Pažiūrėjau į Number of nights spent iš viso, o ne apgyvendinimo įstaigose. Apgyvendinimo įstaigose teisingai, gaunasi 3 851 303 vs 4 142 526, t.y. šiek tiek mažiau užsieniečių nakvynių Latvijoje, kas vertinant gyventojų skaičių ir ypač palyginus tik Vilnių su Ryga situacija vis tiek būtų mūsų nenaudai.
Pasitikslinau - su latviais. Jų vidinis turizmas yra žymiai mažiau išvystytas nei Lietuvos. Nerandu be latvių. Bet galim obuolius su obuoliais lyginti taip:
2019 metams tik užsienio turistai:
Latvijoje: Number of nights spent, thousand: 8 266
Lietuvoje: Užsieniečių nakvynės: 4 142 526
čia rodo, kad 2019 metais nights spent yra 3 851 303
pasitikslinimui, o Latvijos turistai su latviais ar be jų (nes Lietuvos be lietuvių)?
Pasitikslinau - su latviais. Jų vidinis turizmas yra žymiai mažiau išvystytas nei Lietuvos. Nerandu be latvių. Bet galim obuolius su obuoliais lyginti taip:
2019 metams tik užsienio turistai:
Latvijoje: Number of nights spent, thousand: 8 266
Lietuvoje: Užsieniečių nakvynės: 4 142 526
2. Vilnius ir Lietuva gerokai atsilieka nuo atitinkamai Rygos ir Latvijos turizmo srityje, ką rodo turistų skaičių statistika (1.9mln vs 2.9mln 2019 metais Lietuva vs Latvija ir dar didesnis skirtumas tarp Vilniaus bei Rygos).
pasitikslinimui, o Latvijos turistai su latviais ar be jų (nes Lietuvos be lietuvių)?
TrippleA : Žiūrėk, aš tau surašiau faktus:
1. Vilnius Rygą lenkia pagal modernaus ofisų plotą, bet skirtumas tikrai ne šviesmečiai (871 300 m2 vs 757 000 m2 2021 H2 newsec.lt).
2. Vilnius ir Lietuva gerokai atsilieka nuo atitinkamai Rygos ir Latvijos turizmo srityje, ką rodo turistų skaičių statistika (1.9mln vs 2.9mln 2019 metais Lietuva vs Latvija ir dar didesnis skirtumas tarp Vilniaus bei Rygos).
3. Lietuvos oro uostai atsilieka nuo Latvijos (VNO nuo RIX dar labiau).
Tu man atsakei savo pamąstymais: turbūt modernūs ofisai Rygoje prastesni nei Vilniuje, ateityje pasivysim ir aplenksim pagal turistų skaičių, ateityje aplenksim RIX, airBaltic negražiais būdais įsitvirtino ir iškilo, dabar turės problemų ir t.t. Sutik kad visi tavo pamąstymai deja niekaip nepakeičia išvardintų faktų.
...pagal programuotojų skaičių mačiau statistiką kad Ryga lenkia tiek Vilnių, tiek Taliną. Jei tai tiesa...
Neradau tikslių šaltinių, įskaitant ir tai ką tu pateikei yra netikslu. Tavo pateikti duomenys remiasi stackoverflow.com naudotojų statistika. Taip, stackoverflow.com yra labai populiarus tarp programuotojų ir tikiu kad realūs programuotojų skaičiai koreliuoja su stackoverflow.com naudotojų skaičium bet sutik kad tai nėra labai tikslu.
Yra ir tokių skaičių:
Lietuva laikoma Baltijos šalių IT centru, tačiau naujausi tyrimo duomenys rodo, kad pagal programuotojų skaičių Vilnių ir Kauną kartu sudėjus lenkia mūsų artimiausios kaimynės Latvijos sostinė Ryga, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Man šiaip šitie duomenys atrodo kažkokie visiškai nerealūs, atrodo kaip nešvarus piaras, statyčiau už tai kad stackoverflow.com yra artimesni realybei.
Nežinau kokiais mistiniais būdais IT įmonių ne IT specialistai iškreipia programuotojų skaičiaus statistiką, juk apie tai ir kalbėjau, grynai programuotojus.
Ne esmė ir 1.9mln prieš 2.9mln atrodo tikrai gan žymus skirtumas. Rygos skaičiai turbūt bus beveik vienodi su visos Latvijos.
Kol latviai turės ir rems airBalticą niekas niekur nenukonkuruos, tuo labiau kad ir geografinė padėtis geresnė. Net jei dėl rail balticos ir neteks šiek tiek per Rygą skrendančių tranzitinių keleivių kurie kiek suprantu statistikoj skaičiuojasi 2 kartus (iš Talino ir Vilniaus), tai nebus labai dideli skaičiai ir klausimas kiek dėl patogaus pasiekiamumo ta pačia rail baltica gaus papildomų keleivių.
