Rail Baltica II atšakos į Klaipėdą vizijos

[ifl]

Čia šiaip nesulyginami dalykai. Vienur atstumas 200km, kitur 70km. Vienur norime 250kmh, kitur užtektų 120-160kmh. Aš jau prieš n puslapių klausiau ar esam pajėgūs nusitiesti 160kmh P-S patys. Jei taip, tai vėžė per Tauragę gal geras variantas. Jei nesam pajėgūs, tuomet per šiaurę svarbiau.

Kodėl nauja vėžė tarp Panevėžio ir Šiaulių (nesakau, kad nereikalinga) yra svarbesnė nei tarp (Vilniaus-)Kauno-Klaipėdos? Nesuprantu prioritetų, logikos. Mano logika aiški: junginėti didžiausius šalies miestus paeiliui ir taip suformuoti greito susisiekimo tinklą. Jūsų?

[B.S.]

Kodėl nauja vėžė tarp Panevėžio ir Šiaulių (nesakau, kad nereikalinga) yra svarbesnė nei tarp (Vilniaus-)Kauno-Klaipėdos? Nesuprantu prioritetų, logikos. Mano logika aiški: junginėti didžiausius šalies miestus paeiliui ir taip suformuoti greito susisiekimo tinklą. Jūsų?

Mano prioritetas kad būtų naudingiau kiek įmanoma didesnei LT gyventojų daliai. K-Kl susisiekimas jau dabar yra neblogas (A1). S-P susisiekimas yra prastas, tiek geležinkeliu, tiek auto. Tiesiant per Šiaulius, pagerėja visų susiekimas, ypač P-S. Tiesiant per Tauragę, pagerėja susiekimas tik K-Kl. Būčiau už Tauragės variantą, bet tik jei pasirūpinam P-S.

[taccido]

Į visus faktorius prisideda ir kelionės laikas, kuris jūsų propaguojamu variantu mažai tesiskirtu. Koks pranašumas lieka? Patogumas? Nesiaubingai daug kas varginasi traukinį rinktis vien dėl patogumo.

Kai kelionės laikas tampa padoresnis, tada jau didesnę svarbą įgauna kiti dalykai, tokie kaip patogumas, dažnumas ir t. t.

Šiaulių regionui. Lygiai taip pat kaip ir 3 didžiausių miestų regionams (kurie gerokai didesni) būtų išlošimas.

Tačiau tie 3 regionai ekonomiškai ir susisiekimo požiūriu ir taip neblogai tvarkosi, o Šiaulių variantu susijungia visi 5 regionai, skatinamas vystymasis.

Važinėja, visai neblogai. Kursavimas visai neblogas keliavimui į darbą, traukiniai ryte ir vakare maždaug kas valandą kursuoja. Realistiškai jeigu Šiauliuose kiek geresnis viešasis transportas būtų ir jeigu atsirastų politinės valios subsidijuoti konkrečiai priemiestinį maršrutą, manyčiau būtų puikus pavyzdys kaip galima perkelti keleivių srautus nuo automobilių į traukinius. Europinės vėžės tam nereikia.[/FONT][/FONT]

Žinau, kad Lietuvos mastais tai dažnas kursavimas. Pats tuo maršrutu nevažiavau ir nežinau, kiek intensyviai naudojamas. Turite duomenų, kiek ten važinėjama? Tvarkaraštis vis tiek ne stebuklingas.
Sutinku, kad gali būti geras pavyzdys. Bet eilinį kartą kartoju, kad europinės vėžės greitis skirtas ne Šiaulių-Radviliškio keleiviui, o keleiviui keliaujančiam „pilnutiniu“ ekspresu arba regioniniu ekspresu, t. y. miestelių priartinimui prie Kauno/Vilniaus ir 5 miestų tarpusavio greitesniam ryšiui.

Žiurėkit, kaip jums tada šis variantas - darom egzistuojančia vėže maršrutą Turmantas-Vilnius-Jašiūnai-Vilnius-Marcinkonys-Trakai-Lentvaris-Kaunas-Mockava-Kazlų Ruda-Kybartai-Kaunas-Radviliškis-Rokiškis-Šiauliai-Mažeikiai-Kuršėnai-Klaipėda-Šilutė. Paskatų leisti dažnus traukinius tiek daug, nes gi tiek daug miestų ir tiek daug gyventojų aptarnaujama, kad kas 5 minutes traukiniai galėtų važiuot.[/FONT][/FONT]

Žiūrėkit, kaip jums tada šis variantas – darom per Tauragės miškus „Maglev“ maršrutą Vilnius–Kaunas–Klaipėda, greitis 505 km/h. Paskatų leisti tokius greitus traukinius tiek daug, nes gi tokie dideli tie 3 didžiausi Lietuvos miestai, kad 505 km/h Maglevas galėtų važiuot ir apsimokėtų. Nuvažiuotų per 36 minutes, kursuotų kas 4 valandas. Žmonės gi atsitiktinai neateitų į geležinkelio stotį, tegul susiplanuoja savo visos dienos reikalus pagal šitą ypatingą greitąją kelionę!

Ne tuos skaičius lyginate. 1:45 maršrutas su sustojimu Kaune, lyginti reikėtų su 2:32. Jeigu nestojame Kaune, lyginame 1:30 su 2:06. Skirtumas ryškus.

Suklydau dėl laiko, skirtumas gal ir ryškesnis. Bet išlieka argumentas dėl Klaipėdos dydžio. Beje, kažkaip nesulaukiau pavyzdžių, kurgi buvo nutiestas naujas 250 km/h geležinkelis-akligatvis į Klaipėdos dydžio miestą, ir kad tas geležinkelis nebūtų milžiniško nacionalinio tinklo dalis?

Realiai, motyvacija teikiama ES - tai kad reikia kroviniams jungties, kad pvz. vežti krovinius iš Ukrainos į Klaipėdą. Keleivių keliavimas yra šakar makar kad čia prieš savus pasirodyt ir atrodyt kad žmonėms vertę kuriame o ne verslui.

[/FONT][/FONT]

Tas šakar makar per 1,5 valandos labai jau užburiantis lozungas, ar tik neužtemdys proto, kaip koks Vilniaus metro ar elektrobusai.

Lyginamos yra B-C jungtys. Tai kad egzistuoja A-B, ir bus nemažai kelionių A-B-C, nereiškia kad reikia B-C jungtis pradėti lyginti kaip A-C jungtis.[/FONT][/FONT]

Kur čia lyginau B-C su A-C? Nebent čia prikišate tą vietą, kai 1:45 supainiojau su 1:30, bet tą jau aukščiau parašiau.

Matot, tinklo nėra. Ir su jūsų siūlomu variantu, nelabai bus. Čia nėra tinklas. Čia viso labo atšakų kolekcija. Jeigu pasižiūrėsite į dauguma užsienio šalių su išvystyta geležinkelio infrastruktūra, pamatysite jog praktiškai tarp kiekvienos hub'ų poros bus daugiau nei vienas kelias. Maršrutas per Šiaulius daugiau kelių nesukuria. Maršrutas per Tauragę sukuria.

Tai gal atsidarom Albanijos ar Šiaurės Makedonijos tinklo paveiksliuką ir pradedam aiškinti, kad reikia tiesti paralelinius geležinkelius, nors ten pravažiuoja vienas supuvęs traukinys per dieną? Makedonijos nežiūrėjau, bet Albanijoj tikrai vos keli traukiniai yra.
Skirtingų kelių skaičius į Klaipėdą nėra vertybė iš savęs, ypač kai reikia tiesti ir po to išlaikyti 100 km naujo greitojo geležinkelio kažkur laukuose. Ir dar turint omenyje tą faktą, kad Tauragės variante nėra sankirtų su kitomis tinklo gijomis, kurios būtų naudingos keleivių vežimui. Šiaulių variante yra daugiau sankirtų, galimų persėdimų.
Pats minite šalis su išvystyta infrastruktūra ir kad ten tarp 2 miestų galima vykti skirtingais keliais. Bet tuose skirtinguose keliuose dažniausiai yra daug persėdimo galimybių į papildomas atšakas ar bent jau stambesnių miestų pakeliui, nes tie ruožai ir atsirado prieš 100+ metų kaip bendros sistemos dalis, o ne tiesiog dviejų nedidelių miestų akligatvinis sujungimas. Todėl regioninio susisiekimo vaidmuo didžiulis tuose paraleliniuose keliuose, priešingai negu būtų Tauragės variante.

Ukmergė-Vilnius ruožas yra gana konkrečiai labiau užimtas nei Šiauliai-Panevėžys. Ukmergei tai būtų ypatingai naudingas ruožas, sakyčiau labiau nei jūsų siūlomas būtų Šiauliams.[/FONT][/FONT]

Jei jau kalbam apie maršrutus miestelis-didmiestis, tai Šiaulių variante ir užrašykite abu ruožus Šiauliai–Radviliškis ir Radviliškis–Panevėžys, o ne eilinį kartą bandykite paneigti šitų dviejų ruožų prasmę užrašydamas Šiauliai–Panevėžys.

Tai kad esama nėra išnaudojama. Kam ją stiprinti po galais. Su politine valia ten būtų galima siaubingai daug padaryti. Europinė vežė kaip matome iš RB dabartinio projekto, regionuose politinės valios neatneša. Statyt variantą kuris geresnis būtų tik tuo atveju jei regionuose bus stipri politinė valia jį išnaudoti iki maksimumo nėra logiška su egzistuojančiais pavyzdžiais.

Bent jau sutinkame, kad su politine valia būtų galima daug padaryti.
Tačiau net jeigu nebus išnaudojami Šiaulių varianto teikiami privalumai iki galo, jie vis tiek bus kažkokia apimtimi, su dideliu potencialu ateičiai. Pasikartosiu, kad Šiaulių variantas turi daug erdvės augimui, kuri užkoduota pačioje koncepcijoje. Tauragės variantas iš pat pradžių atsimuša į lubas.

[taccido]

Tas geležinkelis jau egzistuoja, todėl nėra jokio būtinumo europinei vėžei. Susisiekimas tarp Radviliškio ir Šiaulių gali būti puikus jau dabar. Kalbate lyg tuos miestus kažkoks siaurukas jungtų su max 60km/h greičiu.

Gali, bet turbūt niekada nebus puikus, jeigu statysime Tauragės variantą ir ten leisime pagrindinius traukinius.

Plungės, Telšių ir Šiaulių įmonėms nei vienai nėra būtinas standartinės vėžės geležinkelis, tas pats pasakytina ir apie Klaipėdą, kuri pagrinde veikė kaip prekių iš rytų pakrovimo uostas.

Tai dabar nė viena įmonė neveža prekių į/iš Europos geležinkeliu, tai nereiškia, kad negalės to padaryti, ypač kai atsiras tokia patogi galimybė. Be to, reikia perkelti „fūras“ iš kelių į traukinius, tai daugelio normalių valstybių tikslas, todėl Šiaulių įmonės galės puikiai atsivežti prekes iš Europos į Šiaulių terminalą ir tenai išsivežioti jau keliais nedideliu atstumu.

[VLR]

Tokio dydžio ir tankio šalyje kaip Lietuva planuojant potencialius maršrutus reikia ne vien žiūrėti į žemėlapi ir braižyti tiesiausias linijas tarp miestų, bet ir pagalvoti apie tų potencialų maršrutų dažnį. Penkios linijos tarp sąlyginai mažų miestų gali reikšti nei vienos.

Ruože tarp Šiaulių ir Klaipėdos (ir ypač tarp Šiaulių ir Panevėžio) reikia labai didelių investicijų norint turėti konkurencingą liniją. Didelę dalį tų ruožų sudaro vienkelis, ne viskas elektrifikuota, reikia daugybės kitų infrastruktūros darbų. Net ir atlikus visus šiuos darbus ir turint konkurencingą greitį ir dažnį, tam ruožui greičiausiai vis tiek reikės kasmetinių subsidijų keleivių vėžimui, bet bendras paveikslas jau bus sąlyginai neblogas.

Jei mes leidžiam pagrindinius traukinius tarp Vilniaus ir Klaipėdos pro Tauragę, dažnis šiauriniame ruože (praradus tranzitą iš Vilniaus ir Kauno) nukris iki minimalaus. Naujasis geležinkelis suvalgys ne tik visą europinį statybos biudžetą, bet ir didesnę dalį kasmetinių subsidijų, tad nei pakankamo dažnio, nei greičio šiauriniame ruože greitu laiku tikrai neatsiras. Situacija taps gerokai prastesnė, nei yra dabar dėl sumažėjusio dažnio. Tas ruožas bus de facto skirtas tik kroviniams. Dėl sąlyginai mažo laiko sutaupymo bus paaukota didelė dalis šiaurės Lietuvos. Ir kokiu tikslu? Taip, tarp Klaipėdos ir Vilniaus bus galima nuvažiuoti greičiau, bet ir rečiau - klausimas, ar tai apskritai yra pliusas.

Europinė vėžė nėra tiesiama vien dėl greičio, ji yra tiesiama dėl susisiekimo Europoje skatinimo. Tai yra visų pirma politinis ir nacionalinio saugumo projektas. Didelė dalis TEN-T jungčių nėra greitieji geležinkeliai ir senų ruožų modernizacija yra pagrindinis būdas tas jungtis plėsti. Tačiau greitis šiauriniame ruože, be abejonės, irgi bus reikšmingai padidintas jį pilnai modernizavus.

[ALV77]

vaikinai, sprendziate dalykus, kurie jau manrodos senai isspresti. Gelezinkelio per laukus i Taurage tikrai nestatys. Speju 100% bus tiesiama salia senos linijos, nes prie jos prijungta visa esama infra, privezamieji keliai, depai, industriju vezes. O kad dubliuosis tai cia pliusas, o ne minusas. Reiskiasi bus daugiau opciju vezti tiek krovinius tiek keleivius greiciau ir optimaliau. Galu gale prie jos yra didziausios gyvenvietes. Jei atsidarysite demografini savivaldybiu zemelapi pamatysite kaip Lietuvos gyventojai aplipe senaji gelezinkeli. Kaunas, Jonava, Kedainiai, Siauliai, Radviliskis, Kursenai, Telsiai, Plunge, Kretinga... Gyventoju skaicius skiriasi desimtimis kartu plius visos stambiosios imones isikurusios siuose miestuose. Netgi Mazeikiu nafta 50km nusukimas.. Atrodo sitas gelezinkelis buvo pradetas tiesti 1860 kazkas ir mano manymu tai labai smarkiai nuleme Lietuvos urbanizacija....

[ifl]

vaikinai, sprendziate dalykus, kurie jau manrodos senai isspresti. Gelezinkelio per laukus i Taurage tikrai nestatys. Speju 100% bus tiesiama salia senos linijos, nes prie jos prijungta visa esama infra, privezamieji keliai, depai, industriju vezes. O kad dubliuosis tai cia pliusas, o ne minusas. Reiskiasi bus daugiau opciju vezti tiek krovinius tiek keleivius greiciau ir optimaliau. Galu gale prie jos yra didziausios gyvenvietes. Jei atsidarysite demografini savivaldybiu zemelapi pamatysite kaip Lietuvos gyventojai aplipe senaji gelezinkeli. Kaunas, Jonava, Kedainiai, Siauliai, Radviliskis, Kursenai, Telsiai, Plunge, Kretinga... Gyventoju skaicius skiriasi desimtimis kartu plius visos stambiosios imones isikurusios siuose miestuose. Netgi Mazeikiu nafta 50km nusukimas.. Atrodo sitas gelezinkelis buvo pradetas tiesti 1860 kazkas ir mano manymu tai labai smarkiai nuleme Lietuvos urbanizacija....

Geležinkelis buvo nutiestas kaip Romnai - Liepoja dalis. Nėra jokio pliuso iš dubliavimosi, jei senoji linija pilnai neišnaudojama.

[ifl]

Jei mes leidžiam pagrindinius traukinius tarp Vilniaus ir Klaipėdos pro Tauragę, dažnis šiauriniame ruože (praradus tranzitą iš Vilniaus ir Kauno) nukris iki minimalaus. Naujasis geležinkelis suvalgys ne tik visą europinį statybos biudžetą, bet ir didesnę dalį kasmetinių subsidijų, tad nei pakankamo dažnio, nei greičio šiauriniame ruože greitu laiku tikrai neatsiras. Situacija taps gerokai prastesnė, nei yra dabar dėl sumažėjusio dažnio. Tas ruožas bus de facto skirtas tik kroviniams. Dėl sąlyginai mažo laiko sutaupymo bus paaukota didelė dalis šiaurės Lietuvos. Ir kokiu tikslu? Taip, tarp Klaipėdos ir Vilniaus bus galima nuvažiuoti greičiau, bet ir rečiau - klausimas, ar tai apskritai yra pliusas.

Taip, nes nėra didelės paklausos kursuoti tarp Panevėžio ir Šiaulių, nes šie miestai neturi ko vienas kitam pasiūlyti. Panevėžys turės greitąją liniją iki Kauno (ir Vilniaus), ta pačia Tauragės greitąja galės pasiekti Klaipėdą, o Šiauliai jau dabar turi gerą susisiekimą su Klaipėda ir Kaunu. Vien tam, kad Panevėžys turėtų gerą susisiekimą su Šiauliais (B.S. noras), nėra reikalo aukoti geitosios linijos iki Klaipėdos. Atėjus laikui ta susisiekimą galima būtų pagerinti ir savomis lėšomis, o ne statyti visą naują infrastruktūrą apie menko potencialo liniją jungiančią 2 didelius kaimus. Sudedam šimtus milijonų EU pinigų tam su galiniu rezultatu tokiu, kad traukinių važiuojančiais nepadaugėjo, bet užtat yra linijos ir tušti traukiniai aka Šiaurės Lietuvos ekspresas. Taip glosto širdį, kad Vilniečių - Kauniečių - Klaipėdiečių sąskaita pro Durpyną lekia standartinės vėžės traukinys su 5 keleiviais arba, kitaip sakant:
- Vilniaus Kauno chebra, davai jūs važiuokit ilgiau, nes pas mus nelabai kas važinėja ir viskas į minusą, tai savo kelionėmis jus mus pasubsidijuotumėt.
- Žinot, vyrai, gal nelabai čia zjbs toks planas. Jau geriau aš A1 pralėksiu. Nes laikas tas pats, plius sava tačka, kur noriu, ten važiuoju.

Po to ministro komentaras: Lietuvoje labai didelė automobilizacija. Nelabai žinom, ką daryt.

Tai tieskit toliau nepatrauklias linijas kelionėms. Trijų valandų kelionė auto iki Klp vs trijų valandų kelionė iš Vln traukiniu. Ačiū ne (spėkit, kuriam variantui ne).

[VLR]

Taip, nes nėra didelės paklausos kursuoti tarp Panevėžio ir Šiaulių, nes šie miestai neturi ko vienas kitam pasiūlyti. Panevėžys turės greitąją liniją iki Kauno (ir Vilniaus), ta pačia Tauragės greitąja galės pasiekti Klaipėdą, o Šiauliai jau dabar turi gerą susisiekimą su Klaipėda ir Kaunu. Vien tam, kad Panevėžys turėtų gerą susisiekimą su Šiauliais (B.S. noras), nėra reikalo aukoti geitosios linijos iki Klaipėdos. Atėjus laikui ta susisiekimą galima būtų pagerinti ir savomis lėšomis, o ne statyti visą naują infrastruktūrą apie menko potencialo liniją jungiančią 2 didelius kaimus. Sudedam šimtus milijonų EU pinigų tam su galiniu rezultatu tokiu, kad traukinių važiuojančiais nepadaugėjo, bet užtat yra linijos ir tušti traukiniai aka Šiaurės Lietuvos ekspresas. Taip glosto širdį, kad Vilniečių - Kauniečių - Klaipėdiečių sąskaita pro Durpyną lekia standartinės vėžės traukinys su 5 keleiviais arba, kitaip sakant:
- Vilniaus Kauno chebra, davai jūs važiuokit ilgiau, nes pas mus nelabai kas važinėja ir viskas į minusą, tai savo kelionėmis jus mus pasubsidijuotumėt.
- Žinot, vyrai, gal nelabai čia zjbs toks planas. Jau geriau aš A1 pralėksiu. Nes laikas tas pats, plius sava tačka, kur noriu, ten važiuoju.

Po to ministro komentaras: Lietuvoje labai didelė automobilizacija. Nelabai žinom, ką daryt.

Tai tieskit toliau nepatrauklias linijas kelionėms. Trijų valandų kelionė auto iki Klp vs trijų valandų kelionė iš Vln traukiniu. Ačiū ne (spėkit, kuriam variantui ne).

Tu kalbi apie geležinkelius lyg kalbėtum apie kelius, panašiai kaip koks Pakalnis (t.y. plėtra reikalinga tada, kai automobiliai nebeišsitenka esamame kelyje). Su geležinkeliais situacija yra sudėtingesnė - jei nėra pakankamo dažnio, greičio ir komforto, nėra ir keleivių, visi važiuoja automobiliais ar net autobusais. Tokio dydžio ir tankio šalyje rimtas investicijas vien iš tiesioginės jungties gali pateisinti gal tik Vilnius ir Kaunas (klausimas dar ar gali pateisinti greitojo geležinkelio tiesimą), tikrai ne Panevėžys ir net ne Klaipėda. Į tokio dydžio miestelius linijas reikia planuoti rimčiau ir žiūrint į daugiau faktorių.

Klaipėda yra mažesnė nei Šiauliai ir Panevėžys kartu sudėjus. Šiaurinio maršruto atveju pralošia tik Klaipėda (ir tai dar didelis klausimas, nes gaunamas didesnis dažnis), bet Panevėžys išlošia, nes gauna dažnesnes ir greitesnes jungtis į Šiaulius ir Klaipėdą, išlošia Šiauliai, nes gauna greitesnes jungtis į visur ir išlošia gerokai tankesni regionai, nes gauna jungtis prie greito ir dažno geležinkelio. Klaipėda yra svarbi kroviniams, kuriems greitis nėra esminis dalykas. Populiacijos prasme gerokai daugiau žmonių gyvena prie šiaurinio ruožo, tad Lietuvai, savaime aišku, jis yra svarbesnis.

[ifl]

Tu kalbi apie geležinkelius lyg kalbėtum apie kelius, panašiai kaip koks Pakalnis (t.y. plėtra reikalinga tada, kai automobiliai nebeišsitenka esamame kelyje). Su geležinkeliais situacija yra sudėtingesnė - jei nėra pakankamo dažnio, greičio ir komforto, nėra ir keleivių, visi važiuoja automobiliais ar net autobusais. Tokio dydžio ir tankio šalyje rimtas investicijas vien iš tiesioginės jungties gali pateisinti gal tik Vilnius ir Kaunas (klausimas dar ar gali pateisinti greitojo geležinkelio tiesimą), tikrai ne Panevėžys ir net ne Klaipėda. Į tokio dydžio miestelius linijas reikia planuoti rimčiau ir žiūrint į daugiau faktorių.

Klaipėda yra mažesnė nei Šiauliai ir Panevėžys kartu sudėjus. Šiaurinio maršruto atveju pralošia tik Klaipėda (ir tai dar didelis klausimas, nes gaunamas didesnis dažnis), bet Panevėžys išlošia, nes gauna dažnesnes ir greitesnes jungtis į Šiaulius ir Klaipėdą, išlošia Šiauliai, nes gauna greitesnes jungtis į visur ir išlošia gerokai tankesni regionai, nes gauna jungtis prie greito ir dažno geležinkelio. Klaipėda yra svarbi kroviniams, kuriems greitis nėra esminis dalykas. Populiacijos prasme gerokai daugiau žmonių gyvena prie šiaurinio ruožo, tad Lietuvai, savaime aišku, jis yra svarbesnis.

Tipinis traukiniofilo mąstymas. Geležinkelis reikalingas ten, kur nėra net srautų. Kodėl? Nes geležinkelis kietai. Ką jis veš? Nelabai ką. Tai kodėl jo reikia? Na nes juk geležinkelis. Gal galima būtų nutiesti ten, kur jis realiai sumažintų automobilizaciją? Ne, nes tada kaimas X liks prastai pasiekiamas geležinkeliu. Lietuva juk turi galvoti apie tai, kad kaimas X ir Y turi geležinkelius, kurie važiuoja 4 kart per dieną ir veža 20 žmonių, bet jei važiuotų 10 kartų, tai vežtų 1000. Kodėl taip būtų? Nes aš taip noriu, sugalvojau, mano utopiniame pasaulyje taip vyksta. Kaip tai padarysite? Liepsiu Kauno, Vln, Klaipėdos žmonėms važinėti pro kaimus X ir Y, nes jie neturės alternatyvos. Bet tada jie nevažiuos geležinkeliu apskritai ir važiuos automobiliu. Ne, jie negali nevažiuoti, jie važiuos geležinkeliu, nes visi myli geležinkelius taip kaip ir aš.


Šiaurinio maršruto atveju pralošia Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Išlošia tik reisai tarp Panevėžio ir Šiaulių (nes, matyt, būtų nutiesta nauja trasa). Visa kita beveik niekaip nepasikeičia lyginant su esama situacija (10-15 min išlošimas Šiaulių - Klaipėdos ruože yra menkavertis).

Ir pastoviai kartojami tie patys argumentai, lyg dabar Šiaurės Lietuvoje jungčių nebūtų ar jos būtų prastos, kai situacija daugumoje vietų yra kardinaliai priešinga.

Taccido bent jau prisipažino, kad jam naujos linijos nelabai ir reikia. Jis tiesiog nori panaudoti pinigus esamai infrastruktūrai atnaujinti, tvoroms ir keliams. Jūsų atveju atrodo, kad Šiaurės Lietuvoje važinėtų siaurukas, elektrifikacijos nevyktų ir kelionės tarp miestų vyktų max 60km/h greičiu.

[VLR]

Tipinis traukiniofilo mąstymas. Geležinkelis reikalingas ten, kur nėra net srautų. Kodėl? Nes geležinkelis kietai. Ką jis veš? Nelabai ką. Tai kodėl jo reikia? Na nes juk geležinkelis. Gal galima būtų nutiesti ten, kur jis realiai sumažintų automobilizaciją? Ne, nes tada kaimas X liks prastai pasiekiamas geležinkeliu. Lietuva juk turi galvoti apie tai, kad kaimas X ir Y turi geležinkelius, kurie važiuoja 4 kart per dieną ir veža 20 žmonių, bet jei važiuotų 10 kartų, tai vežtų 1000. Kodėl taip būtų? Nes aš taip noriu, sugalvojau, mano utopiniame pasaulyje taip vyksta.


Šiaurinio maršruto atveju pralošia Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Išlošia tik reisai tarp Panevėžio ir Šiaulių (nes, matyt, būtų nutiesta nauja trasa). Visa kita beveik niekaip nepasikeičia lyginant su esama situacija (10-15 min išlošimas Šiaulių - Klaipėdos ruože yra menkavertis).

Nesiruošiu atrašinėti į šituos ad hominem vaflius ir šiaudines baidykles

[ALV77]

na traukinys Vilnius - Siauliai - Klaipeda mano ziniomis yra visada uzpildytas ir bilietu daznai nebenusipirksi kelios dienos pries. Gal nereiketu visko palei save projektuoti. Yra kur kas daugiau zmogenu nei atrodo, kurie mieliau renkasi buti vezami nei patys vairuoti. ypac provincijos zmones, kuriems vairavimas tarp Vilniaus keliu gaideliu yra ne tik kancia, bet ir nereikalingas stresas

[ifl]

Tai dabar nė viena įmonė neveža prekių į/iš Europos geležinkeliu, tai nereiškia, kad negalės to padaryti, ypač kai atsiras tokia patogi galimybė. Be to, reikia perkelti „fūras“ iš kelių į traukinius, tai daugelio normalių valstybių tikslas, todėl Šiaulių įmonės galės puikiai atsivežti prekes iš Europos į Šiaulių terminalą ir tenai išsivežioti jau keliais nedideliu atstumu.

Lietuva yra eksporto šalis, o eksportas vykdomas per Klaipėdos jūrų uostą iki kurio jau yra vėžė. Lietuva n metų taip gyveno, tik kažkodėl dabar tai tapo nebeįmanoma ir tam pačiam veiksmui (krovinių pakrovimui ir nugabenimui iki uosto) prisireikė standartinės vėžės.

[ifl]

na traukinys Vilnius - Siauliai - Klaipeda mano ziniomis yra visada uzpildytas ir bilietu daznai nebenusipirksi kelios dienos pries. Gal nereiketu visko palei save projektuoti. Yra kur kas daugiau zmogenu nei atrodo, kurie mieliau renkasi buti vezami nei patys vairuoti. ypac provincijos zmones, kuriems vairavimas tarp Vilniaus keliu gaideliu yra ne tik kancia, bet ir nereikalingas stresas

Vilniaus kelių gaideliai....

Ir kiek tą užpildymą lemia Vilnius - Klaipėda keleiviai?

[ALV77]

Vilniaus kelių gaideliai....

Ir kiek tą užpildymą lemia Vilnius - Klaipėda keleiviai?

taigi pats ir matote, 18:15 traukinys vaziuoja po darbo ir net ne ekspresas, o jau bilietu nera. Specialiai isijungiau paziureti, 17 val traukinys irgi smarkiai uzpildytas, vietu dar yra tik pirmuose vagonuose. Vasara, svenciu metu gal dar kitaip. Faktas, kad nera taip, kaip jus fantazuojate

o siaip bendras asmeninis patarimas, jus nesidraskykite jei ne visi masto taip kaip jus, neduokdie nuo perteklinio akiplesiskumo susirgsite veziu

[ALV77]

Lietuva yra eksporto šalis, o eksportas vykdomas per Klaipėdos jūrų uostą iki kurio jau yra vėžė. Lietuva n metų taip gyveno, tik kažkodėl dabar tai tapo nebeįmanoma ir tam pačiam veiksmui (krovinių pakrovimui ir nugabenimui iki uosto) prisireikė standartinės vėžės.

tai ar jau visai nesigaudote situacijoje? koks gali buti eksportas, jei gali eksportuoti prekes tik is ruskyno??? ar jus irgi vienas is tu batkos ir putkos simpatizatoriu, kur noretu, kad butu viskas po senovei? Kroviniu perkrovimas ties lenkijos siena trukdo konkurencingumui, tad Lietuva su EK palaiminimu nori isspresti sita problema nutiesdami normalia veze iki Klaipedos. Ar sitiek sunku suprasti? Visa kita, keleiviai ir t.t. yra siek tiek antraeilis dalykas, kuris is saves svarbus, bet pirmenybe teikiama prekiniam transportui. Todel ir visos industrijos, ikurtos salia senosios linijos yra ekonomiskai potencialios. Juk galima vezti zaliavas, mazuta i Achema, Mazeikius, Kedainius, metala i Siaulius, Konteinerius is Klaipedos ir t.t..

[ifl]

Nesiruošiu atrašinėti į šituos ad hominem vaflius ir šiaudines baidykles

Traukiniofilas yra ne ad hominem, o apibūdinimas žmogui, kuris be galo myli traukinius ir nesuvokia, kad daugelis žmonių tokių simpatijų traukiniui nejaučia. Traukiniofilų šitame forume apstu, panašiai kaip dviračių forume pilna velofilų, kurie visą susisiekimą mieste pradeda vertinti per tai, kaip patogu važiuoti dviračiu, prizmę. Daugeliui žmonių traukinys yra svarbus tik tiek, kiek jis greičiau atveža nei mašina. Būtų svarbu ir kaina, bet, deja, taip niekad nebūna ir važiuoti traukiniu yra žymiai brangiau, ypač jei mašina važiuoji ne vienas (važiuoju - vežu ir pnš). Todėl traukinių susisiekimą reikia diegti taip, kad kuo didesnė dalis jį rinktųsi kaip prioritetinę transporto priemonę, o ne kaip šalutinį efektą. Žmogui, mylinčiam traukinius, liūdna, kad Šiaurės Lietuvoje traukinių eismas menkas, todėl jo užmojis nutiesti naują liniją palei egzistuojančią tikintis padidinti traukinių srautą per Šiaurės Lietuvą. Žmogui, kuriam traukinys reikalingas kaip transporto priemonė greičiau pasiekti tašką nuo tokios linijos nei šilta, nei šalta, nes galutiniame variante laiko sutaupymas lyginant su auto yra menkas arba jo išvis nėra, nekalbant apie tai, kad auto yra n kartų fleksibilesnė, plius dar ir pigesnė priemonė. Todėl traukiniofilo ir automobilisto lūkesčiai visiškai skirtingi, ir kol traukiniai bus diegiami pagal traukiniofilų norus, tol nelabai kas jais važinės ir auto išliks Lietuvos pagrindine transporto priemone.

