Elektriniai traukiniai Lietuvoje

[John]

Koks maždaug skaičius traukinių turės būti rezervuotas kaip negalimas naudoti (rezervas, techninė priežiūra, gedimai ir pan.)? Ir kas tada lieka tvarkaraščiams dažnio ir sąstatų dydžio požiūriu? Ar gali realiai gautis ~8 traukinių poros per dieną, įskaitant bent vieną iš dviejų traukinių?

Yra labai neblogas pavyzdys Europoje, kur nedidelėje, panašaus išsivystymo lygio ir pajamų, šalyje tarp panašaus dydžio ir svarbos miestų traukinių tvarkaraštis atrodo maždaug taip: traukiniai praktiškai visą dieną vaikšto kas valandą tuo pačiu metu į kiekvieną pusę, viso 16 traukinių porų per dieną tarp 4 ryto ir 11 vakaro. Atstumas ir kelionės laikas taip pat daugmaž panašūs į Vilnius-Klaipėda. Esminis skirtumas - dažnis ir taktinis tvarkaraštis, kurio LTG vis dar bijo kaip velnias kryžiaus, ir neaišku, kodėl

[DKL]

Koks maždaug skaičius traukinių turės būti rezervuotas kaip negalimas naudoti (rezervas, techninė priežiūra, gedimai ir pan.)?

Studijose paprastai nurodoma, kad rezervui skiriama 15% nuo viso fleeto. Mūsų atveju manyčiau, kad rezervui numatytas vienas iš 9. Nors tai 11%, ne 15%, bet sekantis žingsnis 2 iš 9, būtų jau gerokai per didelis prie 22%.

Nemanau, kad reiktų daug kreipti dėmesio į tech. priežiūrą - elektriniams traukiniam ji papratesnė nei dyzeliniams ir atliekama kas ilgesnį intervalą, todėl gali būti atliekama naktį. Higienos operacijos: valymas, tualetų nusiurbimas - taip pat gali būti atliekamos naktį ir ne vien tik depe Vilniuje, bet ir Klaipėdoje.

Sakykime sudarinėjame 2 val. takto tvarkaraštį. Tada prie maždaug 4 val. trukmės kelionės reikės 6 traukinių. Per parą jie padarys 8 keliones į kiekvieną pusę. Likę 2 traukiniai gali būti naudojami sudaryti prailgintus traukinius piko metu.

Vienos valandos taktui traukinių neužtektų. Tam reiktų bent 4 papildomų EMU. Tačiau yra ir dar vienas niuansas neleidžiantis planuoti kasvalandinio takto - vienkelis ruožas tik su keliais dvikelio intarpais Klaipėda - Kužiai. Pagal dabartinę kelio konfiguraciją prie 2 val. takto Intercity tipo traukiniai gali apsilenkti dvikelio ruožuose, bet planuojant 1 val. taktą apsilenkinėti reiktų ir stotyse esančiose vienkelyje, kas prailgintų kelionės laiką.

[eigh]

2 val. taktas 5.30-19.30 (8 poros) jau būtų didelis pagerėjimas, lyginant su dabar.

[John]

Daugiau 8 vien su naujais EMU tikėtis turbūt būtų naivu. Nereiktų atmesti galimybės, kad bus ir toliau leidžiami lokų traukiami vagonai, kurių LTG, bent artimiausiu metu, lyg ir nežada supjaustyti? Nauji Stadler elektriniai lokai turėtų galėti juos tampyti lygiai tyaip pat, kaip tai dabar daro ER20, kas būtų 2 papildomi traukiniai per dieną ant viršaus nuo Stadler EMU. Tai realistiškai gal net 9 poros traukinių per dieną galėtų būti? Nors tai ir labai toli iki civilizuoto susisiekimo, bet būtų bent jau kažkas į teisingą pusę.

[dtb]

Porų ir takto klausimas LTG yra lengviausiai išsprendžiamas, pirmiausia jam vykdyti reikia gauti finansavimą.

[toleranceofculture]

Apsiskaičiavau. Visgi dviejų Stadlerių sąstatas tilptų. Realus perono ilgis ne "165m", o ~180m ir matyt labai nesunkiai galėtų būti prailgintas iki 190-200m.

Bet tai, ar tikrai būtina, kad tilptų visas? Kiek esu vakarų Europoje važiavęs, normali praktika, kad kai kuriuose stotyse galima išlipti tik per priekinį. Galinį ar vidurinį vagoną. Būna ir atitinkami pranešimai keleiviams.

[alga]

Baterinis Stadleris jau Lietuvoj!

https://www.facebook.com/LTGLink/pos...QSqCFkqHqATD3l

[digital]

Į Lietuvą atvyko pirmasis baterinis „Stadler“ traukinys

Pranešimas žiniasklaidai

Gruodžio 15–ąją, pirmadienį, į Lietuvą atvyko pirmasis naujas baterinis traukinys, pagamintas Šveicarijos kapitalo įmonės „Stadler“ gamykloje Lenkijoje. Planuojama, kad iki 2026 metų pabaigos „LTG Link“ riedmenų parkas pasipildys iš viso šešiais bateriniais traukiniais, rašoma „LTG Link“ pranešime žiniasklaidai.

Bateriniai traukiniai – tai tokie riedmenys, kurių vienas vagonas skirtas greitai įkraunamai ir ilgaamžei ličio baterijai. Tokiame baterijai skirtame viename vagone sėdimų vietų nėra, tačiau keleiviai turės galimybę šį vagoną pereiti. Kai baterinis traukinys važiuoja kontaktiniu tinklu, yra iškeliamas bateriją kraunantis pantografas, o kontaktinio tinklo nelikus, riedmuo varomas įkrautos baterijos pagalba.

Lietuvoje bateriniai riedmenys kursuos dviejuose maršrutuose: Vilnius–Varėna (Marcinkonys) ir Kaunas–Šiauliai. Nesant kontaktinio tinklo, bateriniai traukiniai galės įveikti iki 70 kilometrų atstumą, o ateityje „LTG Link“ galėtų įsigyti ir tokių riedmenų, kurie baterijos pagalba įveikia iki 100 kilometrų.

Važiuodami kontaktiniu tinklu bateriniai traukiniai galės išvystyti iki 160 km/val. greitį, o bateriniu režimu – iki 120 km/ val.

Primename, kad „LTG Link“ riedmenų parką iš viso papildys 15 naujų traukinių – 9 elektriniai ir 6 bateriniai. Šių metų spalio mėnesį į Lietuvą atvyko pirmasis naujas elektrinis traukinys, o praėjusią savaitę – antrasis. Planuojama, kad keleivinės kelionės naujaisiais riedmenimis bus pradėtos vykdyti 2027 metų pirmoje pusėje.