Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[Al1]

Kas dėl Pabradės savivaldybės steigimo, tai kaip kilęs iš Švenčionių rajono ir realiai žinantis situaciją, galiu pasakyti, kad būčiau už atskirą Pabradės savivaldybę. Tiesiog, Pabradė yra atskiras "pasaulis". Švenčionių rajonas ko gero vienintelis Lietuvoje yra toks keistas rajonas, kur yra net 3 beveik vienodo dydžio miesteliai (Švenčionys, Švenčionėliai ir Pabradė). Visuose kituose rajonuose paprastai turime vieną didelį centrą ir kaimus aplink. Švenčionys ir Švenčionėliai - visai šalia (skiria tik 10 km), aktyviai bendradarbiauja. Tuo tarpu Pabradė yra visai nuošalyje, kaip atskira provincija, mažai ką turinti bendro su Švenčionimis. Atstumas nemažas, miestelis pakankamai didelis, ir jo įtraukimas i Švenčionių rajoną - dirbtinis. Dėl etninio veiksnio, tai daugiau politikų ir žurnalistų išpūstas burbulas, nei reali situacija (argi egzistuoja Vilniaus krašte tautinė trintis tarp lietuvių ir lenkų? Niekad su tokia nesusidūriau, nors su lenkais bendrauju kasdien). O šiaurinė Švenčionių rajono dalis irgi nėra tokia jau labai lietuviška (Švenčionėliuose lietuvių apie 60%, o Švenčionyse lietuvių 40% ir jie nesudaro daugumos).

Švenčionių rajone visgi daugiau yra lietuvių nei lenkų, nors lenkai su rusais bei baltarusiais sudaro daugiau nei pusę rajono gyventojų. Tačiau to pakanka, kad LLRA Švenčionių rajone nepaima valdžios. Rusams nepakeliui su lenkais ir jie balsuoja už kitas partijas. Užtat Pabradėje taip nebūtų. Ir ji taptų dar vienu lenkų autonomininkų laimėjimu. Ar Lietuvai reikia tokios problemos?
Problema nėra žurnalistų ir Lietuvos politikų išpūsta. Problema yra lenkų politikanų-autonomininkų eskaluojama. O Lietuvos politikai per daug nuolaidžiauja su savo tolerastija. Net konservai elgiasi kaip tikri išdavikai (o ir yra tokie), nuolaidžiaudami lenkams, nors dedasi vieninteliais tikraisiais patriotais.

[Al1]

po tokio net nežinia ką sakyti... lenkai yra žmonės. lietuviai, anglai, prancūzai, negrai, gėjai, arabai, žydai yra žmonės, ir nesikabinėk prie jų tuo pagrindu, kad jie kažkokiai mistinei bendruomenei priklauso, vadinasi jie prastesni už tave, nes esi dorumo ir tiesos įsikūnijimas. O dar koks liberalas prie mano žodžių pridurtų, ar džiaugiesi savo laisvės dalį atidavęs valstybei, kuri po to per "švietimą" pradeda tau smegenis plauti ir tave šerti, kai prisireikia tavo lojalumo (ala Hobbes)
Paputojau o dabar prie reikalo: "turėtų dar didesnę galimybę spausti Lietuvą savo šovinistiniais reikalavimais" -> čia kaip spausti? per ką? sėdi savo rajone ir sėdi. Šiaip savivaldybės neturi jokios kompetencijos ar galios primesti sprendimus centrinei valdžiai. Jei jausis skriaudžiami savivaldybės gyventojai, tai patys gi ir bus išsirinkę tokią valdžią, ir patys ją baus. Kuo čia lietuviai ar kažkas bus užspausti? O kol nėra bendros sienos su Lenkija, tol ir būk ramus. Dar ir apsidžiauk, kad kai belarusai pastatys savo atominę, ir ši sprogs, jie užsitručys pirmieji

