Geležinkeliai, uostai ir politika

[Al1]

Valstybinė profkė. Dar yra P. Vileišio geležinkelio transporto fakultetas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Ir VGTU transporto inžinerijos fakultetas, aišku, geležinkelio ir transportas patenka ten.

[tomczu]

Geležinkeliuose yra daug siauros specializacijos profesijų, kurias ruošia viena mokymo įstaiga.

Man jau kurį laiką įdomu, kas tai per įstaiga? Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla?

Vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje, bet per personalo atrankos įmones ar tiesiogiai iš viešų skelbimų nei vieno darbuotojo nebuvo įdarbinęs.

Nejaugi iš tiesų tokia įmonė kaip LG niekada anksčiau nesinaudojo jokių personalo atrankos agentūrų paslaugomis?

[Al1]

jau ka ka bet manau socdemai atstovavo pirma save o tada tik zmones, nors siaip as esu UZ socialdemokratines idejas.

O tai gal liberalai ar konservatoriai kitokie? Jie tai iš viso už stambaus kapitalo ir buržujų idėjas. Bet esmė tame, kad Lietuvoje formuojasi ultraburžujine (tik dešinė) dvipartinė sistema.
Tema ne apie tai. Visgi nemanau, kad kažkas realaus iš visokių tokių tyrimų išeis. Kiek jų jau buvo ir kuo jie baigėsi kitur?

[DeSadas]

jau ka ka bet manau socdemai atstovavo pirma save o tada tik zmones, nors siaip as esu UZ socialdemokratines idejas.

[Al1]

o as matau problemas ir pasirodo ir STT MATO , kaip cia yra taip? politinis susidorojimas su socialdemokratais vyksta?

Taip, politinis susidorojimas. Kur organai buvo anksčiau? Daroma viskas, kad neliktų nei vienos politinės jėgos, kuri atstovautų dirbančiam žmogui (nors socdemai irgi jam menkai atstovavo), bet gilėjant krizei ES ir Lietuvoje, "elitas" konsoliduojasi ir todėl eiliniam žmogui atstovaujanti politinė jėga nereikalinga. Naujo socdemų vado veiksmai, rodo, deja, kad partija bus griaunama ir iš vidaus. Atsiųstas kazokėlis, ne kas kitas jis yra (konservas gi buvęs).

[Al1]

Idomu kur A|1 ? Korupcija tokiose imonese reikia raut su saknim ir isieskot zala, tikrai pagavlvos kiti pries darant nelegalius veiksmus.

Čia aš. Ir ką? O ką atitinkami organai veikė? Korupcija yra visur, ir LG jokia išimtis. Taip kad nereikia čia varyti ant LG. Aš jau seniai sakiau, kad bausti yra už ką
80-90 proc. valdžiažmogių, viarslinykų, politikų...

[Aleksio]

o as matau problemas

Mašinisto sūnus dirba mašinistu - nematau problemos. Elektromechaniko sūnus dirba traukinių derintoju - nematau problemos.

[DeSadas]

o as matau problemas ir pasirodo ir STT MATO , kaip cia yra taip? politinis susidorojimas su socialdemokratais vyksta?

[Aleksio]

Kai kurių LG direktorių vos ne visa giminė ten dirba, o kur dar visokie draugai, pirkimai ir t.t. Vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje, bet per personalo atrankos įmones ar tiesiogiai iš viešų skelbimų nei vieno darbuotojo nebuvo įdarbinęs.

Geležinkeliuose yra daug siauros specializacijos profesijų, kurias ruošia viena mokymo įstaiga. Suprantama, kad tokiais atvėjais nebus skelbimų, o kartų dirbs grupiokai-kursiokai. Taip pat nematau nieko blogo kai kelios šeimos kartos dešimtmečiais dirba vienoje įmonėje (jeigu tai nėra "priimk jį į darbą nes jis mano sūnus").

[Lettered]

Idomu kur A|1 ? Korupcija tokiose imonese reikia raut su saknim ir isieskot zala, tikrai pagavlvos kiti pries darant nelegalius veiksmus.

Kai kurių LG direktorių vos ne visa giminė ten dirba, o kur dar visokie draugai, pirkimai ir t.t. Vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje, bet per personalo atrankos įmones ar tiesiogiai iš viešų skelbimų nei vieno darbuotojo nebuvo įdarbinęs. Nelabai įsivaizduoju, kaip kovoti su tokia valstybe valstybėje, čia ne kokie pavieniai korupcijos atvejai, o visa sistema, kai visi vieni nuo kitų vienaip ar kitaip priklausomi.

