Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Kodėl tada nestatyti bendro terminalo Klaipėdos - Panevėžio ir Rail Baltica linijoms? Panevėžys taptų hub'u iš kurio būtų galima geležinkeliu ganėtinai tiesiai pasiekti visus didžiausius Lt miestus ir Rygą.

    Comment


      Turėtų pajudėti iš mirties taško geležinkelio tilto per Nerį ties Jonavą statybų darbai. Teismas: Ispanijos bendrovė nebestabdys geležinkelio tilto per Nerį projekto.
      https://structum.lt/straipsnis/rekor...mirties-tasko/

      Comment


        Pradėti istoriniai viešieji pirkimai dėl greitojo geležinkelio linijos „Rail Baltica“ elektrifikavimo
        https://www.railbaltica.org/lt/prade...ektrifikavimo/
        2022 m. birželio 1 d. bendra „Rail Baltica“ įmonė „RB Rail AS“ paskelbė viešąjį pirkimą dėl „Rail Baltica“ energijos posistemio projektavimo ir statybos visoje „Rail Baltica“ linijoje – nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos bei nuo Kauno iki Vilniaus. Visos „Rail Baltica“ linijos energijos posistemio diegimas konsoliduota tvarka leis visiškai užtikrinti saugos ir sąveikos reikalavimus bei maksimaliai padidinti masto ekonomijos teikiamą naudą, todėl „Rail Baltica“ linijos projektavimas ir statyba taps didžiausiu geležinkelio elektrifikavimo projektu, pagal kurį bus diegiama bendra sistema.

        Viešasis pirkimas bus vykdomas dviem etapais, o jį planuojama užbaigti iki 2023 m. pabaigos. Energijos posistemis apima šiuos pagrindinius komponentus: aukštos įtampos prijungimo taškai, skirti traukos pastotėms prijungti prie viešųjų aukštos įtampos elektros tinklų, traukos elektros pastotės, oro kontaktų sistema, energijos valdymo sistema ir kiti komponentai, tiesiogiai susiję su energijos posistemiu.

        Comment


          Video apie Rail Balticą.
          Paskutinis taisė digital; 2022.06.06, 15:04. Priežastis: [YOUTUBE]3yANCon-3vI[/YOUTUBE]
          100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

          Comment


            Parašė felar Rodyti pranešimą
            Čia nesusiję tiesiogiai su Rail Baltica, bet kaip tik šiuo metu DE nevyriausybinė organizacija MitOst vykdo projektą tarpvalstybinių naktinių traukinių lobinimui - https://trainsforeurope.eu/. Projektą runnina pro-Europietiškas britas Jon Worth, kuris yra Die Grunen narys. Die Grunen yra DE partija, kuri tapo šviesoforinės koalicijos dalimi, kuri laimėjo rinkimus. Per savo rinkiminę programą net buvo nupaišę tokią fantastinę schemą kur atseit visa Europa 2030 sujungta naktiniais traukiniais - https://trainsforeurope.eu/a-swift-a...t-train-plans/.

            Kaip šio projekto dalimi tas pats Jon Worth greitu metu traukiniais keliaus per visą Europą. Tai kelionei yra paleistas atskiras puslapis https://crossborderrail.trainsforeurope.eu su detaliu maršrutu. Latvijos, Lietuvos atkarpa išsiskiria tuom, kad šiuo metu čia praktiškai nėra galimybės keliauti traukiniu tarp šalių. Nuo Daugpilio iki Turmanto teks 25km minti, o nuo Marijamolės iki Suvalkų išvis 80km dviračiu Kažkada vasarį šita organizacija netgi rašė atvirą laišką LT/LV valdininkams, kad WTF Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 neturi jokio susisiekimo geležinkeliu su kaimyninėm šalim https://kaunas.trainsforeurope.eu/. Berods buvo kažkokia labai minor reakcija LT apie tai.

            Žodžiu bus įdomu sekti tą jo kelionę. Visos kelionės metu planuoja susitikinėti su vietos aktyvistais, rail fanais ir pan. Twitteryje užsiminė, kad birželio 22 d. bus Vilniuje. Jeigu kam kas domitės šia tema ir būtų įdomu susitikti parašykite, turiu kontaktą.

            Click image for larger version Name:	crossborderrail.png Views:	0 Size:	488,1 kB ID:	1964194
            Primenu, kad trečiadienį (birželio 22 d.) vyks neformalus mini meetup’as su Jon Worth. Kas netingit ateikit pasikalbėti apie traukinius Lietuvoje ir Europoje. 19:30 In Vino, Aušros vartų g. 7:
            https://crossborderrail.trainsforeur.../event-signup/

            Comment


              Parašė felar Rodyti pranešimą

              Primenu, kad trečiadienį (birželio 22 d.) vyks neformalus mini meetup’as su Jon Worth. Kas netingit ateikit pasikalbėti apie traukinius Lietuvoje ir Europoje. 19:30 In Vino, Aušros vartų g. 7:
              https://crossborderrail.trainsforeur.../event-signup/
              Tas bičas tikrai supranta geležinkelių reikalus. Jei bus proga, paklausiu jo, ką mano apie RB1. Ir šiaip respectas jam, nes žmogus turbūt niekada net nebuvęs šitame regione, puikiai suvokia, koks absurdas ir nesąmonė yra tas faktas, kad šiandien tarp Baltijos šalių nėra jokio tarptautinio traukinių maršruto. Kas šiaip jau yra absoliučiai skandalinga ir tiesiog nesuvokiama.

              Comment


                Parašė John Rodyti pranešimą

                Tas bičas tikrai supranta geležinkelių reikalus. Jei bus proga, paklausiu jo, ką mano apie RB1. Ir šiaip respectas jam, nes žmogus turbūt niekada net nebuvęs šitame regione, puikiai suvokia, koks absurdas ir nesąmonė yra tas faktas, kad šiandien tarp Baltijos šalių nėra jokio tarptautinio traukinių maršruto. Kas šiaip jau yra absoliučiai skandalinga ir tiesiog nesuvokiama.
                Buvau jam parašęs, kad gali liepos 1 važiuoti Kauno-Balstogės traukiniu, bet jis kelionę jau buvo susiplanavęs ir sakė, kad šiaip pora savaitgalinių traukinių yra apgailėtinai per mažai. Gaila, kad ryt vakare turbūt negalėsiu atvykti į Vilnių.

                Comment


                  Teko sudalyvauti susitikime. Labai ačiū felar už pasidalinimą. Tas bičas Jon Worth disponuoja nesuvokiamo dydžio žinių bagažu apie viso pasaulio ir ypač ES geležinkelių transportą nuo konkrečiuose maršrutuose naudojamų traukinių riedmenų iki ES transporto strategijos. Biškį niūrokai piešė RB ateities galimybes ir stebėjosi projekto komplikuotumu ir nerealistiškomis užbaigimo datomis. Ir tuo faktu, kad dar net nepradėti riedmenų pirkimai, nes, pasak Jon'o, norint atidaryti bent kurią iš RB atkarpų 2026, riedmenis reikėjo užsakyti prieš du metus.

                  Comment


                    Parašė John Rodyti pranešimą
                    Teko sudalyvauti susitikime. Labai ačiū felar už pasidalinimą. Tas bičas Jon Worth disponuoja nesuvokiamo dydžio žinių bagažu apie viso pasaulio ir ypač ES geležinkelių transportą nuo konkrečiuose maršrutuose naudojamų traukinių riedmenų iki ES transporto strategijos. Biškį niūrokai piešė RB ateities galimybes ir stebėjosi projekto komplikuotumu ir nerealistiškomis užbaigimo datomis. Ir tuo faktu, kad dar net nepradėti riedmenų pirkimai, nes, pasak Jon'o, norint atidaryti bent kurią iš RB atkarpų 2026, riedmenis reikėjo užsakyti prieš du metus.
                    Kaip dėl Vilnius-Kaunas modernizacijos, kažką kalbėjo?
                    Gal net greičiau atsiras nei jungtis į Rygą?

                    Tiesiog įsivaizduoju tai kaip realistiškesnį projektą, keleivių bazė yra ir panašūs dalykai.

                    ...nes dėl pačios Rail Baltikos ir man kažkokie red flag'ai galvoje dėl datų, nes nieko negirdėti dėl pasiruošimo, tiek kad žemės išpirktos bėgiams.

                    Comment


                      Parašė PoDV Rodyti pranešimą

                      Kaip dėl Vilnius-Kaunas modernizacijos, kažką kalbėjo?
                      Gal net greičiau atsiras nei jungtis į Rygą?

                      Tiesiog įsivaizduoju tai kaip realistiškesnį projektą, keleivių bazė yra ir panašūs dalykai.

                      ...nes dėl pačios Rail Baltikos ir man kažkokie red flag'ai galvoje dėl datų, nes nieko negirdėti dėl pasiruošimo, tiek kad žemės išpirktos bėgiams.
                      Nebeklausiau specifiškai dėl Vilnius-Kaunas. Daug visko šnekėjom. Bet esmė maždaug tokia, kad ES skiria pinigus projektams ir žiūri, kad jie būtų formaliai įgyvendinti t.y. uždėta varnelė, bet realios operacijos t.y. tokie dalykai kaip pervežamų keleivių skaičius ir kiti operaciniai parametrai jų nedomina ir jie apie tuos dalykus don't give a shit (sic). Čia, beje, visai pravartu prisiminti mūsų diskusijas apie RB1 ir iš mėnulio nukritusius aiškintojus, kaip ten viskas gerai su RB1, nes viskas neva tiko ES ir jie padėjo savo parašus. Tai vat, RB1 yra geras pavyzdys, kaip atsainiai ES kontroliuoja projektus ir kaip jiems visiškai nerūpi tų geležinkelių operaciniai reikalai t.y. ES realiai nesirūpina realiu geležinkelio veikimu. Yra ne vienas pavyzdys iš kitų šalių, kai formaliai pastatomas geležinkelis, bet jis realiai neveikia arba veikia ne taip, kaip buvo žadama. Tai yra fundamentali ES remiamų projektų problema ir panašu, kad RB nebus išimtis: ES duos finansavimą, bet nacionalinės valdžios ir jų valdomos vietinės geležinkelio kompanijos padarys savaip, dėl ko smarkiai didėja rizika, kad projektas gausis blogai, nes operacijos nebus vykdomos vadovaujantis logika ir potencialia nauda.

                      Pasak Jon'o su tikruoju RB projektu keistai atrodo tai, kad jei 2026 bus užbaigta pirmoji atkarpa, kuri tikriausiai bus Kaunas-Ryga, jai tikriausiai kils problemų su riedmenimis, nes juos reikėjo užsakyti dar prieš porą metų. Normalūs nauji EMU nėra kažkas, ką tiesiog nusipirksi rinkoje off the shelf. Tai su tuo jau pavėluota ir gali kilti problemų dėl linijos paleidimo laiku. Kita problematiška vieta yra Lenkija, kuri nepanašu, kad labai skubėtų su 240km/h geležinkeliu iki Lietuvos sienos. Kol kas tarp Varšuvos ir Bialystoko yra 160km/h (ir tai ne visur) elektrifikuotas dvikelis, o į šiaurę nuo Bialystoko išvis velniava.

                      Comment


                        Šiandien LRT buvo LG kažkoks ten vienas vadovų, tai minėjo (ne RB, o Vilnius - Klaipėda temoje), kad prieš 2 metus reikia traukinius užsakyt.

                        Comment


                          Parašė Gator Rodyti pranešimą
                          Šiandien LRT buvo LG kažkoks ten vienas vadovų, tai minėjo (ne RB, o Vilnius - Klaipėda temoje), kad prieš 2 metus reikia traukinius užsakyt.
                          RB bus reikalingi minimum 250km/h palaikantys traukiniai. Vilnius-Klaipėda turbūt bus 140-160km/h, kas yra šiek tiek skirtingos kategorijos ir tikriausiai skirtingas prieinamumas bei gamybos terminai.

                          Comment


                            Parašė John Rodyti pranešimą

                            RB bus reikalingi minimum 250km/h palaikantys traukiniai. Vilnius-Klaipėda turbūt bus 140-160km/h, kas yra šiek tiek skirtingos kategorijos ir tikriausiai skirtingas prieinamumas bei gamybos terminai.
                            Bet nebūtinai ilgiau gaminami, o ypač minimum papildomai du metus ilgiau.

                            Comment


                              Parašė John Rodyti pranešimą
                              Teko sudalyvauti susitikime. Labai ačiū felar už pasidalinimą. Tas bičas Jon Worth disponuoja nesuvokiamo dydžio žinių bagažu apie viso pasaulio ir ypač ES geležinkelių transportą nuo konkrečiuose maršrutuose naudojamų traukinių riedmenų iki ES transporto strategijos.
                              Kiek metų tas Džonas dirba geležinkeliuose?
                              Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.

                              Comment


                                Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                Kiek metų tas Džonas dirba geležinkeliuose?
                                Manau, kad būtinai. Gerokai sudėtingesni produktai technologine prasme ir gerokai mažiau gamintojų tokius gamina, nei paprastus 160km/h traukinius.

                                Comment


                                  Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                  Kiek metų tas Džonas dirba geležinkeliuose?
                                  Nepaklausiau, bet pagal žinių kiekį ir susigaudymą toje srityje, sakyčiau labai ilgai.

                                  Comment


                                    Kitą savaitę prasideda Rail Balticos tilto per Nerį ties Jonavą statybos.

                                    https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...ik-64-mln-euru

                                    Comment


                                      Kas čia rašė apie keleivinius riedmenis. Niekas jų nepirks, nes nesutarta, kuris iš Pabaltijo geležinkelių bus keleivių vežėjas. Nei viena valstybė nenori užsikrauti sau nuostolių naštos, todėl akivaizdu, kad negali būti daugiau nei vienas vežėjas, bendrai kofinansuojamas. Todėl dėl vežėjo - tikriausiai bus steigiamas bendras vežėjas, kurį lygiomis dalimis dotuotų Lietuva, Latvija ir Estija. Kas jį steigtų - tiesiogiai valstybė ar per savo geležinkelių kompanijas - atviras klausimas. Yra dar ir kitas variantas - skelbti tarptautinį konkursą vežėjui. Kas blogai - dotacijos nuplauks į užsienį. Bet kokiu atveju, kol nebus kompanijos, kuri bus atsakinga už pervežimus RB, tol kalbos apie keleivinius riedmenis yra per ankstyvos.

                                      Parašė John Rodyti pranešimą

                                      Tas bičas tikrai supranta geležinkelių reikalus. Jei bus proga, paklausiu jo, ką mano apie RB1. Ir šiaip respectas jam, nes žmogus turbūt niekada net nebuvęs šitame regione, puikiai suvokia, koks absurdas ir nesąmonė yra tas faktas, kad šiandien tarp Baltijos šalių nėra jokio tarptautinio traukinių maršruto. Kas šiaip jau yra absoliučiai skandalinga ir tiesiog nesuvokiama.
                                      Viskas suvokiama ir normalu: geležinkeliai valdžiai nafig nereikalingi. "Normalūs" važinėja savo automobiliais, skraido lėktuvais, o lochams reikia sėdėti vietoje arba tegul važiuoja autobusu. Dabar jau aiškėja, kad ir krovinių vežims nafig nereikalingas, nes visas tranzitas sužlugdytas... Tik nereikia pasakų apie vertybes ir solidarumą. Sau į kojas visų pirma nereikia šaudyti. Tuoj naudingiau trumpuoju laikotarpi taps pridavinėti bėgius ir riedmenis į metalo laužą, nei užsiimti pervežimais. Todėl ir RB yra projektas ne dėl susisiekimo gerinimo, o dėl didelių pinigų įsisavinimo, ir visiškai nesvarbu, kas bus ją nutiesus. Pavyzdys - RB iki Kauno. Kelis metus tik palaikiai keleiviniai traukiniai savaitgalį. Nuo pernai liepos po kelias krovininių traukinių poras per savaitė, vidutiniškai mažiau nei viena pora per parą...
                                      Paskutinis taisė Al1; 2022.07.22, 16:40.

                                      Comment


                                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                        Viskas suvokiama ir normalu: geležinkeliai valdžiai nafig nereikalingi. "Normalūs" važinėja savo automobiliais, skraido lėktuvais, o lochams reikia sėdėti vietoje arba tegul važiuoja autobusu. Dabar jau aiškėja, kad ir krovinių vežims nafig nereikalingas, nes visas tranzitas sužlugdytas... Tik nereikia pasakų apie vertybes ir solidarumą. Sau į kojas visų pirma nereikia šaudyti. Tuoj naudingiau trumpuoju laikotarpi taps pridavinėti bėgius ir riedmenis į metalo laužą, nei užsiimti pervežimais. Todėl ir RB yra projektas ne dėl susisiekimo gerinimo, o dėl didelių pinigų įsisavinimo, ir visiškai nesvarbu, kas bus ją nutiesus. Pavyzdys - RB iki Kauno. Kelis metus tik palaikiai keleiviniai traukiniai savaitgalį. Nuo pernai liepos po kelias krovininių traukinių poras per savaitė, vidutiniškai mažiau nei viena pora per parą...
                                        O tai gal LG klerkams geležinkelis nereikalingas, svarbu algą kas nors mokėtų? Ir beveik neabejoju kad LG užsiims "trumpuoju laikotarpiu pelninga veikla", prieš tai tas linijas kapitaliai suremontavus.

                                        Ar Vyriausybė privalo nusipirkti traukinį ir rengti posėdžius kaskart kitame mieste? Kas nors trukdė LG kroviniu pervežėjams naudoti Europinę vėžę iki Mockavos, Šeštokų ar Marijampolės? Kol kas matau tik paverkimus koks geležinkeliams neteisingas yra pasaulis. Vežkit, o ne verkit. Ir vežkit tinkamu laiku, o ne tuomet, kai tą leidžia geležinkelio stotelės valytoja.

                                        Comment


                                          Kol nebuvos nutiesta linija iki Palemono, Kaune ji baigėsi keleiviniu peronu. Taip, galima vežti vieną kitą vagoną ir iškrovinėti ar pakrovinėti jį rankomis kad ir nuo to 1435 mm kelio Kaune, kur yra geresnis privažiavimas autotransportu (yra ten tokia vieta). Bet tai nerimta ir galėtų būti daroma tik karo atveju... Marijampolėje irgi beveik ta pati situacija. Iki Šeštokų ar Mockavos ir taip vežama, perkraunant ant (iš) 1520 ar ant (iš) autotransporto ir RB nutiesimas čia nieko nepakeitė.

                                          Seniai be jokios RB kroviniai galėjo keliauti iki pat Estijos ar į Europą bėgiais kur kas didesniais kiekiais - infrastruktūra buvo. Pradžiai būtų užtekę, vėliau, augant srautams, buvo galima kapitališkai suremontuoti linija Šeštokai - Kazlų Rūda ir ne RB rėmuose, įrengti naujus perkrovimo terminalus Mockavoje ir Šeštokuose - vietos ten pakanka. Būtų darbo vietų vietiniams atsiradę.

                                          Bet nebuvo politinės valios ir buvo didelis autotransporto kompanijų lobizmas, taip pat kontrabandą lengviau gabenti autotransportu nei geležinkeliu (čia iki įstojimo į ES buvo aktualu). Tai iš vienos pusės. Iš kitos pusės - LG dirbo pelningai veždama krovinius Rytų-Vakarų kryptimi ir jiems labiausiai problemų kėlė nuostolingas keleivių pervežimas, o ne kažkoks tai krovinių gabenimas Iš Pabaltijo į Europą ir atvirkščiai.
                                          Iš trečios pusės - RB yra ekonomiškai nepasiteisinantis projektas. Nes jei būtų ekonomiškai pagrįstas, tai seniausiai būtų buvęs nutiestas dar laukiniais 90-aisiais, kai prasidėjo prekyba su Lenkija, Vakarais.

                                          P.S. O siaube, Lenkija rekonstruoja visą 1520 mm geležinkelio kelią nuo sienos su Baltarusija (Kuznica, Peterburgo - Varšuvos buvusi linija) iki Geniušių. Darbai vyksta jau porą metų. Nenutrūko jie ir prasidėjus karui Ukrainoje. Linija rekonstruota net už Sokulkos Varšuvos link ir liko tik keli kilometrai iki Geniušių. Ten socialistiniais laikais buvo didelė perkrovimo stotis. Teritorija valoma, seni stoties infrastruktūros likučiai pašalinti. Pagal planus ten turėtų įrengti naują perkrovimo stotį. Kokiems kroviniams nesidomėjau. Kaip minėjau, darbai vyksta net ir esant dabartinei įtemptai situacijai. Čia peršasi keli variantai - pirmas, nepaisant visko, reikia įsisavinti pinigus, o kas bus, tas bus. Antras, Lenkija visgi rengiasi prekybai su Rusija, Baltarusija netolimoje ateityje. Pas mus gi jau karštos galvos siūlo išardyti 1520 mm geležinkelį.
                                          Turiu kelias nuotraukas.
                                          Paskutinis taisė Al1; 2022.07.22, 16:30.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X