Ar tu visiškai izoliuotai gyveni? Ar nematai, kas vyksta Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose? Lenkų valdžia ten jau suįžulėjo net tiek, kad ėmė reikalauti iš priimamų į darbą savivaldybės įstaigose lenkų kalbos mokėjimo. Apie tai jau buvo rašyta. Savivaldybės yra užvaldytos tų šovinistų ir nieko nereikia spausti rajono viduje. Negi nieko negirdėjai apie lenkų reikalavimus Lietuvai? Absurdiškus dėl švietimo, dėl lenkų kalbos, dėl pavardžių, dėl persekiojiomo (kas per absurdas)? Ir tos "problemos" juk keliamos ne šalies viduje, jos keliamos tarpvalstybiniu lygiu ir netgi lenkai bando eskaluoti tarptautinį skandalą. Kas tai? Ne spaudimas Lietuvai? Jei LLRA nebūtų užvaldžiusi dviejų rajonų, tai lenkai šovinistai turėtų daug mažiau galimybių, praktiškai keliskart mažiau, reikalauti. Nes valdžia savivaldybėje iš karto atveria finansinius, materialinius ir žmogiškus resursus, kuriuos galima panaudoti savo tikslams, savo žmonių tolimesniam stūmimui į aukštesnio lygio politiką (seimas, EP).
Lenkai pirmiausia reikalaus autonomijos ir kuo daugiau savivaldybių bus (o 3 geriau nei 2), kuo daugiau lenkų gyvenamų teritorijų lenkų politikai kontroliuos (o juk dabar tikrai ne visos kontroliuojamos; aišku, paimti Vilniaus savivaldybės jie negalės, bet įtaką stiprins), tuo argumentai stipresni, nes neva atstovauja daugumos Lietuvos lenkų interesus.
Kadangi Lietuva yra vis labiau silpnėja ir degraduoja, tuo naudojasi lenkai separatistai ir neatsitiktinai visa tai vyksta dabar. Dabar Lietuva yra visapusiškai silpnesnė, nei buvo prieš 20 ar 10 metų ir visiškai užvaldyta išdavikų. Suteik jiems dar vieną savivaldą, suteik jiems galimybę įteisinti lenkų kalbą rajonuose, pavardes rašyti lenkiškai ir sekantis žingsnis bus autonomija, o dar sekantis - provokacijos ir tarptautiniai reikalavimai protektorato (po tėvynės Lenkijos sparnu) įsteigimo. Kas tolygu anšliusui. Ir tam visiškai nebūtina turėti bendrą sieną.

Kiek žinau, yra tokių demokratinių valstybių, ir neatėjusiems skiriamos baudos netgi... Ar efektyvu, kas žino. Bet bent ateiti paskatina... Beje nieko blogo, jei ir vyno taurę įpiltų, nes rinkimai - demokratijos šventė.

Vynas - papirkimas. O balsuoti turi būti privaloma, už neatėjimą - baudžiama.

Švietimo ir kitokias funkcijas Vengrijoje puikiai atlieka ir 4000 gyv. savivaldybės. Danijoje ne taip seniai sustambino savivaldybes (argumentuojant "nefuncionalumu"), bet gavosi taip, kad vidutiniškai jų dydis vis tiek mažesnis už lietuviškąsias. Šauniai gyvuoja Neringos savivaldybė, Molėtai su šiek tiek virš 20000 gyv. puikiausiai susitvarko ir mieste, ir apylinkėse. Beje čia sisteminis trūkumas, bet į savivaldybes visada žiūrima izoliuotai, nors pvz ES būdinga tai, kad bendradarbiavimas turi būti skatinamas, nes jis leidžia pasiekti geresnių bendrų rezultatų, bet kartu išlaikomas vietinis savitumas

Aišku, kad Vengrijoje savivaldybės us 4000 tūkst. gyventojų negali atlikti jokių švietimo funkcijų be praktiškai šimtaprocentinio centrinės valdžios dotavimo. Ir dar iš viso neaišku, ar švietimas Vengrijoje nėra centrinės valdžios funkcija. Kas dėl Neringos - ji specifinė savivaldybė. Kelios gyvenvietės ir vienas valstybinės reikšmės kelias. Vien ką reiškia, kad kelių nereikia prižiūrėti, tik gatves gyvenvietėse... O šiaip tai jei Neringa nebūtų prie Klaipėdos, ji neišgyventų vien tik iš poilsio. Nes dabar daug darbingų gyventojų dirba Klaipėdoje.

[Tomizmas]

Kas dėl Pabradės savivaldybės steigimo, tai kaip kilęs iš Švenčionių rajono ir realiai žinantis situaciją, galiu pasakyti, kad būčiau už atskirą Pabradės savivaldybę. Tiesiog, Pabradė yra atskiras "pasaulis". Švenčionių rajonas ko gero vienintelis Lietuvoje yra toks keistas rajonas, kur yra net 3 beveik vienodo dydžio miesteliai (Švenčionys, Švenčionėliai ir Pabradė). Visuose kituose rajonuose paprastai turime vieną didelį centrą ir kaimus aplink. Švenčionys ir Švenčionėliai - visai šalia (skiria tik 10 km), aktyviai bendradarbiauja. Tuo tarpu Pabradė yra visai nuošalyje, kaip atskira provincija, mažai ką turinti bendro su Švenčionimis. Atstumas nemažas, miestelis pakankamai didelis, ir jo įtraukimas i Švenčionių rajoną - dirbtinis. Dėl etninio veiksnio, tai daugiau politikų ir žurnalistų išpūstas burbulas, nei reali situacija (argi egzistuoja Vilniaus krašte tautinė trintis tarp lietuvių ir lenkų? Niekad su tokia nesusidūriau, nors su lenkais bendrauju kasdien). O šiaurinė Švenčionių rajono dalis irgi nėra tokia jau labai lietuviška (Švenčionėliuose lietuvių apie 60%, o Švenčionyse lietuvių 40% ir jie nesudaro daugumos).

[Rijikas]

Pabradės savivaldybės įkūrimas - dar viena lenkų autonomininkų pergalė ir dar vienas vinis į Lietuvos suvereniteto karstą. Labiausiai Pabradės savivaldybės įsteigimo ir siekia LLRA, nes tai būtų jau trečioji savivaldybė, kurią valdytų lenkai ir turėtų dar didesnę galimybę spausti Lietuvą savo šovinistiniais reikalavimais.

po tokio net nežinia ką sakyti... lenkai yra žmonės. lietuviai, anglai, prancūzai, negrai, gėjai, arabai, žydai yra žmonės, ir nesikabinėk prie jų tuo pagrindu, kad jie kažkokiai mistinei bendruomenei priklauso, vadinasi jie prastesni už tave, nes esi dorumo ir tiesos įsikūnijimas. O dar koks liberalas prie mano žodžių pridurtų, ar džiaugiesi savo laisvės dalį atidavęs valstybei, kuri po to per "švietimą" pradeda tau smegenis plauti ir tave šerti, kai prisireikia tavo lojalumo (ala Hobbes)
Paputojau o dabar prie reikalo: "turėtų dar didesnę galimybę spausti Lietuvą savo šovinistiniais reikalavimais" -> čia kaip spausti? per ką? sėdi savo rajone ir sėdi. Šiaip savivaldybės neturi jokios kompetencijos ar galios primesti sprendimus centrinei valdžiai. Jei jausis skriaudžiami savivaldybės gyventojai, tai patys gi ir bus išsirinkę tokią valdžią, ir patys ją baus. Kuo čia lietuviai ar kažkas bus užspausti? O kol nėra bendros sienos su Lenkija, tol ir būk ramus. Dar ir apsidžiauk, kad kai belarusai pastatys savo atominę, ir ši sprogs, jie užsitručys pirmieji

Kas dėl rinkėjų aktyvumo - tai reikia, kad dalyvavimas rinkimuose būtų privalomas

Kiek žinau, yra tokių demokratinių valstybių, ir neatėjusiems skiriamos baudos netgi... Ar efektyvu, kas žino. Bet bent ateiti paskatina... Beje nieko blogo, jei ir vyno taurę įpiltų, nes rinkimai - demokratijos šventė.

Kad ir kokių iniciatyvų imtųsi maža savivaldybė, ji nėra pajėgi atlikti daugybės funkcijų. Čia lygiai tas pats, kaip kad Lietuva viena nėra pajėgi pasistatyti atominės elektrinės.

Švietimo ir kitokias funkcijas Vengrijoje puikiai atlieka ir 4000 gyv. savivaldybės. Danijoje ne taip seniai sustambino savivaldybes (argumentuojant "nefuncionalumu"), bet gavosi taip, kad vidutiniškai jų dydis vis tiek mažesnis už lietuviškąsias. Šauniai gyvuoja Neringos savivaldybė, Molėtai su šiek tiek virš 20000 gyv. puikiausiai susitvarko ir mieste, ir apylinkėse. Beje čia sisteminis trūkumas, bet į savivaldybes visada žiūrima izoliuotai, nors pvz ES būdinga tai, kad bendradarbiavimas turi būti skatinamas, nes jis leidžia pasiekti geresnių bendrų rezultatų, bet kartu išlaikomas vietinis savitumas

[Al1]

Su Lettered argumentu sutinku: ypač po surašymo gali paaiškėti labai liūdni skaičiai, bet kad niekas ir nekalba apie 600 kunigaikštukų. Ir niekas nekalba apie vengiškas ar čekiškas 500 gyventojų savivaldybes... Bet kai kuriais atvejais savivaldybių ribų perpaišymas būtų labai racionalus, įskaitant Pabradės atvejį (kaip nori, taip tegul lenkai gyvena ir tvarkosi, dar geriau, koks Al1 reikalas kas pas juos bus?). Nepamenu kiek ten dar norėjo įsisteigti savivaldybių, bet rodos ne daugiau nei 6 papildomai. Bet tam turi būti pagrįstumas, įskaitant ir geografinį gyventojų susisiekimą su savivaldybės centru. Beje, su liniuote kažkada išmatavau Jurabarko savivaldybę, ir ką gi turim... du tos pačios savivaldybės gyventojus gali skirti 80 km atstumas... Vilniaus rajonas irgi toks truputį paturbintas... Bet yra tikimybė, kad prikūrus satelitinių savivaldybių aplink miestą ir gyventojams nebus patogu, ir kils dar daugiau problemų, kai kokia nors problema perlips per dviejų savivaldybių teritoriją.
Al1: na tai kodėl tada Jonavoje demokratiją žaidžia 35%, o tavo mylimuosiuose Šalčininkuose 60%? Ar tai, kad žmonės suinteresuoti pareikšti savo valią rinkimuose, nėra demokratijos ženklas? Ar tikroje demokratijoje turi ateit 5% rinkėjų ir nuspręsti, kas geriau likusiems 95%?
Ir apie finansines galimybes: maža savivaldybė supras, kad sėdėti ir nosį krapšyti negalima (ne tik todėl, kad gyventojai spaus, bet ir todėl, kad reikia pajamų), tad imsis iniciatyvų ir bileko. Kai sėdi tarp 600000 gyv., tai kad mano namo kieme yra viena negraži duobė visiškai niekam nerūpi. Maža savivaldybė reaguoja į viską kur kas jautriau, tik ne viską gal ir gali. Iš kitos pusės, mažiau gyventojų, mažesnis plotas - mažiau poreikių.

Pabradės savivaldybės įkūrimas - dar viena lenkų autonomininkų pergalė ir dar vienas vinis į Lietuvos suvereniteto karstą. Labiausiai Pabradės savivaldybės įsteigimo ir siekia LLRA, nes tai būtų jau trečioji savivaldybė, kurią valdytų lenkai ir turėtų dar didesnę galimybę spausti Lietuvą savo šovinistiniais reikalavimais.

Kas dėl rinkėjų aktyvumo - tai reikia, kad dalyvavimas rinkimuose būtų privalomas. Ir tai yra kelias demokratijos link. Bet visokie liberoidai rėks, kad tai žmogaus pasirinkimas. Na, gerai, bet tuomet tegul 5 proc. sprendžia už 95 proc.
Dėl Jonavos ir Šalčininkų rinkėjų aktyvumo atsakymas paprastas - žiūrėk, kokios tautybės žmonės ten gyvena ir kokios partijos savivaldybes valdo bei kokiais metodais. Su demokratija tai neturi nieko bendro, nes lenkai uzurpavę valdžią ir vykdo lietuvių diskriminaciją, į kurią nereaguoja parsidavusi centrinė valdžia. Bet tai dar niekis. Lenkų siekis - anšliusas su Lenkija.
Kas dėl finansinių galimybių - puikiai įrodo tos pačios Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybės. Net tokios pakankamai didelės, bet valdomos autonomininkų, jos sėdi didelėje duobėje. Jei ne Vilnius pašonėje, tai joms būtų visiškai blogai.
Kad ir kokių iniciatyvų imtųsi maža savivaldybė, ji nėra pajėgi atlikti daugybės funkcijų. Čia lygiai tas pats, kaip kad Lietuva viena nėra pajėgi pasistatyti atominės elektrinės.

[darijusk]

Su tokiu gyventojų mažėjimu kaimo rajonuose nereikės ir jokios reformos kad absoliučiai visur būtų pasiektas paminėtas optimalus savivaldybės dydis. Jau dabar pagal 2011 surašymo duomenis tik 25 savivaldybės turėjo gyventojų skaičių didesnį nei 35 000. Tame tarpe 6 dideji miestai ir 5 priemiestiniai rajonai. Nemažą skaičių likiusių 14 sudaro savivaldybės sudarytos iš pakankamai didelių miestų ir aplinkinių teritorijų, tokių kaip Mažeikiai, Utena ar Kėdainiai.

Tarp kitko Švenčionių raj. šiuo metu turi 27000 gyventojų. Atskyrus Pabradę, nei jos nei likusio raj. gyventojų skaičius nesiektų 20 000.

[Rijikas]

Su Lettered argumentu sutinku: ypač po surašymo gali paaiškėti labai liūdni skaičiai, bet kad niekas ir nekalba apie 600 kunigaikštukų. Ir niekas nekalba apie vengiškas ar čekiškas 500 gyventojų savivaldybes... Bet kai kuriais atvejais savivaldybių ribų perpaišymas būtų labai racionalus, įskaitant Pabradės atvejį (kaip nori, taip tegul lenkai gyvena ir tvarkosi, dar geriau, koks Al1 reikalas kas pas juos bus?). Nepamenu kiek ten dar norėjo įsisteigti savivaldybių, bet rodos ne daugiau nei 6 papildomai. Bet tam turi būti pagrįstumas, įskaitant ir geografinį gyventojų susisiekimą su savivaldybės centru. Beje, su liniuote kažkada išmatavau Jurabarko savivaldybę, ir ką gi turim... du tos pačios savivaldybės gyventojus gali skirti 80 km atstumas... Vilniaus rajonas irgi toks truputį paturbintas... Bet yra tikimybė, kad prikūrus satelitinių savivaldybių aplink miestą ir gyventojams nebus patogu, ir kils dar daugiau problemų, kai kokia nors problema perlips per dviejų savivaldybių teritoriją.
Al1: na tai kodėl tada Jonavoje demokratiją žaidžia 35%, o tavo mylimuosiuose Šalčininkuose 60%? Ar tai, kad žmonės suinteresuoti pareikšti savo valią rinkimuose, nėra demokratijos ženklas? Ar tikroje demokratijoje turi ateit 5% rinkėjų ir nuspręsti, kas geriau likusiems 95%?
Ir apie finansines galimybes: maža savivaldybė supras, kad sėdėti ir nosį krapšyti negalima (ne tik todėl, kad gyventojai spaus, bet ir todėl, kad reikia pajamų), tad imsis iniciatyvų ir bileko. Kai sėdi tarp 600000 gyv., tai kad mano namo kieme yra viena negraži duobė visiškai niekam nerūpi. Maža savivaldybė reaguoja į viską kur kas jautriau, tik ne viską gal ir gali. Iš kitos pusės, mažiau gyventojų, mažesnis plotas - mažiau poreikių.

[Al1]

Dotacijos nuo 2002 m. kaip tokios sudaro 40-50% biudžetų. Šiaip ar taip tai yra daug; o savarankiškų rinkliavų beveik nėra. Fiskalinė laisvė arti nulio...
Šiaip keista man pono liaudies tarybų gerbėjo Al1 nuomonė, kad smulkinti nereikia. Reikia, jei norim daugiau demokratijos ir daugiau pasitikėjimo. Va mano bakalauras buvo ta tema, galiu pasidalinti atradimais...
Atvaizdas


Ir modelis pasiteisina ir 2000 m., ir 2002 m. Išskirtys - lenkų kraštas Tiesa, 5 didmiesčius išmečiau, nes jie yra didelės man netinkančios išskirtys
Iš kitos pusės, suprantu, kad kuo mažesnė savivaldybė, tuo jai reikia daugiau visokių administracinių sąnaudų. Visgi argumentas, kad kuo mažesnė, tuo jai daugiau dotacijų reikia, statistiškai reikšmingai nepasitvirtino. Dar kitą grafikėlį prikabinčiau, bet tingiu.
Atsižvelgiant į kaštus ir į demokratiškumą ir dar kitų šalių patirtį, Lietuvai optimumo taškas yra kažkur tarp 20000 ir 30000 gyventojų savivaldybėje (kai vidutinis be didžiųjų miestų 2007 m. buvo 36789)

Jokios demokratijos daugiau nebus. Ne nuo to (savivaldybių smulkinimo iš esmės nekeičiant finansavimo ir funkcijų) ją reikia pradėti kurti. O ką pakeisi su finansavimu? Mažos savivaldybės yra finansiškai ir ekonomiškai neįgalios ir jei centrinio biudžeto pinigų būtų mažiau, tai jos net dabartinių funkcijų negalėtų vykdyti, o "pasidaryti" pinigų mažos savivaldybės negalėtų, nes tiesiog nėra iš ko - gyventojų mažai, daugiausia skurdžiai, pramonės nėra, o ir ta pati nupirktų vietinius kniazius savivaldybėje, kad kuo mažiau mokėti reikėtų į savivaldybės biudžetą, jei tik būtų leista savivaldybėms daugiau mokesčių rinkti.
Didesnei savivaldybei reikia santykinai mažesnio biurokratinio aparato, o jis nemažai sunaudoja finansinių išteklių. Kuo savivaldybė mažesnė, tuo aparato išlaidos santykinai didesnės biudžete.

[Lettered]

yra didesnių - jungtinė karalystė bet ten visiškai kitokia politinė kultūra

Dotacijos nuo 2002 m. kaip tokios sudaro 40-50% biudžetų. Šiaip ar taip tai yra daug; o savarankiškų rinkliavų beveik nėra. Fiskalinė laisvė arti nulio...
Šiaip keista man pono liaudies tarybų gerbėjo Al1 nuomonė, kad smulkinti nereikia. Reikia, jei norim daugiau demokratijos ir daugiau pasitikėjimo. Va mano bakalauras buvo ta tema, galiu pasidalinti atradimais...
Atvaizdas


Ir modelis pasiteisina ir 2000 m., ir 2002 m. Išskirtys - lenkų kraštas Tiesa, 5 didmiesčius išmečiau, nes jie yra didelės man netinkančios išskirtys
Iš kitos pusės, suprantu, kad kuo mažesnė savivaldybė, tuo jai reikia daugiau visokių administracinių sąnaudų. Visgi argumentas, kad kuo mažesnė, tuo jai daugiau dotacijų reikia, statistiškai reikšmingai nepasitvirtino. Dar kitą grafikėlį prikabinčiau, bet tingiu.
Atsižvelgiant į kaštus ir į demokratiškumą ir dar kitų šalių patirtį, Lietuvai optimumo taškas yra kažkur tarp 20000 ir 30000 gyventojų savivaldybėje (kai vidutinis be didžiųjų miestų 2007 m. buvo 36789)

Jeigu būtų ne 60 merų kaip dabar, o kokie 600, manau korupcija dar daugiau išaugtų, nes kuo didesnis biurokratinis aparatas, tuo sunkiau viską kontroliuoti. Jau nekalbant apie tai, kad ir pačios administracinės išlaidos išaugtų ir biurokratinis aparatas padidėtų. Beto kai kurios savivaldybės ir taip mažos bei sparčiai mažėja.

[Rijikas]

atrodo, kad lietuviškosios "savivaldybės" yra didžiausios.

yra didesnių - jungtinė karalystė bet ten visiškai kitokia politinė kultūra

Dabar berods ~90% tipinės savivaldybės biudžeto sudaro centrinės valdžios pervedami pinigai centrinės valdžios numatytoms funkcijoms vykdyti.

Dotacijos nuo 2002 m. kaip tokios sudaro 40-50% biudžetų. Šiaip ar taip tai yra daug; o savarankiškų rinkliavų beveik nėra. Fiskalinė laisvė arti nulio...
Šiaip keista man pono liaudies tarybų gerbėjo Al1 nuomonė, kad smulkinti nereikia. Reikia, jei norim daugiau demokratijos ir daugiau pasitikėjimo. Va mano bakalauras buvo ta tema, galiu pasidalinti atradimais...


Ir modelis pasiteisina ir 2000 m., ir 2002 m. Išskirtys - lenkų kraštas Tiesa, 5 didmiesčius išmečiau, nes jie yra didelės man netinkančios išskirtys
Iš kitos pusės, suprantu, kad kuo mažesnė savivaldybė, tuo jai reikia daugiau visokių administracinių sąnaudų. Visgi argumentas, kad kuo mažesnė, tuo jai daugiau dotacijų reikia, statistiškai reikšmingai nepasitvirtino. Dar kitą grafikėlį prikabinčiau, bet tingiu.
Atsižvelgiant į kaštus ir į demokratiškumą ir dar kitų šalių patirtį, Lietuvai optimumo taškas yra kažkur tarp 20000 ir 30000 gyventojų savivaldybėje (kai vidutinis be didžiųjų miestų 2007 m. buvo 36789)

[Al1]

Aš nieko nenoriu. Manau, kad naujų savivaldybių steigti nereikia. O stambinti būtų galima.
Dar viena blogybė, ypač dėl Pabradės. Įsteigus šią savivaldybę, joje valdžią paimtų lenkai, ir dar viena savivaldybė būtų lenkų užvaldyta. Nes Švenčionių rajone dabar tik apie 40 proc. sudaro lietuviai ir kuo arčiau Vilniaus, tuo lenkų daugiau.

[Kitas Džiugas]

Kam reikalingos ekonomiškai neįgalios savivaldybės, išlaikomos iš centrinio biudžeto? Dar daugiau valdininkų, dar daugiau išlaidų administravimui. Juk net dabar kai kurios savivaldybės neišsilaiko pačios, o priveisus dar mažesnių, jos iš viso iš savo pajamų nesugebės vykdyti skirtų funkcijų, tik ir gyvuos iš centrinio biudžeto dotacijų...

Al1, gal galėtum tiksliai parašyt, ko nori? Norėčiau išgirst.

[Al1]

O kodėl neatkūrus papildyto tarpukario suskirstymo?
Kiekvienas miestas turėtų savivaldą, kiekvienas valsčius turėtų.
Kažkas į Lenkiją panašaus.
Mažos, nykstančios gyvenvietės pagyvėtų.

Kam reikalingos ekonomiškai neįgalios savivaldybės, išlaikomos iš centrinio biudžeto? Dar daugiau valdininkų, dar daugiau išlaidų administravimui. Juk net dabar kai kurios savivaldybės neišsilaiko pačios, o priveisus dar mažesnių, jos iš viso iš savo pajamų nesugebės vykdyti skirtų funkcijų, tik ir gyvuos iš centrinio biudžeto dotacijų... Dabar nebe tie laikai, kokie buvo tarpukaryje, kai Lietuva buvo žemės ūkio kraštas ir žemės ūkis buvo plėtojamas visose Lietuvoje, taip kad savivaldybės turėjo vieną stabilų pajamų šaltinį. O jei dar būdavo didesni miško masyvai, pasienis, koks nors fabrikėlis, tai ir neblogai gyveno. Dabar gi kai kuriose būsimose savivaldybėse net žemės ūkio nebūtų, nekalbant apie pramonę ar pan.

/\ latviai jau 3 metus nebeturi tarybiniu rajonu...

Ir dauguma tų naujų savivaldybių yra išlaikomos iš centrinio biudžeto.

[Mørtã]

/\ latviai jau 3 metus nebeturi tarybiniu rajonu...

[Lettered]

O Druskininkų pavyzdys rodo, kokia reakcija Vilniuje (pradedant seimu ir baigiant spauda) į savivaldybės bandymą turėti savarankiškas pajamas.

Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Druskininkai gali sau leisti turėti savarankiškas pajamas, bet kokia situacija būtų su kaimiškų vietovių rajonais, kur pajamų beveik nėra, o yra vien tik išlaidos?

[Kitas Džiugas]

O kodėl neatkūrus papildyto tarpukario suskirstymo?
Kiekvienas miestas turėtų savivaldą, kiekvienas valsčius turėtų.
Kažkas į Lenkiją panašaus.
Mažos, nykstančios gyvenvietės pagyvėtų.

[c2h5oh]

Apie tai ir kalba. Imkime, kad ir Vilniaus savivaldybę - beveik 600 tūkst. gyventojų Praktika rodo, kad administraciniai ir demokratiniai procesai tokiuose dariniuose veikia apsunkintai. Juolab, kad pas mus visiškai nėra smulkesnio savivaldos vieneto - seniūnijos yra grynai ūkinis subjektas. Kodėl nesuteikti joms savivaldos tesių?

Greitosiom permetus aplinkinių ir panašaus dydžio šalių pavyzdžius ( http://en.wikipedia.org/wiki/Local_government ), atrodo, kad lietuviškosios "savivaldybės" yra didžiausios.

Bet tai nelabai svarbu (didesnės jos ar mažesnės), kol tos "savivaldybės" neturi realios savivaldos. T.y. savarankiško biudžeto (su savarankiškom pajamom ir išlaidom). Dabar berods ~90% tipinės savivaldybės biudžeto sudaro centrinės valdžios pervedami pinigai centrinės valdžios numatytoms funkcijoms vykdyti. Tiesioginiai ūkvedžio rinkimai nieko nekeičia

O Druskininkų pavyzdys rodo, kokia reakcija Vilniuje (pradedant seimu ir baigiant spauda) į savivaldybės bandymą turėti savarankiškas pajamas.

Simboliška ir terminologijos makalynė. Savivaldos dariniai net neturi normalaus vardo. Dauguma jų vadinama "rajonais", bet tie, kurie sukurti jau LR laikais - ne. Vietoj to teritorijai įvardinti naudojamas įstaigos ("savivaldybė") vardas. O kaimiško rajono vadovas vistiek vadinamas pavadinimu, kuris reiškia miesto vadovą (meras).

[Al1]

Rajonų dydis - toks, koks buvo geriausiai sovietinės valdžios poreikiams. Na plius dar apylinkes panaikino. Dabar gaunasi taip, kad visi miestai, mažesni už Alytų (išskyrus Neringą, Birštoną ir Visaginą), savivaldos nebeturi (nes jie tėra tik kažkokio rajono "seniūnija", o seniūnija tėra savivaldybės administracijos filialas, jis savivaldos neturi).

Turi tie miestai savivaldą. Nenusišnekėk. Tik jie dar vadovauja ir rajono kaimiškajai teritorijai.

[Al1]

Tarybiniais laikais Vilniuje buvo berods 4 rajonai su savo vykdomaisiais komitetais. Nemanau, kad tai gerai, nes miestas yra visuma. Ir jei tarybiniais metais tie rajonai praktiškai užsiiminėjo tik tam tikrais ūkinais dalykais savo teritorijoje, o visu miesto ūkiu, planavimu, plėtra, užsiiminėjo visai kiti organai. Tai pagal dabartinius teisės aktus ir "demokratiškas" paniatkes, Vilnius būtų padalintas į kelias nepriklausomas savivaldybes, kurios nedirbtų gyventojų labui, ką puikia įrodo miestų ir rajonų savivaldybės, kai kiekviena iš jų tampo paklodę į savo pusę tik dėl savo siaurų institucinių interesų, o ne gyventojų labui. Kaip tuomet iš viso bendras ūkis, infrastruktūra, transportas, plėtra? Nu nesusišnekėtų niekaip.

Čia tarpukaryje reikėjo daugybės smulkių savivaldybių, nes dėl susisiekimo lygio didesnes teritorijas būtų buvę sunku suvaldyti ir nepatogu gyventojams. Dabar gi susisiekimas nėra problema. Dauguma automobiliziuoti. Reikia tik gerinti viešajį transportą. Ir savivaldybės gali būti didesnės. Kuo mažiau biurokratijos, tuo geriau.

[Sula]

Vienos savivaldybės perskėlimas į dvi, arba mero rinkimas tiesiogiai - tai smulkmenos, kurios nieko iš esmės nekeičia. Reforma nevyksta - kaip buvo sovietiniai rajonai, taip ir liko.

Apie tai ir kalba. Imkime, kad ir Vilniaus savivaldybę - beveik 600 tūkst. gyventojų Praktika rodo, kad administraciniai ir demokratiniai procesai tokiuose dariniuose veikia apsunkintai. Juolab, kad pas mus visiškai nėra smulkesnio savivaldos vieneto - seniūnijos yra grynai ūkinis subjektas. Kodėl nesuteikti joms savivaldos tesių?