[DeSadas]

Idomu kur A|1 ? Korupcija tokiose imonese reikia raut su saknim ir isieskot zala, tikrai pagavlvos kiti pries darant nelegalius veiksmus.

[Gator]

Naujoji valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė, atlikusi bendrovės ankstesnės veiklos auditą, nutarė kreiptis į prokurorus dėl maždaug 5 mln. eurų vertės žalos, kurią dėl galimai neskaidrios buvusių vadovų veiklos patyrė įmonė.
http://kauno.diena.lt/naujienos/vers...kurorus-810276

[Tylus]

Įkurtuvės Ust Lugos uoste atidedamos

Rusijoje vėl atidedamas „Gazprom“ planuojamo vykdyti vadinamojo Baltijos suskystintųjų gamtinių dujų („Baltijskij SPG“) terminalo statybos terminas.

Naują 10 mln. tonų per metus galios dujų terminalą Ust Lugos uoste buvo planuojama pradėti statyti 2021 metais su galimybe plėsti jį iki 15 mln. tonų per metus.

„Baltijskij SPG“ terminas jau ne pirmą kartą koreguotas. Nauja terminalo statybos pradžia skelbiama 2023-2024 metais.

Teigiama, kad „Gazprom“ prisiėmė per daug projektų ir visų nebegali aprėpti. Šiuo metu vykdomi dujotiekių tiesimo projektai „Tureckij potok“ – tarp Rusijos ir Turkijos, „Silu Sibiri“ – pačioje Rusijoje ir „Nord Stream2“ – Baltijos jūroje.

Taip pat svarstoma galimybė skubos tvarka tiesti dujotiekį iš Rusijos į Kiniją.

[Globalus]

Bent jau kolkas neblogai sekasi KLP uostui. Džiugina

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2017 m. sausio–vasario mėn. Klaipėdos uoste krauta 6,84 mln. t, tai 5,2 proc. arba 335,4 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–vasario mėn.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

skystieji kroviniai – pilta 1 839,2 tūkst. t, -10,6 proc. arba -218,7 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 1 909,8 tūkst. t, +1,4 proc. arba +26,0 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 3 094,3 tūkst. t, +20,6 proc. arba +528,1 tūkst. t

[Tylus]

Rusijos nuolaidomis toliau vilioja baltarusius

Pernai Rusijos geležinkelių bendrovė (RŽD) skelbė, kad iš Baltarusijos gamyklų į Leningrado srities uostus gabenamiems naftos produktams skirs 25 proc. geležinkelių tarifo nuolaidą.

Tačiau šiomis nuolaidomis baltarusiai nesusigundė. Ir toliau baltarusiški naftos produktai, trąšos, kiti kroviniai keliavo per artimiausius rytinės Baltijos šalių, pagrinde Lietuvos ir Latvijos uostus.

Nuo šių metų dėl siekio pakenkti rytinės Baltijos šalių uostams pasiūlyta papildoma net iki 50 proc. krovinių, konkrečiai naftos produktų, gabenimo Rusijos geležinkeliais nuolaida. Nurodyta, kad nuolaida gali būti taikoma konkretiems naftos produktams gabenamiems iš Baltarusijos Barbarovo ir Novopolocko geležinkelio stočių į Rusijos šiaurės vakarų regiono uostus.

[Tylus]

Estijos tranzito gelbėtoja – Rusija

Per pastaruosius 10 metų Estijos tranzito apimtys sumažėjo dvigubai.

Estijos uostai neteko 26 proc. krovinių, geležinkeliai – net 68 proc. krovinių. Tokius duomenis ataskaitoje pateikė auditorių firma „Pricewaterhouse Coopers“.

Vien 2016 m. naftos produktų tranzitas per Estijos uostus sumažėjo 27 proc. Pernai geležinkeliais gabenta 25,4 mln. t krovinių – blogiausias rezultatas per 20 metų.

Estijos tranzito problemos buvo svarstomos Estijos parlamento ekonomikos ir finansų komisijoje. Konstatuota, kad Estijos uostų logistikos paslaugos yra greitos ir kokybiškos, bet paslaugų kainos neišlaiko konkurencijos su kaimyninėmis šalimis, ypač Rusijos uostais.

Estijos parlamente kalbėta apie tai, kad reikia sudaryti geresnes finansines sąlygas Rusijos krovinių tranzitui.

