaip priversti vietinius vežėjus kurti/dažninti/priderinti autobusų maršrutus prie traukinių, gal juos dalinai finansuojant. Nu tiesiog negali būti, kad kažkokio miesto/rajono autobusų parkas sakytų „neturime pinigų autobusų priderinimui prie traukinio“, jeigu valstybinis uždavinys yra sukurti vientisą ir patrauklų VT tinklą.

Tai reiškia: neturi būti nė vieno traukinio, į/iš kurio neįmanoma atvykti autobusu. Pradedant nuo didžiųjų miestų (pvz. atvykimas į rytinius traukinius dažnai būna neįmanomas), baigiant mažaisiais. Net Molėtai, labai mažas miestas ir be geležinkelio, sugebėjo 2019 m. įsivesti miesto VT maršrutą (tiesa, vos keli reisai per dieną, bet vis tiek).

Trakai 2022 m. įsivedė maršrutą, priderintą prie traukinių. Kaišiadoriuose yra kažkoks maršrutas pro geležinkelio stotį. Bet kur rasti maršruto schemą, kur užrašyta nors žodis apie suderinimą? LTG Link svetainėje irgi nerašo nieko. Jeigu perku bilietą į Trakus, turėtų būti užrašas „kelionę į Trakų centrą galite tęsti miesto autobusu. Tvarkaraštis suderintas. Skaityti daugiau...“. Turi būti pranešimas per traukinio garsiakalbius. Galų gale turėtų būti ir vienas bilietas, viena interneto svetainė. Kaip suprantu iš straipsnio, dabar ta vieninga maršrutų-tvarkaraščių sistema gaivinama – tai turbūt visimarsrutai.lt? Bet ten vartotojo sąsaja tragiška, paprasti žmonės nesigaudo.

[Elis]

Tarybiniais laikais buvo kažkoks tai bandymas sukurti Vilniuje priemiestinę sistemą, elektrifikavus liniją iki N. Vilnios. LG galutinai užmušė tai berods dar 2018 m., panaikinusi visus elektrinius į N. Vilnią. Dabar el. traukiniai važiuoja į depą ir iš depo, bet keleivių neima.

Vilnius-Kena kartais ne elektriniai kursuoja? Dažnis aišku apgailėtinas palyginus su Kaunas-Vilnius-N. Vilnia, bet panašu dar ten ne visiškai užmušta.

[Petr]

Vilnius-Kena kartais ne elektriniai kursuoja? Dažnis aišku apgailėtinas palyginus su Kaunas-Vilnius-N. Vilnia, bet panašu dar ten ne visiškai užmušta.

Elektriniai kursuoja tik dėl to matyt, nes Minsko maršrutas neveikia. Šiaip neaišku kodėl neveikia, nes tarptautiniai lyg nėra dotuojami ir jo buvimas/nebuvimas neturėtų priklausyti nuo politikos. O dabar būtų kaip niekad daug keleivių, autobusai vos išveža.

Maršruto Kaunas - N. Vilnia seniai nebėra, kaip sakė Al1 nuo 2018 m. Jokių priemiestino susiekimo Vilniuje nėra, nors galėtų būti, bent maršrutai N. Vilnia - Lentvaris ir N. Vilnia - Oro uostas. Idealiai tuomet būtų pertvarkyti maršrutus, kur Vilnius GS nebūtų galinė stotis, bet tik tarpinė.

[Elis]

Šiaip neaišku kodėl neveikia, nes tarptautiniai lyg nėra dotuojami ir jo buvimas/nebuvimas neturėtų priklausyti nuo politikos. O dabar būtų kaip niekad daug keleivių, autobusai vos išveža.

Sorry, bet jau praėjo laikai, kai tokie maršrutai priklauso ar nepriklauso nuo politikos. Beveik viskas, ypač ta kryptimi, dabar priklauso nuo politikos ir kol tarakonas neužvers kanopų, tol to maršruto tikriausiai nebus.

[Al1]

Į Keną tik kai kuriais reisais kursuoja elektriniai. Ar jau dabar visais?
Kenos maršrutas kaip tik pakankamai paklausus. Neplyginti su Jašiūnų, kur, tiesą sakant, nėra nei vieno stambaus gyvenamojo punkto jo kelyje, išskyrus Valčiūnus. Bet į Valčiūnus autobusai kursuoja kas valandą ir dažniau piko metu. Tai ką čia tas traukinys kelis kartus per dieną...

Maršruto Kaunas - N. Vilnia seniai nebėra, kaip sakė Al1 nuo 2018 m. Jokių priemiestino susiekimo Vilniuje nėra, nors galėtų būti, bent maršrutai N. Vilnia - Lentvaris ir N. Vilnia - Oro uostas. Idealiai tuomet būtų pertvarkyti maršrutus, kur Vilnius GS nebūtų galinė stotis, bet tik tarpinė.

Į N. Vilnią iš Vilniaus važiuoti galima traukiniais, važiuojančiais į Keną ir Turmantą.

[Al1]

Visų pirma, sutrumpės ne 10 minučių, o daugiau. Kelionė Rail Baltica ekspresu Vilnius-Kaunas truks 38 minutes.
Bet dėl vietinio VT tenka sutikti – Lietuvoje VT tarpusavio derinimas praktiškai nulinis. Įdomu tai, kad liepos mėnesį pasirodė straipsnis apie nacionalinio masto VT agentūros įsteigimą:



Tokia agentūra galėtų koordinuoti VT tvarkaraščius, suderininamumą, persėdimų galimybes, informacijos pateikimo standartus. Galbūt net reikėtų kažkaip priversti vietinius vežėjus kurti/dažninti/priderinti autobusų maršrutus prie traukinių, gal juos dalinai finansuojant. Nu tiesiog negali būti, kad kažkokio miesto/rajono autobusų parkas sakytų „neturime pinigų autobusų priderinimui prie traukinio“, jeigu valstybinis uždavinys yra sukurti vientisą ir patrauklų VT tinklą.

Tai reiškia: neturi būti nė vieno traukinio, į/iš kurio neįmanoma atvykti autobusu. Pradedant nuo didžiųjų miestų (pvz. atvykimas į rytinius traukinius dažnai būna neįmanomas), baigiant mažaisiais. Net Molėtai, labai mažas miestas ir be geležinkelio, sugebėjo 2019 m. įsivesti miesto VT maršrutą (tiesa, vos keli reisai per dieną, bet vis tiek).

Trakai 2022 m. įsivedė maršrutą, priderintą prie traukinių. Kaišiadoriuose yra kažkoks maršrutas pro geležinkelio stotį. Bet kur rasti maršruto schemą, kur užrašyta nors žodis apie suderinimą? LTG Link svetainėje irgi nerašo nieko. Jeigu perku bilietą į Trakus, turėtų būti užrašas „kelionę į Trakų centrą galite tęsti miesto autobusu. Tvarkaraštis suderintas. Skaityti daugiau...“. Turi būti pranešimas per traukinio garsiakalbius. Galų gale turėtų būti ir vienas bilietas, viena interneto svetainė. Kaip suprantu iš straipsnio, dabar ta vieninga maršrutų-tvarkaraščių sistema gaivinama – tai turbūt visimarsrutai.lt? Bet ten vartotojo sąsaja tragiška, paprasti žmonės nesigaudo.

Visas VT turėtų kursuoti taip, kad kažkokio tai ypatingo tvarkaraščių derinimo nereikėtų. Pavyzdys - Šveicarija. Tiek traukiniai, tiek autobusai kursuoja taip dažnai, kad niekas ten nieko nederina. Yra, aišku, iš išimčių, bet jų nedaug. Ir jei derinama, tai tik Postbuso autobusų prie traukinių kai kuriuose užkampiuose su retu VT kursavimu.

Lietuvoje situacija labai prasta. VT toliau degraduoja ir tik degraduos, nes ateina visuotinė krizė.
Ta kažkokia tai agentūra, tikiuosi, kad geriau ir nebus įkurta, nes žinant, kaip viskas daroma Lietuvoje, tai būtų parazitinė organizacija, kuri būtų skirta tik disponuoti VT skiriamiems pinigams... Nafig ji nereikalinga Lietuvos mastu. Jokio vieningo bilieto sistema Lietuvoje su dabartiniu VT lygiu nereikalinga. Ne nuo to reikia pradėti VT gerinimą. Pirmiausia reikėtų VT plėtrą įrašyti į prioritetus Nr. 1 valstybės transporto politikoje. Ne kelių tiesimą, ne visokių RB tiesimą, ne naujo utopinio oro uosto statybą, o būtent VT plėtrą ir automobilizacijos mažinimą. Ir tam numatyti deramą finansavimą su konkrečiais darbais kiekvieniems metams.
Pirmieji iš darbų turėtų būti priemiestinio ir miesto VT atkūrimas visuose rajonų centruose (ne dėl varnelės, o kad juo realiai naudotųsi žmonės, ne tik moksleiviai ir kai kurie pensininkai), tarpmiestinio susisiekimo autobusais palaikymas ir gaivinimas ten, kur jis merdi (o tokių maršrutų yra).
Paskui turėtų būti suduotas smūgis automobilistams - įvesti vis didėjantys mokesčiai už automobilius, apmokestintas parkavimas visų didesnių miestų centrinėse dalyse, griežčiau baudžiama už visokių bezdalų eksploataciją. Galiausiai, net ir prie daugiabučių (kiemuose, gatvėse) turėtų būti visos mokamos vietos automobilių statymui su nemažais metiniais mokesčiais. Tai ne tik apie Vilnių ar Kauną kalba, bet apie visus didesnius miestus. Parkavimas prie prekybcentrių irgi turėtų būti mokamas, jei perki už mažiau, nei, tarkim, 10 eurų. Apmokestinti visas parkavimo vietas prie įmonių jų parkinguose, nepriklausomai, jie yra įrengti įmonės žemėje jos teritorijoje ar valdiškoje žemėje šalia. Jei įmonė randais už miesto ir joje dirba, tarkim, 20+ darbuotojų, kurie gyvena mieste, turėtų būti privalomas darbuotojų vežiojimas į darbą tarnybiniais autobusais.

[Perfect]

Užtektų, kad litras dyzelino pabrangtų dar kokiais 30 proc. ir kaip mat išsispręstų visi VT klausimai

[Ignalina]

Per kelis metus nuo nepilno euro iki beveik dviejų pabrango. Sakai dar 30% užtektų? Abejoju.

[ejs-ejs]

Paskui turėtų būti suduotas smūgis automobilistams - įvesti vis didėjantys mokesčiai už automobilius, apmokestintas parkavimas visų didesnių miestų centrinėse dalyse, griežčiau baudžiama už visokių bezdalų eksploataciją. Galiausiai, net ir prie daugiabučių (kiemuose, gatvėse) turėtų būti visos mokamos vietos automobilių statymui su nemažais metiniais mokesčiais. Tai ne tik apie Vilnių ar Kauną kalba, bet apie visus didesnius miestus. Parkavimas prie prekybcentrių irgi turėtų būti mokamas, jei perki už mažiau, nei, tarkim, 10 eurų. Apmokestinti visas parkavimo vietas prie įmonių jų parkinguose, nepriklausomai, jie yra įrengti įmonės žemėje jos teritorijoje ar valdiškoje žemėje šalia. Jei įmonė randais už miesto ir joje dirba, tarkim, 20+ darbuotojų, kurie gyvena mieste, turėtų būti privalomas darbuotojų vežiojimas į darbą tarnybiniais autobusais.

O tuomet keleivius pradės vežti PAZ-Ikarus hibridai, nes konkurencijos nebėra.

[Garbanius]

Šiaip daug tiesos Al1 žodžiuose, pirmiausia turi būti vystomas VT kaip stuburas, o RB jau tik vyšnia ant torto.

[digital]

Ne, viskas gali vykti lygiagrečiai.

[Garbanius]

Gali, bet ar vyksta? RB juda, o VT traukiasi ir degraduoja.

[taccido]

Visas VT turėtų kursuoti taip, kad kažkokio tai ypatingo tvarkaraščių derinimo nereikėtų. Pavyzdys - Šveicarija. Tiek traukiniai, tiek autobusai kursuoja taip dažnai, kad niekas ten nieko nederina. Yra, aišku, iš išimčių, bet jų nedaug. Ir jei derinama, tai tik Postbuso autobusų prie traukinių kai kuriuose užkampiuose su retu VT kursavimu.