Faktai tokie kad nesam mes kažkokiais šviesmečiais aplenkę Latvijos ir yra ne viena gan svarbi sritis kurioj kaip tik atsiliekam.
Jei kalbam apie programuotojus ne IT sektoriaus darbuotojus, tai štai pakankamai švieži skaičiai nuotraukoje. Tikrai žymus skirtumas, kuris po 2020m. dar labiau svyra Lietuvos pusėn. Ir vėl matome, kad esate neteisus. O kuo toliau tuo labiau tie aiškiau matosi pakankamai didelis atstumas tarp Lietuvos ekonomikos išsivystimo ir Latvijos.
Dėl AirBaltic, tai ši kompanija iškilo, kai bankrutavo FlyLAL (Latvijos vyriausybė prie to nagus sugebėjo prikišiti). Tačiau dėl COVID apndemijos AirBaltic yra tikrai striuka,ir tam nepadeda konkurecija su LOT (Nordica Estijoj ir agresyvi plėtra Lietuvoje). Todėl jei toliau AirBalticas netaps jungtine Baltijos šalių įmone ir RailBaltika, kartu su LOT ir Lietuvos oro uostų plėtra privers AirBaltiką susitraukti ar net visai bankruoti. Šie abu scenarijai yra blogi Latvijai.
Строительно-индустриальный концерн UPB и его "дочка" Dzelzsbetons MB инвестировали около 12 миллионов евро в создание нового завода по производству железобетонных конструкций в Лиепае.
UPD tai toks Latvijos STATICUS ir INHUS miksas(g/b+fasadai), tik du kartus didesnis 2019m - 212mln pajamos, viskas eksportuojama vakarams.
Kita šios dienos naujiena:
Hepsor инвестирует 13 млн евро в строительство нового бизнес-комплекса в Риге
Dažnai pavartinėju jų verslo rubrikėlę ir įspūdis visai neprastas, vyksta judesys ir tas labai gerai, kad ir kaip tie vietiniai spjaudytųsi, kad moka, kaip jei sako "tik šokti ir dainuoti".
Latvijos ir bpv labai tvarkingas(superlenkams vėl malkos) ir sferos diversifikuotos, turi farmaciją, medienos pramonę, Liepajoj plieno gamyklą nupirko turkai, kurioje dirbo prieš krizę apie 5000 darbuotojų ir bandys gaivint - supirkinėt senus auto ir liet iš jų metalo gaminius, ką ir darė prieš tai.
Žodžiu, nenustebsiu jei išauš ta dieną ir PRAMONINĘ SLOVAKIJĄ išrūkys ir gali labai ilgai neužtrukt
Yra IT specialistai ir IT sektoriaus darbuotojai. Tau nereikia buti IT specialistu, kad užimtum pareigas IT sektoriaus įmonei (PVZ. marketingo specialistas, projektų vadovas ar pan.). Dar vienas dalykas, kad nemažai tų latviškų IT įmonių nebuvo vien sofware developeraiai ar security systems įmonės (kas yra grynasis IT), bet ir ryšių įmonės ir pan., kad dalinai iškreipia vaizdą.
Nežinau kokiais mistiniais būdais IT įmonių ne IT specialistai iškreipia programuotojų skaičiaus statistiką, juk apie tai ir kalbėjau, grynai programuotojus.
Skrydžiu prasme nukonkuruos, nes avialinijom labiau apsimoka turėti privežamuosius skrydžius iš tarkim Vilniaus į Rygą, o tada į Milaną ar Marselį, negu, kad keliaiviai keliaiviai vyktu traukiniais autobusais ar automobiliais. Tokios kompanijos, kaip AirBaltic vadovaujasi butent šita startegija, kai keleiviai keliauja su jų avialinijos į jū hub'a, o tada kitur iš jo, taip yra uždirbamas didesnis pelnas, per papildomas veiklas, bei sumažinami aviacijos sąnaudų kaštai (lėktuvai visad grįžta į vieną bazę). Tuo tarpu Ryanair, ruotuoja lėktuvus tarp kelių bazių (pvz. Vilnius-Milanas-Varšuva-Vilnius), taupydami kita schema, kuri jiems leidžia nebijoti Rail Baltikos konkurencijos. Taip pat Rygos oro uosto sėkmę sąlygoja AirBaltic, kuris turi rimtų sunkumų dėl COVID pandemijos, prasto planavimo ir kylančios konkurencijos iš Ryanair ir Wizzair namų bazėj (viskas aviacijos industrijoje yra stipriai planuojama ir net mažiausias pokytis gali turėti neigiamas pasėkmes).
Kol latviai turės ir rems airBalticą niekas niekur nenukonkuruos, tuo labiau kad ir geografinė padėtis geresnė. Net jei dėl rail balticos ir neteks šiek tiek per Rygą skrendančių tranzitinių keleivių kurie kiek suprantu statistikoj skaičiuojasi 2 kartus (iš Talino ir Vilniaus), tai nebus labai dideli skaičiai ir klausimas kiek dėl patogaus pasiekiamumo ta pačia rail baltica gaus papildomų keleivių.
