Rail Baltica II atšakos į Klaipėdą vizijos

[ejs-ejs]

Aš ne geležinkelietis, būtų visai įdomu.

Čia ne tik geležinkeliams taikoma, bet ir visiems keliams kuriame yra kreivės ir reikia išlaikyti kiek įmanoma didesnį greitį.
Važiuojant kreive, transpoto priemonę veikia ir išcentrinė jėga, o jėgų atstojamoji bando išstumti transporto priemonę į didesnį spindulį. Su tuo galima kovoti ir kovojama šiek tiek pakeliant kreivės išorinį spindulį. Kartai tas pakėlimas ir visai ženklus, jei pvz pažiūrėti kaip atrodo dviračių trekai uždarose patalpose.

Jie kelyje ši išcentrinė jęga sukelia tik nepatogumus, tai geležinkelyje įrengiamas vadinamas "superelevation" ir jis turi būti įvertintas pagal sąstato masę ir greitį. Kitiap traukinys nuslys į išorę arba, jei greitis nepakankamas, nukris į vidinę posūkio pusę. Todėl ir pasidaro tam tikra problema, kai greita linija reikia paleisti krovininį traukinį: arba linija turi būti santykinai lygi, arba jos kreivės turi būti pritaikytos tam tikrai jėgų - t.y. masės ir greičio kombinacijai. Jei pažiūrėti į pvz Lenkijos "greitas" 200 km/h linijas, kreivėse jų gretis yra 120 - 160 km/h. O kas būna, kai greitis staigioje kreivėje kiek per didelis - galima prisiminti Ispaniją.

Taip, Pendolino sistema šią problemą iš dalies sprendžia, bet kartu tai reiškia jog "nepatogiose" linijose galės važiuoti tik tam tikros konstrukcijos sąstatai.

[ifl]

Čia ne tik geležinkeliams taikoma, bet ir visiems keliams kuriame yra kreivės ir reikia išlaikyti kiek įmanoma didesnį greitį.
Važiuojant kreive, transpoto priemonę veikia ir išcentrinė jėga, o jėgų atstojamoji bando išstumti transporto priemonę į didesnį spindulį. Su tuo galima kovoti ir kovojama šiek tiek pakeliant kreivės išorinį spindulį. Kartai tas pakėlimas ir visai ženklus, jei pvz pažiūrėti kaip atrodo dviračių trekai uždarose patalpose.

Jie kelyje ši išcentrinė jęga sukelia tik nepatogumus, tai geležinkelyje įrengiamas vadinamas "superelevation" ir jis turi būti įvertintas pagal sąstato masę ir greitį. Kitiap traukinys nuslys į išorę arba, jei greitis nepakankamas, nukris į vidinę posūkio pusę. Todėl ir pasidaro tam tikra problema, kai greita linija reikia paleisti krovininį traukinį: arba linija turi būti santykinai lygi, arba jos kreivės turi būti pritaikytos tam tikrai jėgų - t.y. masės ir greičio kombinacijai. Jei pažiūrėti į pvz Lenkijos "greitas" 200 km/h linijas, kreivėse jų gretis yra 120 - 160 km/h. O kas būna, kai greitis staigioje kreivėje kiek per didelis - galima prisiminti Ispaniją.

Taip, Pendolino sistema šią problemą iš dalies sprendžia, bet kartu tai reiškia jog "nepatogiose" linijose galės važiuoti tik tam tikros konstrukcijos sąstatai.

Dėkui. Nemaža dalis žinoma iš fizikos pamokų, o kas yra kelio skersinis profilis?

[ejs-ejs]

Dėkui. Nemaža dalis žinoma iš fizikos pamokų, o kas yra kelio skersinis profilis?

Išilginis profilis yra tai, kaip reaguoji į reljefą - pakilimai, nusileidimai, jų pereinamosios kreivės.
Skersinis profilis yra sankasos ir dangos profiliavimas, atsižvelgiant į lietaus vandens nuvedimo galimybes ir horizontalias kelio ašies kreives. Pvz A1 kelyje gerai jaučiasi kai rikiuojiesi iš pirmos juosto į antrą ir atvirkščiai: abi juostos nuveda lietuas vandenį į kelkraštį ir jų sandūroje padaryta "takoskyra".

[Rimas_OK]

Pasvirimas išsprendžia vieną problemą, bet atsiranda kita - padidintas įrangos dėvėjimasis.