[OptimusPrime]

Rusijos geležinkeliai baltarusiškiems naftos produktams dar kartą padidino nuolaidą nuo 25% iki 50%:

https://news.tut.by/economics/533816.html

[Tylus]

Rusijos uostuose ES krovinių mažėjo

Per 2016 metus dėl sankcijų prekybos apyvarta tarp Rusijos ir ES sumažėjo 15 proc., tačiau krovinių apyvarta tarp Rusijos ir ES išlieka didžiulė. Ji siekė 200,4 mlrd. JAV dolerių.

Dauguma krovinių tarp ES šalių ir Rusijos keliauja per uostus. Tai patvirtina 2016 metais regione padidėjusi jūrų keltais gabenamų krovinių dalis.

Svarbiausi Rusijos partneriai ES išlieka Vokietija (dalis 8,7 proc., pernai ji mažėjo 11 proc.), Olandija (6,9 proc., pernai ta dalis mažėjo 26 proc.) ir Italija (4,2 proc., pernai jų dalis mažėjo 35 proc.).

Kaip matyti Lietuvos tarp pagrindinių Rusijos partnerių nėra.

Nepaisant prekybos mažėjimo ES šalys išlieka pagrindiniu Rusijos partneriu. Pernai prekybos apimtis su Rusija padidino šios ES šalys – Bulgarija, Graikija, Airija, Portugalija ir Rumunija.

Po ES šalių svarbiu Rusijos prekybos partneriu išlieka Azijos ir Ramiojo vandenyno sandraugos šalys, kurios jungia 21 šalį. Jų dalis Rusijoje siekia 30 proc. Pernai šių šalių prekybos apimtys su Rusija palyginti su 2015 metais, sumažėjo 5 proc.

Trečiasis Rusijos prekybos partneris – buvusios Tarybų sąjungos pagrindu sukurta Nepriklausomų valstijų sąjunga. Su tomis šalimis Rusijos prekyba pernai mažėjo 14 proc.

Prekybos apimčių mažėjimai su visomis šalimis parodo, kad Rusijos ekonomika „buksuoja“.

[Tylus]

Rusiški kroviniai Baltijos ir Ukrainos uostuose

2016 m. per rytinės Baltijos šalių ir Ukrainos uostus buvo krauta 47,2 mln. tonų rusiškų krovinių. Tai sudarė 6,1 proc. nuo visos Rusijos krovos.

Iš jų per Baltijos uostus krauta 42,5 mln. tonų, o per Ukrainos – 4,7 mln. tonų. Pernai rusiška krova per Ukrainą mažėjo 48 proc., per Baltijos uostus - 20 proc.

Pagal 2012 metais priimtą Rusijos uostų vystymo iki 2030 metų strategiją yra numatytą Rusiškų krovinių gabenimą per rytinės Baltijos šalių ir Ukrainos uostus sumažinti iki 5 proc.

Pernai Rusijai net 25 proc. pavyko sumažinti per kitų šalių uostus gabenamų naftos produktų kiekius. Dėl to labiausiai nukentėjo Latvijos Ventspilio ir Estijos Talino (Mugos) uostai.

2016 metais Rusija 13 proc. sumažino per kitų šalių uostus gabenamus anglių kiekius. Bet jie dar išliko dideli – 16,4 mln. tonų. Pagrindiniai kiekiai rusiškų anglių keliauja per Rygos uostą. Pernai rusiškų anglių kiekiai smarkiai sumažėjo Latvijos Ventspilio uoste. Čia esantis specializuotas anglių terminalas „Baltic Coal Terminal“ anglių krovos beveik nevykdė.

Dar labiau sumažinti rusiškų anglių kiekius rytinės Baltijos uostuose Rusija kol kas negali, nes jai trūksta anglių krovos uostuose pajėgumo.

Trečias pagal kiekius per rytinės Baltijos ir Ukrainos uostus gabenamas krovinys yra mineralinės trąšos. Per rytinės Baltijos uostus pernai jų gabenta 7,4 mln. tonų – 7,8 proc. daugiau nei 2015 metais. Sumažinti jų kiekius Rusija nepajėgia, nes Baltijos jūros baseine stokoja mineralinių trąšų krovos terminalų. Pastatyti mineralinių trąšų krovos terminalą kur nors Ust Lugos uoste kainuotų apie 6 mlrd. rublių (apie 100 mln. eurų). Statyti tokį terminalą apsimokėtų tik tuo atveju, jei per jį per metus būtų kraunama apie 4 mln. tonų trąšų. Ust Lugos uoste statyti trąšų terminalą ketino Rusijos kompanija „EvroChim“, bet kalbos apie tai nutilo.

Kam statyti brangiai kainuojančius terminalus, jei Baltijos šalių uostuose yra pakankamai mineralinių trąšų krovos pajėgumų?