Faktai tokie kad nesam mes kažkokiais šviesmečiais aplenkę Latvijos ir yra ne viena gan svarbi sritis kurioj kaip tik atsiliekam.
Gal pakonsultuok newsec ir oberhaus ką jie ne taip daro, juk Rygoj tik "modernūs", o Vilniuje jau tikrai modernūs ofisai.
IT specialistai čia yra pats vertingiausias resursas, jie bet kurią dieną gali pereiti dirbti kitur, kur problema? Manai kažkoks Rusijos bankas užsidarė ir dabar IT specialistai Rygoje šluoja gatves ar migruoja į Vilnių? Rygoje sėkmingai kuriasi ir kursis tarptautinės įmonės, jei tikrai ten bus pakankamai reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Būtent toje statistikoje buvo didesnis programuotojų skaičius Rygoje. O dėl stiprių universitetų, nežinau, reiks pažiūrėti, bet ne taip seniai buvo diskusija apie tai kaip kuo toliau tuo mažiau mes parengiam IT specialistų.
Gal ir trauksis turistai iš Rusijos/Baltarusijos, gal. Tačiau kalbam apie 2.9 mln vs 1 356 767. Daugiau kaip dvigubai. Ne tik rusų/baltarusių turistai taip iškelia skaičius. Čia tik pvz., 2019 metais UK turistų skaičius Lietuvoje 83 154 vs 107 950 Latvijoje.
Kokie dar trumpieji maršrutai su Rail Baltica? Į Varšuvą ir Rygą? Labai jau daug, tikrai nukonkuruos visus skrydžius, nes juk mes tik ten ir skraidom.
Kur Rygos istorinis užstatymas su platesnėm gatvėm ir stambiais aukštais pastatais, kur mielas senamiestis su siaurom gatvelėm ir žemais pastatais...
Yra IT specialistai ir IT sektoriaus darbuotojai. Tau nereikia buti IT specialistu, kad užimtum pareigas IT sektoriaus įmonei (PVZ. marketingo specialistas, projektų vadovas ar pan.). Dar vienas dalykas, kad nemažai tų latviškų IT įmonių nebuvo vien sofware developeraiai ar security systems įmonės (kas yra grynasis IT), bet ir ryšių įmonės ir pan., kad dalinai iškreipia vaizdą.
Dėl turistų skaičiaus irgi klysti, 2019 m. Lietuvoj apsilankė 1.94 mln turistų iš užsienio.
Skrydžiu prasme nukonkuruos, nes avialinijom labiau apsimoka turėti privežamuosius skrydžius iš tarkim Vilniaus į Rygą, o tada į Milaną ar Marselį, negu, kad keliaiviai keliaiviai vyktu traukiniais autobusais ar automobiliais. Tokios kompanijos, kaip AirBaltic vadovaujasi butent šita startegija, kai keleiviai keliauja su jų avialinijos į jū hub'a, o tada kitur iš jo, taip yra uždirbamas didesnis pelnas, per papildomas veiklas, bei sumažinami aviacijos sąnaudų kaštai (lėktuvai visad grįžta į vieną bazę). Tuo tarpu Ryanair, ruotuoja lėktuvus tarp kelių bazių (pvz. Vilnius-Milanas-Varšuva-Vilnius), taupydami kita schema, kuri jiems leidžia nebijoti Rail Baltikos konkurencijos. Taip pat Rygos oro uosto sėkmę sąlygoja AirBaltic, kuris turi rimtų sunkumų dėl COVID pandemijos, prasto planavimo ir kylančios konkurencijos iš Ryanair ir Wizzair namų bazėj (viskas aviacijos industrijoje yra stipriai planuojama ir net mažiausias pokytis gali turėti neigiamas pasėkmes).
O dėl senamiesčių, yra skirtumas tarp barokinio centrinės Europos valstybės sostinės Vilniaus senamiesčio (panašius turi Varšuva, Krokuva) ir 19a. prekybinio Rygos senamiesčio (šiuo atvėju Gdanskas, Liubekas, ar Karaliaučius, jei būtų išlikęs).
1. Rygoje pilna "Modernių" ofisų įsikūrusių renovuotuose 19a. pab.-20a. pradž. pastatuose, kurie nėra labai patogus didelėms įmonėms ir iš kurių jau kuris laikas Vilniuje ęsančios įmonės keliasi į modernius ir šių dienų poreikiams pritaikytus ofisus. Tuo tarpu Rygoj, šiuolaikiškų ofisų statyba tik prasideda.
Gal pakonsultuok newsec ir oberhaus ką jie ne taip daro, juk Rygoj tik "modernūs", o Vilniuje jau tikrai modernūs ofisai.
2. Reikėtų mokėt atskirti darbuotojus ir tokias įmones, kaip EPAM ir WarGaming, ir oligarchus bei visokio plauko "verslininkus" iš Baltarusijos. Rygos ir tiek pačios Latvijos IT sektorius ilgą laiką buvo orientuotas ir vis dar yra į rusiško ir baltarusiško finansinių paslaugų sektoriaus aptarnavimą, todėl potencialas šioms sritims yra mažas, ypač žinant kilusius skandalas dėl pinigų plovimo ir po to sekusius kai kurių Latvijos-Rusijos bankų uždarymus. Tarpu, tiek Lietuvos, tiek Vilniaus IT sektorius yra stipriai orientuotas į Europos ir Jav įmones, bei jų milžiniškas rinkas. Taip pat, mes turime ir stipresnius universitetus, kurie atlieką svarbią rolę pritraukiant tarptautines įmones.
IT specialistai čia yra pats vertingiausias resursas, jie bet kurią dieną gali pereiti dirbti kitur, kur problema? Manai kažkoks Rusijos bankas užsidarė ir dabar IT specialistai Rygoje šluoja gatves ar migruoja į Vilnių? Rygoje sėkmingai kuriasi ir kursis tarptautinės įmonės, jei tikrai ten bus pakankamai reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Būtent toje statistikoje buvo didesnis programuotojų skaičius Rygoje. O dėl stiprių universitetų, nežinau, reiks pažiūrėti, bet ne taip seniai buvo diskusija apie tai kaip kuo toliau tuo mažiau mes parengiam IT specialistų.
3. Latvijoj didžioji dalis turistų irgi buvo iš Rusijos ar Baltarusijos keliaujantys į Jurmalą ar Ryga, tuo tarpu Lietuvoje dominuoja, lenkai, vokiečiai, bei kitų EU ar Š. Amerikos šalių gyventojai. Jų turistų rinka yra politiškai nestabili ir su senkančiais piniginiais resursais (gyvenimas tiek Rusijoj, tiek Baltarusijoj neeina geryn). Tuo tarpu mūsų rinka siekia pritraukti turistus iš vakarų šalių, kurie su savimi tikrai atsiveža didesnes pinigų sumas, bei yra išrankesni paslaugoms (tai padeda kelti paslaugų kokybę tiek Vilniuje, tiek Lietuvoje). Taigi, turistais irgi greitu metu turėtume pralenkti Latviją bei Ryga, dėl esminių skirtumų turistų namų rinkose.
Gal ir trauksis turistai iš Rusijos/Baltarusijos, gal. Tačiau kalbam apie 2.9 mln vs 1 356 767. Daugiau kaip dvigubai. Ne tik rusų/baltarusių turistai taip iškelia skaičius. Čia tik pvz., 2019 metais UK turistų skaičius Lietuvoje 83 154 vs 107 950 Latvijoje.
4. Teko girdėti apie planus, jog dėl klimato kaitos trumpieji skrydžių maršrutai, bus keičiami į traukinių? Tai jau vyksta Prancuzijoje ir Vokietijoje, o su Rail Baltika ateis ir pas mus. Taip pat, dėl žaliųjų nuostatų, pažengusių aviacijos technologijų ir augančių kuro sąnaudų didėja point-to-point kelionių kryptis į mažesnius oro uostus be persėdimų. Todėl Ryga praras dar keleivių Palangos ir Kauno oro uostams. Ir galų gale Vilniaus spartus augimas, kaip ekonominio, politinio ir populiacijos centro regione irgi natūraliai padidins keliautojų srautus.
Kokie dar trumpieji maršrutai su Rail Baltica? Į Varšuvą ir Rygą? Labai jau daug, tikrai nukonkuruos visus skrydžius, nes juk mes tik ten ir skraidom.
5. Nu nežinau nuo kada didelęs bažnyčios, rūmai, pilys ir kiti pasaulinės reikšmės objektai yra kaimiškumo ženklas. Čia greičiau jūsų nepilnavertiškumo kompleksas, neleidžia jums matyti realaus vaizdo.
Kur Rygos istorinis užstatymas su platesnėm gatvėm ir stambiais aukštais pastatais, kur mielas senamiestis su siaurom gatvelėm ir žemais pastatais...
1. Mano pateikti skaičiai yra būtent modernaus ofisų ploto, kitokio nei newsec, nei oberhaus net neįtraukia, patys rašo "modern office space" ir kai kada prideda objektų sąrašą. O skaičiukai tokie kokius pateikiau.
2. Jei Rygoje tikrai daugiau IT specialistų, geresnis miesto pasiekiamumas, daugiau statoma ofisų, potencialas vis tiek pakankamai mažas, nes Rygą mato tik rusai/baltarusiai, tarptautinės įmonės kai trūksta darbuotojų kažkodėl to potencialo "nepastebės"? Paskui sekančiam sakinyje jau teigi kad būtent baltarusiai bus varikliais Vilniuje ir Kaune bent 5-7 metus? Kažkas čia nesueina. Aš tai tikiuosi kad ta matyta statistika yra neteisinga ir bent jau sudėjus Vilnių ir Kauną mes parengiam daugiau IT specialistų (reika pažiūrėti kai netingėsiu). Tik taip mes galėsim lyderiauti ir ateityje, arba jau laikas rimtai susimąstyti.
3. Vėlgi kažkokie pamąstymai, gal pateik skaičiukus kaip mes jau vejamės Rygą pagal turistus, kolkas pažiūrėkim į 2019 metų skaičiukus: Arrivals, Latvia: 2.9 million, Arrivals Lithuania: 1 356 767. Beviltiškai atsiliekam.
4. Kauną-Vilnių-Panevėžį kuo puikiausiai Rail Baltica sujungsim su Rygos oro uostu, žymiai geriau nei Vilniaus ar Kauno oro uostus beje. Pagrindinė vėžė eis tiesiai pro Rygos oro uostą (ne šone kaip KUN atveju, ir ne atšaka kaip VNO atveju). Aha, Palangos oro uosto plėtra suduos lemiamą smūgį RIX. Trys išsibarstę oro uostai niekada nesudarys rimtesnės konkurencijos vienam kuris galės pasiūlyti daugiau krypčių. Na nebent tikrai Vilnius kažkada tolimoj ateityje taip išsipūs, o Ryga be galo be krašto stagnuos (nerealu), ar Baltarusijoj pasikeis santvarka, ar Vilnius-Kaunas turės tik vieną oro uostą... Ir tai klausimas.
5. Žiūrint ką tu lyginsi ir skonio reikalas, man irgi patinka Vilniaus senamiestis, bet čia skirtingi dalykai. Ne skonio reikalas, o faktai yra dydžiai ką turėjau omeny kalbėdamas apie kaimiškumą. Aišku čia šiaip, nėra tai labai svarbu ypač jei kalbam apie šalių išsivystymą.
1. Rygoje pilna "Modernių" ofisų įsikūrusių renovuotuose 19a. pab.-20a. pradž. pastatuose, kurie nėra labai patogus didelėms įmonėms ir iš kurių jau kuris laikas Vilniuje ęsančios įmonės keliasi į modernius ir šių dienų poreikiams pritaikytus ofisus. Tuo tarpu Rygoj, šiuolaikiškų ofisų statyba tik prasideda.
2. Reikėtų mokėt atskirti darbuotojus ir tokias įmones, kaip EPAM ir WarGaming, ir oligarchus bei visokio plauko "verslininkus" iš Baltarusijos. Rygos ir tiek pačios Latvijos IT sektorius ilgą laiką buvo orientuotas ir vis dar yra į rusiško ir baltarusiško finansinių paslaugų sektoriaus aptarnavimą, todėl potencialas šioms sritims yra mažas, ypač žinant kilusius skandalas dėl pinigų plovimo ir po to sekusius kai kurių Latvijos-Rusijos bankų uždarymus. Tarpu, tiek Lietuvos, tiek Vilniaus IT sektorius yra stipriai orientuotas į Europos ir Jav įmones, bei jų milžiniškas rinkas. Taip pat, mes turime ir stipresnius universitetus, kurie atlieką svarbią rolę pritraukiant tarptautines įmones.
Pridėsiu, kad nors Ryga ir turi gerą susiekimą, bet dėja, namža keleivių per Ryga keliauja kitur.
3. Latvijoj didžioji dalis turistų irgi buvo iš Rusijos ar Baltarusijos keliaujantys į Jurmalą ar Ryga, tuo tarpu Lietuvoje dominuoja, lenkai, vokiečiai, bei kitų EU ar Š. Amerikos šalių gyventojai. Jų turistų rinka yra politiškai nestabili ir su senkančiais piniginiais resursais (gyvenimas tiek Rusijoj, tiek Baltarusijoj neeina geryn). Tuo tarpu mūsų rinka siekia pritraukti turistus iš vakarų šalių, kurie su savimi tikrai atsiveža didesnes pinigų sumas, bei yra išrankesni paslaugoms (tai padeda kelti paslaugų kokybę tiek Vilniuje, tiek Lietuvoje). Taigi, turistais irgi greitu metu turėtume pralenkti Latviją bei Ryga, dėl esminių skirtumų turistų namų rinkose.
4. Teko girdėti apie planus, jog dėl klimato kaitos trumpieji skrydžių maršrutai, bus keičiami į traukinių? Tai jau vyksta Prancuzijoje ir Vokietijoje, o su Rail Baltika ateis ir pas mus. Taip pat, dėl žaliųjų nuostatų, pažengusių aviacijos technologijų ir augančių kuro sąnaudų didėja point-to-point kelionių kryptis į mažesnius oro uostus be persėdimų. Todėl Ryga praras dar keleivių Palangos ir Kauno oro uostams. Ir galų gale Vilniaus spartus augimas, kaip ekonominio, politinio ir populiacijos centro regione irgi natūraliai padidins keliautojų srautus.
5. Nu nežinau nuo kada didelęs bažnyčios, rūmai, pilys ir kiti pasaulinės reikšmės objektai yra kaimiškumo ženklas. Čia greičiau jūsų nepilnavertiškumo kompleksas, neleidžia jums matyti realaus vaizdo.
1) Ofisų plotas dar nereiškia jų kokybės, Ryga nemažai ofisų paveldėjo iš sovietmečio ar jie buvo pastatyti 90-asiais, tagi nelabai yra ką lyginti su naujais (2000-dabar) Vilniaus ofisais. Taip pat net ir nemažai naujų ofisų randasi senuose pastatuose Naujamiesty, todėl kokybė irgi nukenčia. Todėl, realus ofisų (kurie pagal mūsų standartus skaitomi ofisais, o ne komercinėmis ar biuro patalpomis) Vilniuje yra gerokai daugiau.
2) IT sektorius Rygoje yra dauguma susijęs su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis (bankinių ir kitų paslaugų vartai į Europą), todėl šio augimo potencialas yra pakankamai mažas lyginant su Vilniumi, kuriame dominuoja į tarptaunes rinkas orientuotos kompanijos. Taip pat dar nereiktų pamiršti ir iš Baltarusijos persikeliančių kompanijų indelio, kuris bus svarus sektoriaus augimo variklis Vilniuje ir Kaune bent artimiausius 5-7 metus.
3) Turizmo sektorius Vilniuje auga kur kas labiau negu Rygoje, todėl tik laiko klausimas , kada pralenksime Ryga ir šioje srityje.
4) Oro uostų prasme Vilniuje vykdoma rekonstrukcija kartu su Rail Baltikos projektu turėtu suduoti rimta smūgį Rygos, kaip susisiekimo oru Hub'o statusui. Taip pat, prasta situacija su Airbaltic, kuris yra pagrindinis augimo variklis Rygos oro uoste, bei Kauno ir Palangos oro uostų skrydžių plėtra dar labiau turėtų smukdyti Rygos oro uosto augimo potencialą.
5)Rygai iki Vilniaus istorinio centro yra šviesmečiais, tiesiog pastoviai gyvenent Vilniuje to patys nepastebim.
Taigi viskas pagrinde susiveda į tai, jog Vilnius su kiekvienais metais užsitikrina savo, kaip svarbiausio miesto Baltijos šalių regione statusą (Kaunas drąsiai bando kautis, dėl 3 vietos, bet tam reiks dar nemažai laiko ir insvesticijų, bei tam galima būtų atskirą tema dedikuoti). Pagrindiniai Rygos minusai, kas ją smugdo Vilniaus ir Talino atžvilgiu, tai ekonominis augimas paremtas investicijomis iš Rusijos ir kitų buvusių sovietinų respublikų, iš ko pasekoje seka mažesnės sąsajos su Vakarų ekonomikomis, taip pat nemažas Latvija savęs netapatinančių rusų kiekis (jei savęs nesieji su valstybe ar miestu, tai nelabai ir ką papildomo dėl jos gerovės planuopji daryt), ko nėra Vilniuje, nes tiek lenkakalbiai, tiek rusakalbiai Vilniaus gyventojai yra glaudžiai susisiję tiek su Vilniumi, tiek su Lietuva.
1. Mano pateikti skaičiai yra būtent modernaus ofisų ploto, kitokio nei newsec, nei oberhaus net neįtraukia, patys rašo "modern office space" ir kai kada prideda objektų sąrašą. O skaičiukai tokie kokius pateikiau.
2. Jei Rygoje tikrai daugiau IT specialistų, geresnis miesto pasiekiamumas, daugiau statoma ofisų, potencialas vis tiek pakankamai mažas, nes Rygą mato tik rusai/baltarusiai, tarptautinės įmonės kai trūksta darbuotojų kažkodėl to potencialo "nepastebės"? Paskui sekančiam sakinyje jau teigi kad būtent baltarusiai bus varikliais Vilniuje ir Kaune bent 5-7 metus? Kažkas čia nesueina. Aš tai tikiuosi kad ta matyta statistika yra neteisinga ir bent jau sudėjus Vilnių ir Kauną mes parengiam daugiau IT specialistų (reika pažiūrėti kai netingėsiu). Tik taip mes galėsim lyderiauti ir ateityje, arba jau laikas rimtai susimąstyti.
3. Vėlgi kažkokie pamąstymai, gal pateik skaičiukus kaip mes jau vejamės Rygą pagal turistus, kolkas pažiūrėkim į 2019 metų skaičiukus: Arrivals, Latvia: 2.9 million, Arrivals Lithuania: 1 356 767. Beviltiškai atsiliekam.
4. Kauną-Vilnių-Panevėžį kuo puikiausiai Rail Baltica sujungsim su Rygos oro uostu, žymiai geriau nei Vilniaus ar Kauno oro uostus beje. Pagrindinė vėžė eis tiesiai pro Rygos oro uostą (ne šone kaip KUN atveju, ir ne atšaka kaip VNO atveju). Aha, Palangos oro uosto plėtra suduos lemiamą smūgį RIX. Trys išsibarstę oro uostai niekada nesudarys rimtesnės konkurencijos vienam kuris galės pasiūlyti daugiau krypčių. Na nebent tikrai Vilnius kažkada tolimoj ateityje taip išsipūs, o Ryga be galo be krašto stagnuos (nerealu), ar Baltarusijoj pasikeis santvarka, ar Vilnius-Kaunas turės tik vieną oro uostą... Ir tai klausimas.
5. Žiūrint ką tu lyginsi ir skonio reikalas, man irgi patinka Vilniaus senamiestis, bet čia skirtingi dalykai. Ne skonio reikalas, o faktai yra dydžiai ką turėjau omeny kalbėdamas apie kaimiškumą. Aišku čia šiaip, nėra tai labai svarbu ypač jei kalbam apie šalių išsivystymą.
Matau kad kažkam reikia nusileisti ant žemės. Skirtumai tarp Latvijos ir Lietuvos nėra tokie dideli ir dar žiūrint kokią sritį paimsim.
"Vilnius šviesmečiais aplenkęs Rygą, nėra tokių verslo centrų kvartalų, gal Kaunas jau lipa ant kulnų ir t.t.?" Toli gražu, šiuo metu Rygoje modernus ofisų plotas yra 757 000 m2, Vilniuje jis yra 871 300 m2. Tai čia šviesmečių skirtumas? Rimtai?
Rygoje ofisai išsibarstę, nėra tokios teritorijos kaip Vilniaus NMC, pastatai neaukšti, tai gal vizualiai nekrenta į akis kaip Vilniuje, bet skaičiai tokie. Kaune pusmečiu senesni duomenys, bet mažokai stato tai nelabai skirsis: 256 800 m2 (3 kartus mažiau nei Rygoje), o vytis Kaunas net neketina, tik dar labiau atsiliks, ateinančius du metus Rygoje pastatys atitinkamai 99 000 m2 ir 134 300 m2 ploto, t.y. vien per du metus maždaug tiek kiek Kaune išvis pastatyta iki šiol. Atitinkamai Vilniuje pastatys 118 000 m2 ir 108 000 m2, t.y. irgi mažiau nei Rygoje.
Apie oro uostus gal yra noro diskutuoti, kiek mes ten šviesmečių lenkiam Rygą?
Rygoje dar galimai ofisai kuriasi ir istoriniame centre, rekonstruotuose pastatuose. Na o Rygos istorinis centras... Vilnius+Kaunas kvadratu palyginti atrodo kaip kaimai.
Turizmo sritis? Vėlgi Vilnius velkasi Rygai iš paskos ir neaišku ar kada bus kitaip, vargu.
Įdomiausia kad ir pagal programuotojų skaičių mačiau statistiką kad Ryga lenkia tiek Vilnių, tiek Taliną. Jei tai tiesa, nusimato nemažas ofisų bumas Rygoje ir tolimesnėje ateityje. Atsimenu tada išsivystė diskusija kad LT universitetai kuo toliau tuo mažiau sulaukia studentų IT srityse, skamba nekaip...
Nuomojami plotai prekybcentriuose:
Vilnius 453 000 m2
Ryga 830 600 m2
Va čia tai skirtumas.
Čia tik kelios sritys.
1) Ofisų plotas dar nereiškia jų kokybės, Ryga nemažai ofisų paveldėjo iš sovietmečio ar jie buvo pastatyti 90-asiais, tagi nelabai yra ką lyginti su naujais (2000-dabar) Vilniaus ofisais. Taip pat net ir nemažai naujų ofisų randasi senuose pastatuose Naujamiesty, todėl kokybė irgi nukenčia. Todėl, realus ofisų (kurie pagal mūsų standartus skaitomi ofisais, o ne komercinėmis ar biuro patalpomis) Vilniuje yra gerokai daugiau.
2) IT sektorius Rygoje yra dauguma susijęs su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis (bankinių ir kitų paslaugų vartai į Europą), todėl šio augimo potencialas yra pakankamai mažas lyginant su Vilniumi, kuriame dominuoja į tarptaunes rinkas orientuotos kompanijos. Taip pat dar nereiktų pamiršti ir iš Baltarusijos persikeliančių kompanijų indelio, kuris bus svarus sektoriaus augimo variklis Vilniuje ir Kaune bent artimiausius 5-7 metus.
3) Turizmo sektorius Vilniuje auga kur kas labiau negu Rygoje, todėl tik laiko klausimas , kada pralenksime Ryga ir šioje srityje.
4) Oro uostų prasme Vilniuje vykdoma rekonstrukcija kartu su Rail Baltikos projektu turėtu suduoti rimta smūgį Rygos, kaip susisiekimo oru Hub'o statusui. Taip pat, prasta situacija su Airbaltic, kuris yra pagrindinis augimo variklis Rygos oro uoste, bei Kauno ir Palangos oro uostų skrydžių plėtra dar labiau turėtų smukdyti Rygos oro uosto augimo potencialą.
5)Rygai iki Vilniaus istorinio centro yra šviesmečiais, tiesiog pastoviai gyvenent Vilniuje to patys nepastebim.
Taigi viskas pagrinde susiveda į tai, jog Vilnius su kiekvienais metais užsitikrina savo, kaip svarbiausio miesto Baltijos šalių regione statusą (Kaunas drąsiai bando kautis, dėl 3 vietos, bet tam reiks dar nemažai laiko ir insvesticijų, bei tam galima būtų atskirą tema dedikuoti). Pagrindiniai Rygos minusai, kas ją smugdo Vilniaus ir Talino atžvilgiu, tai ekonominis augimas paremtas investicijomis iš Rusijos ir kitų buvusių sovietinų respublikų, iš ko pasekoje seka mažesnės sąsajos su Vakarų ekonomikomis, taip pat nemažas Latvija savęs netapatinančių rusų kiekis (jei savęs nesieji su valstybe ar miestu, tai nelabai ir ką papildomo dėl jos gerovės planuopji daryt), ko nėra Vilniuje, nes tiek lenkakalbiai, tiek rusakalbiai Vilniaus gyventojai yra glaudžiai susisiję tiek su Vilniumi, tiek su Lietuva.
Matau kad kažkam reikia nusileisti ant žemės. Skirtumai tarp Latvijos ir Lietuvos nėra tokie dideli ir dar žiūrint kokią sritį paimsim.
"Vilnius šviesmečiais aplenkęs Rygą, nėra tokių verslo centrų kvartalų, gal Kaunas jau lipa ant kulnų ir t.t.?" Toli gražu, šiuo metu Rygoje modernus ofisų plotas yra 757 000 m2, Vilniuje jis yra 871 300 m2. Tai čia šviesmečių skirtumas? Rimtai?
Rygoje ofisai išsibarstę, nėra tokios teritorijos kaip Vilniaus NMC, pastatai neaukšti, tai gal vizualiai nekrenta į akis kaip Vilniuje, bet skaičiai tokie. Kaune pusmečiu senesni duomenys, bet mažokai stato tai nelabai skirsis: 256 800 m2 (3 kartus mažiau nei Rygoje), o vytis Kaunas net neketina, tik dar labiau atsiliks, ateinančius du metus Rygoje pastatys atitinkamai 99 000 m2 ir 134 300 m2 ploto, t.y. vien per du metus maždaug tiek kiek Kaune išvis pastatyta iki šiol. Atitinkamai Vilniuje pastatys 118 000 m2 ir 108 000 m2, t.y. irgi mažiau nei Rygoje.
Apie oro uostus gal yra noro diskutuoti, kiek mes ten šviesmečių lenkiam Rygą?
Rygoje dar galimai ofisai kuriasi ir istoriniame centre, rekonstruotuose pastatuose. Na o Rygos istorinis centras... Vilnius+Kaunas kvadratu palyginti atrodo kaip kaimai.
Turizmo sritis? Vėlgi Vilnius velkasi Rygai iš paskos ir neaišku ar kada bus kitaip, vargu.
Įdomiausia kad ir pagal programuotojų skaičių mačiau statistiką kad Ryga lenkia tiek Vilnių, tiek Taliną. Jei tai tiesa, nusimato nemažas ofisų bumas Rygoje ir tolimesnėje ateityje. Atsimenu tada išsivystė diskusija kad LT universitetai kuo toliau tuo mažiau sulaukia studentų IT srityse, skamba nekaip...
O dėl bendros Latvijos situacijos ir perspektyvos - nesiginčiju. Šalis išgyvena ilgalaikę identiteto krizę ir kažkokių rimtesnių prošvaisčių nenusimato. Kas mums šiaip yra nieko gero. Liekame iš visų pusių apsupti arba atvirų priešų, arba paliegelių. Lenkija vienintelė dar džiugina, bet pas anuos irgi belekas dabar su EU darosi.
Viskas ten tvarkoje su ta Lenkija ir EU; beje, kai pas juos valdžioje buvo "EU friendly" vyriausybė, tai Lietuvos-Lenkijos santykiai buvo prasčiausi.
Komentuoti: