Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

[ignaloidas]

Šiaip įdomu, kokio dydžio analogiškos subsidijos yra Estijoje, kur tiek infros, tiek riedmenų dalykai, kaip matom, tvarkomi kur kas efektyviau ir bent kažkiek žiūrint į ateitį.

Estijoje šiaip truputi sunkoka vienareikšmiškai pasakyti kiek yra subsidijuojama. Ten yra 2 infrastruktūros valdytojai, Eesti Raudtee ir Edelaraudtee, kuris yra privatus (Estai turėjo eksperimentų su geležinkelių privatizacija apie 2000-tuosius su abiem įmonėm, viena buvo nacionalizuota, kita ne). Edelaraudtee jokių finansinių ataskaitų nepavyko rasti kad kažką būtų galima sužinoti ar išvis/kokios subsidijos iš valstybės yra (nors akcinė įmonė, kaip ir turėtų būti), tad tai ką skaičiuoju yra valstybei priklausančiam infrastruktūros valdytojui Eesti Raudtee, valdančiam didžiąją dalį geležinkelių infrastruktūros (viskas išskyrus atšaką nuo Talino į Parnu ir Vijandi).

Eesti Raudtee 2024m. turėjo 69.1 mln eur pajamų, iš jų 30.7 mln eur subsidijų, kas sudaro 44% visų pajamų. Palyginimui, LTG Infra 2024m. turėjo 185.9 mln eur pajamų, ir 65.6 mln eur subsidijų, kas sudaro 35% pajamų. Bet čia dar nėra pilnas vaizdas - naudojimosi tinklu kainos stipriai skiriasi - kai LTG Infra traukiniams yra taikomas bazinis 0,0012 €/tkm mokestis ir vietiniams keleiviniams traukiniams papildomų mokesčių nėra, Eesti Raudtee yra taikomas 0,00398 €/tkm bazinis mokestis + 0,00511 €/tkm papildomas mokestis vietiniams keleiviniams traukiniams, kas sumoje gaunasi 0.00909 €/tkm. Vietiniams keleiviniams traukiniams realiai yra 7.5x didesnis mokestis.

Ir tas ryškiai matosi iš keleivinių vežėjų išlaidų - Elron 2024m. 44% išlaidų buvo skirta infrastruktūros mokesčiams, kai tuo tarpu, LTG Link viso labo 12.5% išlaidų buvo skirta infrastruktūros mokesčiams (nors čia truputi iškreiptas vaizdas, nes yra įtraukiami tranzitiniai traukiniai kurie yra papildomai apmokestinami, ir nėra išskirti, tad vietiniams traukiniams procentas bus mažesnis). Kadangi keleiviniai vežėjai yra nemaža dalimi subsidijuojami, manau yra logiška dalį jų subsidijų paskaičiuoti kaip nueinančią į infrastruktūros valdytojus.

Iš visų Elron pajamų 2024m. 65% sudarė subsidija. Elron pateikia skaičius kiek jie sumokėjo už infrastruktūrą, bet kadangi yra dalinta per du valdytojus, tiesiog tą skaičių paimti nėra teisinga. Eesti Raudtee ataskaitoje gyliau yra paminėta, kad iš viso iš pardavimų gauta 28.1 mln eur pajamų, iš kurių 76% (21.4 mln eur) sudarė baziniai infrastruktūros mokesčiai, iš kurių 25% sudarė mokesčiai iš krovinių vežėjų - kas reiškia kad likę 75%, 16 mln eur, atėjo iš keleivių vežėjų. Kadangi Elron praktiškai yra vienintelis keleivių vežėjas operuojantis Estijoje (ignoruojant tikrai mažus mokesčius ViVi traukiniui į Valgą), ir darant prielaidą kad visi maršrutai yra subsidijuojami vienodu procentu(greičiausiai ne, bet nėra viešos info šituo klausimu), iš tų 16 mln eur, 65% - arba 10.4 mln eur yra iš valstybės subsidijų Elron.

Palyginimui, iš visų LTG Link pajamų 2024m. 36% sudarė subsidija. Kadangi LTG Link naudojasi ir Latvijos infrastruktūra, tikslesnis šaltinis vėlgi yra LTG Infra ataskaita, kurioje, kadangi įmonės yra vienoje grupėje, yra konkreti suma kurią LTG Link sumokėjo LTG Infra - 9.2 mln eur - bet čia yra įskaičiuojamas ne vien bazinis infrastruktūros mokestis - čia bus ir papildomų paslaugų, kaip pvz. postovio kelynų nuoma, ir yra įskaičiuoti tarifai tranzitiniams traukiniams, kurie nėra subsidijuojami. Bet kadangi nėra tikslesnės viešos info kad išdalinti tiksliau, ir darant tą pačią prielaidą kad visi maršrutai subsidijuojami vienodu procentu, iš tų 9.2 mln eur, 36% - arba 3.3 mln eur yra iš valstybės subsidijų LTG Link.

Kas realiai sumoje gaunasi kad Eesti Raudtee turėjo 30.7 mln eur tiesioginių + 10.4 mln eur netiesioginių = iš viso 41.1 mln eur subsidijų, kas sudaro 59% visų pajamų, kai tuo tarpu LTG Infra turėjo 65.6 mln eur tiesioginių + 3.3 mln eur netiesioginių = iš viso 68.9 mln eur subsidijų, kas sudaro 37% visų pajamų.

Ir čia net neskaičiuojant investicijų, čia subsidijos praktiškai grynai infrastruktūros priežiūrai.