[LV] Latvijos geležinkeliai

[mantasm]

Latviai paleis dar du papildomus traukinius tarp Rygos ir Daugpilio, bet naujieji bus su pasikeitimu tarp elektrinių ir dyzelinių Aizkrauklėje (paskutinė elektrifikuota stotis žiūrint nuo Rygos pusės). Šiuo metu tarp Rygos ir Daugpilio kursuoja 5 traukiniai per dieną.

Dar vienas rusiškas video:

Keis palyginus trumpam maršrute lokomotyvą?

[Al1]

Leis DR1A. Bet esmė kame - yra valdžiasnukių noras iš viso atsisakyti tiesioginio maršruto (tikriausiai profanuojant žaliojo kurso pseudoidėjomis) dyzeliniais traukiniais ir daryti perlipimą Aizkrauklėje į suderintus traukinius... Idėja iš tiesų labai "progresyvi" ir "skatinanti" važiuoti traukiniais...

[dtb]

Leis DR1A. Bet esmė kame - yra valdžiasnukių noras iš viso atsisakyti tiesioginio maršruto (tikriausiai profanuojant žaliojo kurso pseudoidėjomis) dyzeliniais traukiniais ir daryti perlipimą Aizkrauklėje į suderintus traukinius... Idėja iš tiesų labai "progresyvi" ir "skatinanti" važiuoti traukiniais...

Manau žaliasis kursas ne prie ko. Latvijoje yra DR1A trūkumas, o elektrinių traukinių pakanka nupirkus naujuosius Škoda, tai paliks dyzelinius suktis neeltrifikuotoje linijoje, o elektrofikuotoje suksis elektrinukai. Taip matyt sumažės DR poreikis, kai nereikės pilno maršruto važinėti.

[Al1]

Kaip ne žalias kursas, jei tokiu būdu tiesiog užpjaus tiesioginį susisiekimą tarp didžiausių šalies miestų? Dar pasiūlyk sutrumpinti Vilnius - Klaipėda iki Kaišiadorių irgi dėl dyzelinių traukinių trūkumo, iki Kaišiadorių iš Vilniaus važiuojant elektriniais.

[dtb]

Taigi aiškus tikslas - dažninti. Tam, kad jį pasiekti, reikia papildomų traukinių, o jų kadangi nėra, tai sugalvojo tokią idėją. Gal ir nepatogu, bet nemanau, kad tragedija, ypač jei tai galios tik tiems dviems traukiniams.

[Al1]

Pradžioje paleis štai tokį, o paskui sakys, kad pasiteisino ir visus sutrumpins iki Aizkrauklės. Elektrinių užsipirko, dabar tegul užsiperka dyzelinių (ar hibridinių su galimybe važiuoti nuo KT ir dyzeline trauka). Nes DR1A neamžini. Daugumą jų jau po 40 metų +. Tegul ir atnaujinti (ne visi).

[ignaloidas]

Tai planavo gana greitai baterinių traukinių pirkimą užsibaigti, bet prieš porą mėnesių nusprendė nebaigti ir vietoj to pinigus Rail Balticai panaudoti. Tad tikriausiai Latvijoje 2030 vis dar važinės DR1A.

[Al1]

Latvijoje su RB problemos. Ir kol pinigų iš ES nebus, tol jokios RB nebus. Kadangi Rygos stotis perstatoma, tai, matyti, pinigus skirs būtent užbaigti Rygos stotį, nes visi kiti darbai gali ir palaukti, nesant finansavimo, o stotį palikti nebaigtą būtų labai blogai.

[ejs-ejs]

Dabartinė stotis puikiai aptarnauja srautą iki Salaspils. Nebus veikiančios RB, teks galvoti kaip elgtis su įmarinuotais pinigais.

[manometras]

Pridės du reisus su persėdimu Aizkrauklėje iš elektrinio į dyzelinį traukinį. Penkis iki šiol buvusius tiesioginius (be persėdimo) paliks tokius, kokie buvo.

[Al1]

Dabartinė stotis puikiai aptarnauja srautą iki Salaspils. Nebus veikiančios RB, teks galvoti kaip elgtis su įmarinuotais pinigais.

Dabartinės stoties nėra - ten dabar pradėtos grandiozinės statybos ir jų neužbaigti būtų didelis blogis. Aš kalbu ne apie pastatą, bet apie kelyną, peronus, stogą virš peronų ir požeminius tunelius po stotimi.

[VLR]

Dabartinė stotis puikiai aptarnauja srautą iki Salaspils. Nebus veikiančios RB, teks galvoti kaip elgtis su įmarinuotais pinigais.

Ne, Rygos dabartinis stoties pastatas yra moraliai pasenęs ir neatlieka gerai savo funkcijos pagal modernios ES sostinės standartus. Naujosios Rygos stoties esmė nėra Rail Baltica, o būtent vietinis srautas, kuris Rygoje visada bus žymiai didesnis nei Rail Baltica srautai. Reikia turėti omeny, kad Latvijos geležinkeliai perveža daugiau nei 4 kartus daugiau žmonių nei LTG, ir visi maršrutai Latvijoje eina pro Rygą. Iki 2030-ųjų planuojama pridėti ir jungtis iš stoties į oro uostą (pradžioje rusiškąja vėže) ir Bolderaja. Rygos centrinė stotis yra rimtas centrinis mazgas ir naujoji stotis tikrai pustuštė nestovės nuo pat atidarymo.

[Al1]

Taip, bet jei pinigų nėra, tai kol kas svarbiau pabaigti nebaigtus darbus stotyje, o ne imtis pastato, kuris kol kas dar niekaip rimtai nepaliestas statybų.

[VLR]

Taip, bet jei pinigų nėra, tai kol kas svarbiau pabaigti nebaigtus darbus stotyje, o ne imtis pastato, kuris kol kas dar niekaip rimtai nepaliestas statybų.

O apie kurį mes pastatą čia kalbam? Nelabai supratau iš diskusijos.

[Al1]

Apie Rygos stotį. Pastato kol kas neliečia. Darbai vyksta perstatant kelius ir peroną, įrengiant dengtus peronus, taip pat perstatoma infrastruktūra po peronais, t.y. tuneliai, prekybos erdvės.

[ejs-ejs]

Dabartinės stoties nėra - ten dabar pradėtos grandiozinės statybos ir jų neužbaigti būtų didelis blogis. Aš kalbu ne apie pastatą, bet apie kelyną, peronus, stogą virš peronų ir požeminius tunelius po stotimi.

Pagal foto, paruošę darbui perono dalį gautų dar berods 7 kelius, kas žymiai pagerintų situaciją perone ir krovinių tranzitui. Bet ir dabar ji nėra kritinė. Stoties pastato požemis baigtas kaip statybinis tūris, o kas su jo MEP darosi nelabai ir matosi.

Bolderaja kaip suprantu ... atidedama, nes nėra elektros ir "truputį" nurinkta stotis.

[VLR]

Latvijos geležinkelių pervežamų keleivių skaičius trečius metus iš eilės augo dviženkliais procentais ir 2024-aisiais buvo rekordinis (19,44m.), miljonu didesnis nei ankstesnis rekordas 2019-aisiais. Punktualumas 99.01%.

https://eng.lsm.lv/article/economy/t...-year.a584365/

[karolis1993]

Kaip taip imanoma,kad latviai keliavo 4 kartus daugiau nei lietuviai gelezinkeliu?

[mantasm]

Kaip taip imanoma,kad latviai keliavo 4 kartus daugiau nei lietuviai gelezinkeliu?

Rygos (prie)miestinis susisiekimas naudoja geležinkelį.

[John]

Kaip taip imanoma,kad latviai keliavo 4 kartus daugiau nei lietuviai gelezinkeliu?

Pavėluotas reply, bet, imho, reikalauja truputį didesnio paaiškinimo, nei mantasm. Keliavių statistika geležinkeliuose paprastai skaičiuojama naudojant du pagrindinius kriterijus, kurie yra panašiai svarbūs:
- bendras kelelvių skaičius
- keleivių km (passenger kilometres)

Galima ginčytis, kurtis iš jų yra svarbesnis, bet, imho, jie abu turi eiti kartu, panašiai, kaip vien iš ūgio ar vien iš svorio yra sunku labai daug pasakyti apie žmogaus antsvorio lygį.

Taigi, žiūrim skaičius.

Bendras keleivių skaičius 2024:
- Lietuva: 5,54 mln.
- Latvija: 19,44 mln

Skirtumas išties milžiniškas. Apie 3,5 karto Latvijos naudai. Latvijoje tokius skaičius sugeneruoja tas faktas, kad Ryga, skirtingai, nei bet kuris miestas Lietuvoje, realiai turi miesto geležinkelių tinklą. Čia, nori nenori, yra labai rimtas ir pagyrimo vertas Rygos pranašumas ne tik prieš Vilnių ar Taliną, bet ir turbūt prieš daug kitų panašaus dydžio ar net didesnių Europos miestų. Mano prognozė, kad bendras keleivių skaičius Lietuvoje ženkliai didės ir gal Latvijos atotrūkis ims mažėti, bet savo lifetime Latvijos bendro keleivių skaičiaus pralenkimo tikriausiai nepamatysim.

Keleivio km skaičiuis 2023 (2024 duomenų iš Latvijos dar nėra)
- Lietuva: 464 mln. keleivio km (2024 - 537,4 mln.)
- Latvija: 612 mln. keleivio km (2024 - spėčiau ~700 mln.)

Su keleivio km skirtumas yra gerokai mažesnis (2023 tik ~1,3 karto). Priežastis akivaizdi t.y. Lietuvoje geležinkelių susisiekimas yra tarpmiestinis ir nemažą dalį to sudaro ilgi maršrutai kaip Vilnius Šiauliai ar Vilnius-Klaipėda. Dar, imho, labai tikėtina, kad netolimoje ateityje šitas rodiklis gerės Lietuvos naudai, ir tikriausiai persisvers į Lietuvos pranašumą. Ypač baigiant Kaišiadorys-Klaipėda elektrifikaciją ir pradedant vaikščioti, tikėkimės, greit atvyksiantiems Stadleriams. Kol kas darau prielaidą, kad smarkiai didės dažniai visais pagrindiniais maršrutais (neaišku tik dėl Vilnius-Kaunas), kas turėtų labai smarkiai didinti Lietuvos keleivio km statistiką, ir tai nutiks, tikėtina, jau kitais metais.