Vienos savivaldybės perskėlimas į dvi, arba mero rinkimas tiesiogiai - tai smulkmenos, kurios nieko iš esmės nekeičia. Reforma nevyksta - kaip buvo sovietiniai rajonai, taip ir liko.
Rajonų dydis - toks, koks buvo geriausiai sovietinės valdžios poreikiams. Na plius dar apylinkes panaikino. Dabar gaunasi taip, kad visi miestai, mažesni už Alytų (išskyrus Neringą, Birštoną ir Visaginą), savivaldos nebeturi (nes jie tėra tik kažkokio rajono "seniūnija", o seniūnija tėra savivaldybės administracijos filialas, jis savivaldos neturi).
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas
Collapse
X
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąDiena.lt 2012-06-26, 05:00
Justinas Argustas
Savivaldybių pertvarka nugulė į stalčius
Iki 2015-ųjų savivaldos rinkimų galbūt atsiras dar viena savivaldybė. Tačiau tai viskas, kas liko iš žadėtosios savivaldos reformos.
http://kauno.diena.lt/naujienos/liet...talcius-434451
Komentuoti:
-
Dar vieną ekonomiškai neįgalią savivaldybę užveis. Kaip tik reikia savivaldybes stambinti, o ne smulkinti.
Komentuoti:
-
Tiesioginiai mero rinkimai irgi nugulė į stalčius, nors nemanau, kad tam būtini milijonai.
Komentuoti:
-
Diena.lt 2012-06-26, 05:00
Justinas Argustas
Savivaldybių pertvarka nugulė į stalčius
Iki 2015-ųjų savivaldos rinkimų galbūt atsiras dar viena savivaldybė. Tačiau tai viskas, kas liko iš žadėtosios savivaldos reformos.
Per ateinančius kelerius metus Lietuvoje gali būti sukurta 61-oji savivaldybė – Pabradėje. Tačiau tik tuo atveju, jei Seimas pritartų atitinkamo įstatymo pakeitimams. Juo siekiama naujai steigiamoje savivaldybėje būtiną gyventojų skaičių sumažinti nuo 10 tūkst., kaip yra dabar, iki 7 tūkst.
Pabradėje jau atlikta gyventojų apklausa ir įvykdyti kiti įstatymo reikalavimai. Tiesa, dar neaišku, ar naujam administraciniam vienetui įsteigti pritartų Švenčionių rajono savivaldybė. Jos sutikimas būtinas.
(...)
Regis, nauja Pabradės savivaldybė – tai viskas, kas liko iš metų metus žadamos vietos savivaldos reformos. Iki 2015-ųjų savivaldos rinkimų vietos valdžia struktūriškai liks nepasikeitusi. Argumentai keli: nėra pinigų, nes šalį užklupo ekonominis sunkmetis, taip pat reformų nenori patys gyventojai.
(...)
Koks Lietuvoje turėtų būti savivaldybių optimalus skaičius ir jų ribos, svarstoma ne vienus metus. Dar 2006-aisiais buvo parengta būsimos reformos koncepcija.
Tuomet siūlyta įsteigti Kuršėnų, Ariogalos, Nemenčinės, Pabradės, Kalvelių, Vilkijos, Eišiškių, Ramygalos, Salantų, Jašiūnų, Kybartų ir Jiezno savivaldybes, o Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajono savivaldybes panaikinti.
Tačiau tąsyk skaičiuota, kad valstybei tai atsieitų šimtus milijonų litų. Tad planai taip ir nugulė į stalčius.
Komentuoti:
-
Klaipėdos regione padvelkė teritorijų dalybomis
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...s-410019/psl-1
Komentuoti:
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąNuostolio lyg ir nėra. Tiesiog gyventojai nušalinami nuo bendruomeninių reikalų sprendimo. Atitolstama nuo demokratinės visuomenės santvarkos. Atsiranda skaidrumo problemų, protegavimo ir t.t.
Nors trumpalaikiu laiko tarpu gali ir pasiteisinti. Pvz.: karo atveju.
Na reik pagalvot, ar tikrai labai reikalinga galybė seniūnijų, kur jos ir šiaip nėra matomos. Kažkada nusiunčiau pretenziją, tai seniūnija pasakė, kad "tai ne jų kompetencijoje" ir tik persiuntė prašymą į savivaldybę. Viskas... Tai bet čia kiekvieno didelio miesto tokia situacija, kad ta savivalda tokai ribota. Va blogiau kaip kokiam jurbarke, kai vieno rajono gyventojus gali skirti 90 km atstumas...
Komentuoti:
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąRealiai būtų nuo to blogiau gyventojams? Geresnis tarpinstitucinis bendravimas, mažiau biurokratijos, skaidresnė atskaitomybė.
Komentuoti:
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąRealiai būtų nuo to blogiau gyventojams? Geresnis tarpinstitucinis bendravimas, mažiau biurokratijos, skaidresnė atskaitomybė.
Nors trumpalaikiu laiko tarpu gali ir pasiteisinti. Pvz.: karo atveju.
Komentuoti:
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąŽinau, bet kryptis aiški.
Savivaldos apatinė grandis 700 tūkst. gyventojų yra absurdas.
Ir kam jos iš viso? Įveskim Lietuvos Vyriausybės miestų ir rajonų valdybas ir tiek žinių. Merus skirs Vyriausybė.
Komentuoti:
-
Parašė c2h5oh Rodyti pranešimąTai kad seniūnijos jokios savivaldos neturi - tai ir nėra ką silpninti. Ar jūs turit omeny, kad seniūnijų panaikinimas kažkaip susilpnins Vilniaus miesto savivaldą?
Savivaldos apatinė grandis 700 tūkst. gyventojų yra absurdas.
Ir kam jos iš viso? Įveskim Lietuvos Vyriausybės miestų ir rajonų valdybas ir tiek žinių. Merus skirs Vyriausybė.
Komentuoti:
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąc) toliau silpninti savivaldą ir stiprinti centralizaciją.
Komentuoti:
-
Parašė Rainforest Rodyti pranešimąKam to reikia? Kas čia per nesąmonė?
a) pavaidinti taupymą;
b) panaikinti politizuotas seniūno pareigas;
c) toliau silpninti savivaldą ir stiprinti centralizaciją.
Komentuoti:
-
Guest repliedParašė c2h5oh Rodyti pranešimąTaigi faktiškai išeina, kad atskiriamas "tikrasis Vilniaus miestas" (t.y. užstatyta teritorija) nuo priemiesčių (miškų, laukų ir kitų miestų, tokių kaip Grigiškės ir Naujoji Vilnia), pakliuvusių į Vilniaus m. savivaldybės teritoriją?
Jeigu taip, tai šaunu. Juk tos teritorijos skirtingos, tad ir valdymas turėtų būti skirtingas.
Komentuoti:
-
Parašė Zorro Rodyti pranešimąVilniuje liks tik 5 seniūnijos iš 21
Iš šiuo metu esančių 21 seniūnijos sostinėje ketinama palikti 5, esančias toliausiai nuo miesto centro, bei įsteigti 11 biurų, kuriuose dirbs savivaldybės departamentams atskaitingi darbuotojai, teikiantys paslaugas gyventojams Toks seniūnijų pertvarkos planas po savaitės bus teikiamas svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.
Vilniuje po reorganizacijos ketinama palikti Grigiškių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Verkių seniūnijas bei įsteigti Antakalnio, Centro, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės, Pašilaičių, Šeškinės, Vilkpėdės ir Žirmūnų biurus.
Jeigu taip, tai šaunu. Juk tos teritorijos skirtingos, tad ir valdymas turėtų būti skirtingas.
Komentuoti:
-
Guest repliedParašė Zorro Rodyti pranešimąVilniuje liks tik 5 seniūnijos iš 21
Iš šiuo metu esančių 21 seniūnijos sostinėje ketinama palikti 5, esančias toliausiai nuo miesto centro, bei įsteigti 11 biurų, kuriuose dirbs savivaldybės departamentams atskaitingi darbuotojai, teikiantys paslaugas gyventojams Toks seniūnijų pertvarkos planas po savaitės bus teikiamas svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.
Vilniuje po reorganizacijos ketinama palikti Grigiškių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Verkių seniūnijas bei įsteigti Antakalnio, Centro, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės, Pašilaičių, Šeškinės, Vilkpėdės ir Žirmūnų biurus.
Komentuoti:
-
Vilniuje liks tik 5 seniūnijos iš 21
Iš šiuo metu esančių 21 seniūnijos sostinėje ketinama palikti 5, esančias toliausiai nuo miesto centro, bei įsteigti 11 biurų, kuriuose dirbs savivaldybės departamentams atskaitingi darbuotojai, teikiantys paslaugas gyventojams Toks seniūnijų pertvarkos planas po savaitės bus teikiamas svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.
Vilniuje po reorganizacijos ketinama palikti Grigiškių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Verkių seniūnijas bei įsteigti Antakalnio, Centro, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės, Pašilaičių, Šeškinės, Vilkpėdės ir Žirmūnų biurus.
Komentuoti:
-
Neringiškiai kyla į kovą dėl marių
Kam kam, o Baltijos ir Kuršių marių skalaujamai Neringai, atrodytų, vandens netrūksta. Tačiau neringiškiai galanda karo kirvius ir rengiasi mūšiui dėl marių. Mat teisiškai Nidoje ant krantinės sėdinčio žmogaus užpakalis yra Neringoje, o į vandenį nuleistos kojos – jau Šilutės savivaldybės valdose, praneša LTV laida "Krašto spalvos".
Taigi neringiškiai norėtų atsiriekti dalį Kuršių marių, kurių teritorija dabar priklauso Šilutės ir Klaipėdos rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybėms.
Komentuoti:
Komentuoti: