Parašė ignaloidas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rail Baltica II
Collapse
X
-
Teismas: „LTG Infra“ negali pasirašyti 100 mln. eurų vertės signalizacijos modernizavimo sutarties
Teismas laikinai uždraudė valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės infrastruktūros bendrovei „LTG Infra“ pasirašyti daugiau nei 100 mln. eurų vertės sutartį su signalizacijos modernizavimo geležinkelio ruože tarp Kauno ir Lenkijos sienos konkurso laimėtojomis – įmonėmis „Fima“ bei Čekijos „AŽD Praha“.
Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 4 dieną patenkino Latvijos įmonių „Alstom Baltics“ ir „Belam-Riga“ prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Šių įmonių pasiūlymą konkurse „LTG Infra“ atmetė, todėl tokį liepos 30 dienos pastarosios sprendimą jos siekia pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.
„Pirkimo procedūrų sustabdymas ir draudimas sudaryti bei vykdyti pirkimo sutartį šioje pirkimo stadijoje atitiktų šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovams būtų užtikrinta galimybė grįžti į pirkimo stadiją“, – BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
LTG atstovas Domas Jurevičius BNS teigė, kad būsimas rangovas turės modernizuoti ruožą jau įrengtą europinio standarto liniją – įdiegti signalizacijos bei su jais susijusias sistemas pagerinant jos saugumą ir galimybes.
„Šiuo metu ši geležinkelio linija yra vienintelė tarptautinė jungtis su Lenkija, todėl jos modernizavimas yra strateginės svarbos norint užtikrinti augančius civilinio bei karinio mobilumo poreikius, kurie kritiškai svarbūs geopolitinių grėsmių kontekste“, – komentare BNS sakė D. Jurevičius.
Jo teigimu, šiuo metu jau paskelbtas konkurso laimėtojas – „Fimos“ bei „AŽD Praha“ konsorciumas, tačiau dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutartis su juo nepasirašyta.
Beveik 100 kilometrų ilgio ruožas nuo Kauno (Jiesios) iki Lenkijos sienos yra europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ dalis.
2015 metais nutiesta linija bus modernizuojama, kad atitiktų europinius standartus – antrajį jos ruožą projektuosi Vokietijos „Deutsche Bahn“ grupės įmonė „Deutsche Bahn Engineering & Consulting“ – ji ir bendra trijų Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ ir „LTG Infra“ rugpjūtį pasirašė 38,3 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį.
15min informacija (stripsnis matomas prenumeratoriams).
- 6 patinka
Comment
-
Parašė Palpatine Rodyti pranešimąKokie latviai šaunuoliai, ne tik kad sabotuoja RB pas save, bet jau ir pas mus. Matyt reikėjo ir mum stočių griaučius statyt
Šiaip tokios “istorijos” Latvijoje tikrai yra.
Neseniai pasirodė straipsnis, kad Daugpilio lokomotyvų remonto centras ar kaip jis ten vadinasi, pateikė skundą nes esą “Rigas satiksme” sudarė tokias konkurso sąlygas, kad jie negali dalyvauti. Poto dar rašė apie tai, kad prašė detalių brėžinių iš gamintojo (kuris turi laimėti nes tik jis gamina tokias detales).
Straipsnis rusų kalba, bet per vertėją galima paskaityti.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Vinecko Rodyti pranešimą
“Jeigu man neatiteks, neatiteks niekam”
Šiaip tokios “istorijos” Latvijoje tikrai yra.
Neseniai pasirodė straipsnis, kad Daugpilio lokomotyvų remonto centras ar kaip jis ten vadinasi, pateikė skundą nes esą “Rigas satiksme” sudarė tokias konkurso sąlygas, kad jie negali dalyvauti.
Comment
-
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Rigas Satiksme neteisūs pagal lietuvišką VPĮ, nes nurodė konkretų gamintoją, o ne reikiamas savybes ar standartus. Nežinau kaip atrodo atitinkamas latvių įstatymas, bet nuostatos turėtų būti panašios.
Tas dalis gamina tik vienas konkretus gamintojas.
DLRC tai nepatiko. Nuėjo pas tą gamintoją paprašė brėžinių, tipo jūs duokit nemokamai, o mes čia patys.
Gamintojas brėžinių aišku, kad nedavė. Na ir prasidėjo.
Comment
-
Visas Rygos stoties pastatas bus baigtas ne anksčiau kaip 2026 m., tačiau jei finansavimas bus atidėtas, statybų pabaiga gali būti atidėta.
Tačiau „Rail Baltica“ traukiniai pro ją nevažiuos. Pirminis planas pasirodė esąs per brangus ir sudėtingas. Todėl sprendimas buvo pakeistas: tarptautiniai traukiniai vietoj to sustos naujoje Salaspilio stotyje, esančioje Rygos pakraštyje. Keleiviams tai reiškia, kad keliaudami „Rail Baltica“ traukiniais, jie turės persėsti į vietinį traukinį, kad pasiektų Rygą.
Plačiau: https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2025...-estija-573691Skrydis- lyg amžinybės blyksnis
Comment
-
Parašė dr. Rodyti pranešimąVisas Rygos stoties pastatas bus baigtas ne anksčiau kaip 2026 m., tačiau jei finansavimas bus atidėtas, statybų pabaiga gali būti atidėta.Ypač žinant, kad kol kas pastatyti tik pusės stoties griaučiai ir apie pilną statybą artimiausiame laikotarpyje net nekalbama. Bei tai, kad pilnai stočiai pastatyti (pagal visos apimties projektą) reikėtų dar bent 2-3 metų.
Gaila, kad straipsnis tik prenumeratoriams.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąNeginkluota akimi matosi, kad bėgiai kreivi šleivi, nėra kuo didžiuotis.
- 5 patinka
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąNeginkluota akimi matosi, kad bėgiai kreivi šleivi, nėra kuo didžiuotis.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė alga Rodyti pranešimą
Pas estus tai idealiai tiesūs! Bus.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė abruo Rodyti pranešimąIr dar surūdiję. Nieko gero nebus, kaip tokiais važiuoti???LIETUVA - MAKEDONIJA 110 : 102
- 2 patinka
Comment
-
Keli įdomesni faktai iš straipsnio:
Šiuo metu atliekami tiek elektrifikacijos posistemės projektavimo darbai, tiek vėžės Lietuvos ir Lenkijos siena–Kaunas projektavimas, o statyba Lietuvoje vykdoma 77 km atkarpoje tarp Kauno ir Panevėžio. Artimiausiu metu statybų ruožas Lietuvoje bus išplėstas iki 114 km.
„Teritorijų planavimas, projektavimas, pasirengimas projekto įgyvendinimui užima didelę dalį. O statyba, kaip bėgių tiesimas, yra greitai vykdomas procesas. Šiuo metu mums svarbiausia išlaikyti pernai įgautą progresą bei statybos tempą“, – teigia LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Čia primenu, kad buvo pasirašyta 870 km. pagrindinės vėžės (be Vilniaus atšakos) elektrifikacijos sutartis už 2,14 mlrd. Eur. Kaip aš suprantu elektrikavimas yra vienas paskutinių pagrindinės linijos statybos procesų ir vargu ar kas pasirašinėtų tokias sutartis, jei statybos akivaizdžiai vėluotų dešimtimtmetį ar pan.
Ir gal aš kažką ne taip supratau, bet kaip suprartau tai yra taip, kad buvo susikoncentruota į kuo greitesnį pagrindinės linijos nutiesimą, dėl ko projektas buvo apkarpytas ir išskirstytas į dvi stadijas. Lietuvai nukeliama atšaka į Vilnių, Latvija prarado bėgių dvikelį + atšaką į Rygos centrą ir oro uostą, Estija praranda dvikelį. Kaip suprantu visa tai persikelia į antrą Rail Baltica etapą. Ir čia gali būti bėdų, nes Briuselis gali nuspręsti, kad Rail Baltica iš esmės jau yra, o jos plėtra dėl finansų trūkumo nukeliama į neapibrėžtą ateitį. Ir čia galbūt padėkosim latviams, kurie Briuseliui sakys: "taigi mes tiek jau investavome į stoties rekonstrukciją/oro uosto jungtį/ tiltą per Dauguvą, kad nebeapsimoka to užmarinuoti. Lietuva irgi sakys - 'būtų nesąmonė, jei Baltijos šalių ekonominis centras liktų be trasos' ir tik tylūs estai gali tylėti. Bet galbūt antras etapas ir neužšals, nes jis turėtų būti kur kas pigesnis nei pirmas.
- 5 patinka
Comment
Comment