[ALV77]

plius dar yra isipareigojimai Europai del emisiju ir taip toliau, tai manau ateityje matysime daugiau ir daugiau pervezimu gelezinkeliais

[ALV77]

Traukiniofilas yra ne ad hominem, o apibūdinimas žmogui, kuris be galo myli traukinius ir nesuvokia, kad daugelis žmonių tokių simpatijų traukiniui nejaučia. Traukiniofilų šitame forume apstu, panašiai kaip dviračių forume pilna velofilų, kurie visą susisiekimą mieste pradeda vertinti per tai, kaip patogu važiuoti dviračiu, prizmę. Daugeliui žmonių traukinys yra svarbus tik tiek, kiek jis greičiau atveža nei mašina. Būtų svarbu ir kaina, bet, deja, taip niekad nebūna ir važiuoti traukiniu yra žymiai brangiau, ypač jei mašina važiuoji ne vienas (važiuoju - vežu ir pnš). Todėl traukinių susisiekimą reikia diegti taip, kad kuo didesnė dalis jį rinktųsi kaip prioritetinę transporto priemonę, o ne kaip šalutinį efektą. Žmogui, mylinčiam traukinius, liūdna, kad Šiaurės Lietuvoje traukinių eismas menkas, todėl jo užmojis nutiesti naują liniją palei egzistuojančią tikintis padidinti traukinių srautą per Šiaurės Lietuvą. Žmogui, kuriam traukinys reikalingas kaip transporto priemonė greičiau pasiekti tašką nuo tokios linijos nei šilta, nei šalta, nes galutiniame variante laiko sutaupymas lyginant su auto yra menkas arba jo išvis nėra, nekalbant apie tai, kad auto yra n kartų fleksibilesnė, plius dar ir pigesnė priemonė. Todėl traukiniofilo ir automobilisto lūkesčiai visiškai skirtingi, ir kol traukiniai bus diegiami pagal traukiniofilų norus, tol nelabai kas jais važinės ir auto išliks Lietuvos pagrindine transporto priemone.

esminis skirtumas tas, kad traukiniofilas domisi gelezinkeliu pletra ir ismano daugiau, nei tas, kuris galvoja tik kaip greiciau karta metuose vaziuos prie juros

[ifl]

tai ar jau visai nesigaudote situacijoje? koks gali buti eksportas, jei gali eksportuoti prekes tik is ruskyno??? ar jus irgi vienas is tu batkos ir putkos simpatizatoriu, kur noretu, kad butu viskas po senovei? Kroviniu perkrovimas ties lenkijos siena trukdo konkurencingumui, tad Lietuva su EK palaiminimu nori isspresti sita problema nutiesdami normalia veze iki Klaipedos. Ar sitiek sunku suprasti? Visa kita, keleiviai ir t.t. yra siek tiek antraeilis dalykas, kuris is saves svarbus, bet pirmenybe teikiama prekiniam transportui. Todel ir visos industrijos, ikurtos salia senosios linijos yra ekonomiskai potencialios. Juk galima vezti zaliavas, mazuta i Achema, Mazeikius, Kedainius, metala i Siaulius, Konteinerius is Klaipedos ir t.t..

Nejuokaukite. Joks laivas neplukdys iki Klaipėdos, tam kad iškrauti ir vežti iki Lenkijos, kai yra Gdanskas. O krovinių perkrovimas geležinkelyje pagrinde vyksta ties Kaunu intermodaliniame terminale.

Klaipėdos jūrų uostas reikalingas lietuviškų prekių eksportui, pvz, grūdų, per kurį išvežama apie 80% visų Lietuvos eksportuojamų grūdų.

Lietuva yra EU pakraštyje ir visas jos potencialas yra tranzitas iš/į rytų, patinka jums ar nepatinka. Nesant tranzitui iš rytų, kroviniai lieka tik vietinės kilmės (čia nebent pradėsite minėti, kad ratais kvadratais vežiosime Ukrainos grūdus).