Lietuvoje situacija labai prasta. VT toliau degraduoja ir tik degraduos, nes ateina visuotinė krizė.
Ta kažkokia tai agentūra, tikiuosi, kad geriau ir nebus įkurta, nes žinant, kaip viskas daroma Lietuvoje, tai būtų parazitinė organizacija, kuri būtų skirta tik disponuoti VT skiriamiems pinigams... Nafig ji nereikalinga Lietuvos mastu. Jokio vieningo bilieto sistema Lietuvoje su dabartiniu VT lygiu nereikalinga. Ne nuo to reikia pradėti VT gerinimą. Pirmiausia reikėtų VT plėtrą įrašyti į prioritetus Nr. 1 valstybės transporto politikoje. Ne kelių tiesimą, ne visokių RB tiesimą, ne naujo utopinio oro uosto statybą, o būtent VT plėtrą ir automobilizacijos mažinimą. Ir tam numatyti deramą finansavimą su konkrečiais darbais kiekvieniems metams.
Pirmieji iš darbų turėtų būti priemiestinio ir miesto VT atkūrimas visuose rajonų centruose (ne dėl varnelės, o kad juo realiai naudotųsi žmonės, ne tik moksleiviai ir kai kurie pensininkai), tarpmiestinio susisiekimo autobusais palaikymas ir gaivinimas ten, kur jis merdi (o tokių maršrutų yra).
Paskui turėtų būti suduotas smūgis automobilistams - įvesti vis didėjantys mokesčiai už automobilius, apmokestintas parkavimas visų didesnių miestų centrinėse dalyse, griežčiau baudžiama už visokių bezdalų eksploataciją. Galiausiai, net ir prie daugiabučių (kiemuose, gatvėse) turėtų būti visos mokamos vietos automobilių statymui su nemažais metiniais mokesčiais. Tai ne tik apie Vilnių ar Kauną kalba, bet apie visus didesnius miestus. Parkavimas prie prekybcentrių irgi turėtų būti mokamas, jei perki už mažiau, nei, tarkim, 10 eurų. Apmokestinti visas parkavimo vietas prie įmonių jų parkinguose, nepriklausomai, jie yra įrengti įmonės žemėje jos teritorijoje ar valdiškoje žemėje šalia. Jei įmonė randais už miesto ir joje dirba, tarkim, 20+ darbuotojų, kurie gyvena mieste, turėtų būti privalomas darbuotojų vežiojimas į darbą tarnybiniais autobusais.

Sutinku. Bet net įrašius VT plėtrą į prioritetus, kas privers miestų vežėjus derintis prie tarpmiestinių autobusų, pvz., kursuoti ilgiau vakare?

Galiu pasakyti pavyzdį iš 2018-2019 metų. Planas buvo vakare važiuoti iš Klaipėdos į Palangą, tolokai nuo stoties, bet pro ten iki vėlaus vakaro važiuoja miesto maršrutas.
Tai pirmiausia Klaipėdos stotyje perkant bilietus kasininkė paaiškino, kad prie kasos langelio kabantis tvarkaraštis pasenęs („nespėjo pakeisti“) ir kai kurių reisų nėra. Na bet tiek to, pasirinkau paskutinį reisą iš Klaipėdos apie 22 valandą, persėdimas į paskutinį miesto maršruto reisą tik kelios minutės (maždaug 22:30), bet bandom.
Bėda, kad kai tarpmiestinis mikriukas įvažiavo į Palangos stoties aikštelę, miesto mikriukas jau pradėjo išvažinėti. Laimei, mūsiškis vairuotojas papypino tam mikriukui, pamirksėjo šviesomis, anas sustojo, mūsiškis atidarė duris ir persėdimas vidury stoties aikštės įvyko. Tiesiog puikius anšliusas, beveik kaip Šveicarijoj O jeigu būtum atvažiavę viena minute vėliau, tai jokio persėdimo nebūtų.
Vadinasi, miesto maršruto tvarkaraštis tuo metu buvo sudarytas tep-lep principu.
O kaip priversti kitus miestus bent jau vėlesnius reisus paleisti? Alytuje savaitgaliais po 17:30 jau nebėra mikriukų. O stotis pakraštyje – kaip grįžus iš Kauno nusigauti iki centro?

Antras klausimas: kaip palaikyti tarpmiestinį VT?
Seniau rašėt, kad būtų galima išpirkti privačias bendroves ir iš jų sukurti vieną valstybinį vežėją (nors aplinkinės šalys to nepraktikuoja). Taip pat rašėt, kad kai kuriuose populiariausiuose ruožuose per didelė konkurencija – įmonės konkuruodamos leidžia kuo daugiau mikriukų, kurie važiuoja dažnai, yra nepatogūs ir neužsipildo, todėl kaina kyla, o vietoj to būtų galima paleisti rečiau važiuojančius normalius autobusus, kurie bent jau užsipildytų. Tai valstybinis vežėjas ir radikali reforma tą išspręstų, tačiau ar įmanoma tą padaryti išlaikant esamą sistemą?
Sakykim, uždavinys būtų gerinti kokybę: bent jau kad tarp didesnių miestų autobusai važiuotų daugmaž lygiais intervalais ir iki vėlaus vakaro. Tam reikėtų papildomų reisų. 1) Ar įmanoma kažkaip subsidijuoti tas įmones, kurios apsiimtų vykdyti būtent tuos dabar neegzistuojančius reisus? 2) O gal reikėtų subsidijuoti absoliučiai visus reisus, kurie yra nuostolingi (atsižvelgiant į už reisą gautas pajamas)?
3) Ar mokėti už kilometrus? Bet tada, matyt, labiau apsimoka, kad viena valstybinė įmonė vykdytų užsakymą, o ne daug privačių, kurios su savo buhalteriais/viršininkais dar ir pelno reikalautų?