Nėra daug šalčio, nereikia daug prisirengti, mažiau kūrenimo, sniego nereikia kasti. O giedrų dienų buvo daug ir pavasarį, ir vasarą, ir rudenį.
Jaučiama temperatūra dėl drėgmės dar mažesnė nei būtų prie nedidelio minuso, taip pat purnynai mieste vietoje sniego nėra smagiau, plius dar cepelininis depresiją varantis dangus, suprasčiau dar tokios žiemos pliusus, jei būtų bent saulėta.
Kurioje čia vietoje idealumas? Dangus pastoviai pilkas, niūru. Oras nuolat drėgnas arba vėjuotas. Geriau minusas ir dienos giedresnės, negu tokia nesamonė už lango.
Nėra daug šalčio, nereikia daug prisirengti, mažiau kūrenimo, sniego nereikia kasti. O giedrų dienų buvo daug ir pavasarį, ir vasarą, ir rudenį.
Kurioje čia vietoje idealumas? Dangus pastoviai pilkas, niūru. Oras nuolat drėgnas arba vėjuotas. Geriau minusas ir dienos giedresnės, negu tokia nesamonė už lango.
Kaip ten bebūtų, bet tokia žiema kaip šių metų gruodis, man yra ideali. Ir kiek pašneku su žmonėmis - daugumai labai patinka.
Pamenu iš vaikystės, kaip bobutės sakydavo "jeigu vasara buvo karšta, tai žiema bus šalta". Praktikoje nelabai ir atsimenu, kad šitas posakis būtų labai galiojęs.
O vasaros dabar pas mus irgi geros. Pernai, šiemet - pradedu maudymosi sezoną gegužę, baigiu rugsėjį (ir tikrai esu ne iš tų, kurie lenda į šaltą vandenį - man net Turkijoje balandį jūra per šalta).
Žemė kaista. Kai kur temperatūra siekia 40-50˚C, o potvyniai semia vis didesnius planetos plotus. Ir šie kataklizmai nebesustabdomi. Karštis tik stiprės, vanduo kils. Todėl kiekvienam pravartu šiems iššūkiams išmintingai ruoštis. Pasidalinsiu savo patyrimu. Įsigijau panešiotą gaisrininko kostiumą. Atlaiko 200˚C karštį. Su juo vasaromis vaikščiosiu į darbą. O jei užlies potvynis – pas mane 3 guminės pripučiamos (nuomai) ir viena medinė valtis sau. Be to medžio viršūnėje įsirengiau guolį nakčiai, o šalia pasikabinau hamaką – savaitgalio poilsiui. Žmona įsitaisė kitame medyje. Tai ir viskas. Dėl ateities esu ramus. Ir jums siūlau nesnausti.
Ne kitoje planetoje, tiesiog tai buvo replika į palyginimą su saulėgrąžų šiukšlėmis tavo kieme, kurias galėtum pats susitvarkyti. Juk Tailandas ar Bangladešas ne tavo kiemas, kur gali šeimininkauti?
Aš tai supratau kad tai buvo palyginimas į celafano pakuotes kaimyno kieme, kurias vėjas pučia vis tau į kiemą.
Ne kitoje planetoje, tiesiog tai buvo replika į palyginimą su saulėgrąžų šiukšlėmis tavo kieme, kurias galėtum pats susitvarkyti. Juk Tailandas ar Bangladešas ne tavo kiemas, kur gali šeimininkauti?
Kokiu būdu tuos standartus populiarina kokiam Bangladeše ar Sudane? Ir kaip ten tas populiarumas ar kyla? Gal pradžiai reik bent už ES tiekiamas labdaras įpareigoti susitvarkyti - rinkti šiukšles?
Jei uždraudžiam šiaudelius ir prilipdom kamštelius, bet toliau mažinam fasavimo pakuotes iki vieno kąsnio, pakuojam dešros gabaliukus į kv. m plastiko, dedam kriaušes į plastikinį indelį ir po to kartu su dėžute dar į plastiką.... tai apie kokią lyderystę ir standartus šnekam? Ieškoma ką čia sudėtingai genialaus eko bangai pasiūlius, o užsimerkiame prieš akivaizdžius ir paprastai sprendžiamus dalykus.
Tai viskas OK, sutinku, kad pakuočių plastiko kiekiai sveiku protu nesuvokiami. Anksčiau ar vėliau ir čia, turbūt, pasieks ilga Briuselio ranka Ir šiaudeliai, ir kamšteliai, man rodos, konkrečią problemą sprendžia – tai, kad daugėja smulkių, lengvai nusimetančių plastiko šiukšlių. Nežinau, aš gal kažkoks nenormalus, bet man tie popieriniai šiaudeliai ar nenusiimantys kamšteliai – buvę nebuvę. Jokio skirtumo mano gyvenime nedaro.
Bendriausia prasme, sutinku ir dėl privalomų sąlygų kitom šalims kėlimo. Klausimas, kaip tą padaryti, turbūt ir yra sudėtingiausias.
Turbūt pats rimčiausias žingsnis bus žalieji tarifai, pilnai įsigaliosiantys lyg 2026 metais. Tiems, kas nori eksportuoti į ES, teks prisitaikyti arba prarasti konkurencingumą Europos rinkoje.
Keista, kai žmonės gyvendami globalioje ekonomikoje ir natūraliai priimdami daugelį jos teigiamių pasekmių už gryną pinigą, globalią ekologiją kažkaip sugeba deglobalizuot ir įsivaizduoti, kad čia mes viską atskirai vakuumuose darome ir indai nesusisiekia.
Taip pat ir kuklumo ir realesnio savo vietos pasaulyje pajautimo, nes daug gerų dalykų darydamas gyvenime „pasaulio neišgelbėsi“.
Gal galite konkretizuoti?
Aišku, kad pasaulis globalėja, bet yra didelė grupė žmonijos, kuri tai (atseit) atmeta. Kaip mūsų "mylimi" kaimynai.
Nebent žmonių žudymą ir visko naikinimą milžiniškų angliavandenilių pardavimo pajamų sąskaita, galima laikyti " ekologija".
Su galimai riebiu termobranduolinės katastrofos tašku.
Šiukšlinimo analogija buvo bendrai apie taršą ir netvarumą (tiek CO2, tiek plastiko maišelius vandenyne, tiek rūšių išnaikinimą, tiek dirvožemio nualinimą ir t. t.). Keista, kai žmonės gyvendami globalioje ekonomikoje ir natūraliai priimdami daugelį jos teigiamių pasekmių už gryną pinigą, globalią ekologiją kažkaip sugeba deglobalizuot ir įsivaizduoti, kad čia mes viską atskirai vakuumuose darome ir indai nesusisiekia.
Jei tau iš tikrųjų atrodo, kad daugiausia, ką asmeniškai gali padaryti, tai pievutę karpyti žirklėmis, tai tau yra labai daug ko išmokti. Taip pat ir kuklumo ir realesnio savo vietos pasaulyje pajautimo, nes daug gerų dalykų darydamas gyvenime „pasaulio neišgelbėsi“.
Tai va kad indai susisiekia... bet jei iš pyrago eliminuosi vieną aguoną, jis batonu netaps.
Na na gal kokių pora patarimų ką asmeniškai daugiau galėčiau padaryti? Ir kokio dar kuklumo norėtum? Savo realią vietą puikiai suprantu ir akivaizdu, kad badaudamas neišgelbėsiu Afrikos vaikų, jiems maisto nepadaugės (nors indai susisiekia).
ES kuria naujus standartus ir juos populiarina visame pasaulyje. Faktas, kad Europa viena nieko nepakeis. Bet jei niekas nerodys lyderystės, bus tik blogiau. Kai azijos ir afrikos atsipeikės, turės bent iš ko gerųjų pavyzdžių pasisemti (kiek leis kasdienis chaosas ir korupcija).
Kokiu būdu tuos standartus populiarina kokiam Bangladeše ar Sudane? Ir kaip ten tas populiarumas ar kyla? Gal pradžiai reik bent už ES tiekiamas labdaras įpareigoti susitvarkyti - rinkti šiukšles?
Jei uždraudžiam šiaudelius ir prilipdom kamštelius, bet toliau mažinam fasavimo pakuotes iki vieno kąsnio, pakuojam dešros gabaliukus į kv. m plastiko, dedam kriaušes į plastikinį indelį ir po to kartu su dėžute dar į plastiką.... tai apie kokią lyderystę ir standartus šnekam? Ieškoma ką čia sudėtingai genialaus eko bangai pasiūlius, o užsimerkiame prieš akivaizdžius ir paprastai sprendžiamus dalykus.
Šiek tiek kreivas palyginimas, juk koks Tailando gyventojas ne tavo kieme šiukšles verčia.
Realesnis paveikslas: tu kiši kosminius pinigus, namui kokį A 16+ pasiekti, palaikai minimalią temperatūrą, į darbą pradedi pėsčias po 5-6km vaikščiot, susimoki krūvas ekologinių mokesčių. O šalia 15 kaimynų atvirais langais namus padangomis kūrena, kiemuose kenksmingas atliekas atvirai kaupia ir t.t.
Tavo sekantys veiksmai - atsisakai vejapjovės vardan "ekologijos", pievutę karpysi žirklėmis.
Ir tu toliau naiviai tiki, kad svariai gelbėji pasaulį nuo ekologinių problemų?
Šiukšlinimo analogija buvo bendrai apie taršą ir netvarumą (tiek CO2, tiek plastiko maišelius vandenyne, tiek rūšių išnaikinimą, tiek dirvožemio nualinimą ir t. t.). Keista, kai žmonės gyvendami globalioje ekonomikoje ir natūraliai priimdami daugelį jos teigiamių pasekmių už gryną pinigą, globalią ekologiją kažkaip sugeba deglobalizuot ir įsivaizduoti, kad čia mes viską atskirai vakuumuose darome ir indai nesusisiekia.
Jei tau iš tikrųjų atrodo, kad daugiausia, ką asmeniškai gali padaryti, tai pievutę karpyti žirklėmis, tai tau yra labai daug ko išmokti. Taip pat ir kuklumo ir realesnio savo vietos pasaulyje pajautimo, nes daug gerų dalykų darydamas gyvenime „pasaulio neišgelbėsi“.
Komentuoti: