Emigracija ir imigracija Lietuvoje

[Galys]

Bet kalbos besimokančiųjų skaičius tai tikriausiai teisingas. Tai situacija nekokia. Iš 60 tūkst. (?) ukrainiečių tik 3 tūkst. mokosi programose, tarkime dar kokie 3 tūkst. mokosi kituose kursuose ar savarankiškai rimčiau. Tai vadinasi, kokie 50 tūkst. liks kalbine prasme izoliuoti, bus užstrigę žemiausiuose darbuose, gal netgi emigruos į kitas ES šalis, nes koks skirtumas, kur tualetą valai.

Kaip suprantu tie 3 tūkst. jau yra suaugę, kadangi kalbos mokosi per užimtumo tarnybą. Primkime tuos kitus 3 tūkst. kurie, kaip sakote kalbos gali mokintis kitur. Bet lieka tikrai ne 50 tūkst. , kalbiškai izoliuotų, nes iš tų likusių 50 tūkst. apie 25 tūkst. yra vaikai, nu max studentai, kurie tos kalbos mokosi mokyklose, universitetuose, darbuose ir šiaip kasdieniniame gyvenime.

Ką reikėtų spręsti tai tas rusiškas mokyklas, kad kuo mažiau jaunų žmonių virtų tose rusiškose sultyse.

[mantasm]

Bet kalbos besimokančiųjų skaičius tai tikriausiai teisingas. Tai situacija nekokia. Iš 60 tūkst. (?) ukrainiečių tik 3 tūkst. mokosi programose, tarkime dar kokie 3 tūkst. mokosi kituose kursuose ar savarankiškai rimčiau. Tai vadinasi, kokie 50 tūkst. liks kalbine prasme izoliuoti, bus užstrigę žemiausiuose darbuose, gal netgi emigruos į kitas ES šalis, nes koks skirtumas, kur tualetą valai.

Taip. Bet procentas kiek norėtų mokėtis kalbos ir kiek planuoja likti klausimas ar teisingas.

[MedinisStrazdas]

nes iš tų likusių 50 tūkst. apie 25 tūkst. yra vaikai, nu max studentai, kurie tos kalbos mokosi mokyklose, universitetuose, darbuose ir šiaip kasdieniniame gyvenime.

Ką reikėtų spręsti tai tas rusiškas mokyklas, kad kuo mažiau jaunų žmonių virtų tose rusiškose sultyse.

Bet jie siunčiami į rusakalbių mokyklas....

[Kitas Džiugas]

Bet jie siunčiami į rusakalbių mokyklas....

Kurių baigti neįmanoma nemokant lietuviškai.

[MedinisStrazdas]

Kurių baigti neįmanoma nemokant lietuviškai.

Nu teoriškai mokykliniu lygiu mokėti reikia, pragyvenus 12 metų rusiškos įtakos.

[manometras]

Izoliuoti kalbine prasme gal ir ne visi bus... Dalis šnekės rusų kalba, o vietiniai atsakinės, nes "nū negi sunku, taigi moku".

Todėl ir nesimoko jie lietuvių kalbos, kad mums yra arba buvo “nesunku” arba “lengviau” mokytis užsienio kalbų, ypač rusų.
Na, iki Lietuvos pilietybės ir pirmo neišvengiamo, bet lengvo lietuvių kalbos egzamino mažiausiai 10 metų, tai kur skubėt jiems?

[Kecal]

Bet kalbos besimokančiųjų skaičius tai tikriausiai teisingas. Tai situacija nekokia. Iš 60 tūkst. (?) ukrainiečių tik 3 tūkst. mokosi programose, tarkime dar kokie 3 tūkst. mokosi kituose kursuose ar savarankiškai rimčiau. Tai vadinasi, kokie 50 tūkst. liks kalbine prasme izoliuoti, bus užstrigę žemiausiuose darbuose, gal netgi emigruos į kitas ES šalis, nes koks skirtumas, kur tualetą valai.

Na, kaip. Vaiko darželyje ukrainietė jau puikiai kalba lietuviškai. Mama, žinau, mokosi kiek gali, ir jau šį bei tą supranta. Tai čia tas atvejis, kai planuose, matyt, pasilikimas ir gyvenimas Lietuvoje.

[Sula]

Na, kaip. Vaiko darželyje ukrainietė jau puikiai kalba lietuviškai. Mama, žinau, mokosi kiek gali, ir jau šį bei tą supranta. Tai čia tas atvejis, kai planuose, matyt, pasilikimas ir gyvenimas Lietuvoje.

Sunku pasakyti nuo ko čia priklauso. Štai pas kaimynų vaiką ateina ukrainietis berniukas darželinukas. Tai jis lietuviškai šneka geriau negu kaimynų vaikas! Ir beje - berniukas nemoka rusiškai, tik ukrainietiškai ir lietuviškai! Ir matosi, kaip vaikas šiek tiek nesusipatogina, kai jį rusiškai šnekina.
Kaimynų keista šeimynėlė mama-mergina lietuvė kalba su vyru rusakalbiu lenku tik rusiškai, su vaiku irgi tik rusiškai.

[Stadionas]

Sunku pasakyti nuo ko čia priklauso. Štai pas kaimynų vaiką ateina ukrainietis berniukas darželinukas. Tai jis lietuviškai šneka geriau negu kaimynų vaikas! Ir beje - berniukas nemoka rusiškai, tik ukrainietiškai ir lietuviškai! Ir matosi, kaip vaikas šiek tiek nesusipatogina, kai jį rusiškai šnekina.
Kaimynų keista šeimynėlė mama-mergina lietuvė kalba su vyru rusakalbiu lenku tik rusiškai, su vaiku irgi tik rusiškai.

"rusakalbiu lenku" oksimoroną primena. įdomu kokia kalba lentelių tokiems reiktu?

[taccido]

Kaip suprantu tie 3 tūkst. jau yra suaugę, kadangi kalbos mokosi per užimtumo tarnybą. Primkime tuos kitus 3 tūkst. kurie, kaip sakote kalbos gali mokintis kitur. Bet lieka tikrai ne 50 tūkst. , kalbiškai izoliuotų, nes iš tų likusių 50 tūkst. apie 25 tūkst. yra vaikai, nu max studentai, kurie tos kalbos mokosi mokyklose, universitetuose, darbuose ir šiaip kasdieniniame gyvenime.

Ką reikėtų spręsti tai tas rusiškas mokyklas, kad kuo mažiau jaunų žmonių virtų tose rusiškose sultyse.

Jei atvyko 14-metis ar vyresnis, tai nespės normaliai išmokti kalbos, nes jau egzaminai ant nosies, visokie būreliai, grupavimasis į draugų grupes pagal panašumus (pvz. kalbą)... Tai geriausiu atveju galės laužytai susišnekėti kažkur kasdieniškai.
Tai iš tų 25 000 jaunimo bus gal tik 15 000 vaikų iki ~12-14 metų, kurie turės šansą įsisavinti lietuvių kalbą iki B2. Atimam rusiškų mokyklų mokinius, tai išeis dar mažiau žmonių, kurie baigs 12 klasių lietuviškai ir kalbės kaip gimtakalbiai.

[Sula]

"rusakalbiu lenku" oksimoroną primena.

Tai labai dažnas reiškinys Vilniaus krašte.

[Stadionas]

Tai labai dažnas reiškinys Vilniaus krašte.

pagal 2011 metų surašymo gimtosios kalbos ir tautybes santyki apie 20 procentų visų lenkų Lietuvoje. bet bendrai žiūrint labai keista grupė žmonių.

[mantasm]

pagal 2011 metų surašymo gimtosios kalbos ir tautybes santyki apie 20 procentų visų lenkų Lietuvoje. bet bendrai žiūrint labai keista grupė žmonių.

Dar klausimas kiek užrašo lenkų, nors kalba tuteišiškai. Kažkaip Jašiūnuose ar Šalčininkuose perkant bananą neteko susidurt, kad užkalbintų lenkiškai. Rusiškai arba lietuviškai.

[Stadionas]

Dar klausimas kiek užrašo lenkų, nors kalba tuteišiškai. Kažkaip Jašiūnuose ar Šalčininkuose perkant bananą neteko susidurt, kad užkalbintų lenkiškai. Rusiškai arba lietuviškai.

tas tiesa bet, reiktu nepamiršt, kad Šalčininkų rajonas yra apie 30tūkst. gyventuoju iš kurių lenkai apie 22tūkst.(tik apie 10-15proc. visų Lietuvos lenkų), tad nors ir yra skyle, bet ji nėra tokia didelė. beje lenkų ten 75proc, o vaikų 40proc eina į lietuvių mokyklą, net ir čia ne taip tragiška.

[sankauskas]

Jei atvyko 14-metis ar vyresnis, tai nespės normaliai išmokti kalbos, nes jau egzaminai ant nosies, visokie būreliai, grupavimasis į draugų grupes pagal panašumus (pvz. kalbą)... Tai geriausiu atveju galės laužytai susišnekėti kažkur kasdieniškai.
Tai iš tų 25 000 jaunimo bus gal tik 15 000 vaikų iki ~12-14 metų, kurie turės šansą įsisavinti lietuvių kalbą iki B2. Atimam rusiškų mokyklų mokinius, tai išeis dar mažiau žmonių, kurie baigs 12 klasių lietuviškai ir kalbės kaip gimtakalbiai.

Kiek jau čia tų būrelių Lietuvoje keturiolikmečiams, kur susikalbėsi rusiškai/ukrainietiškai?

[mantasm]

tas tiesa bet, reiktu nepamiršt, kad Šalčininkų rajonas yra apie 30tūkst. gyventuoju iš kurių lenkai apie 22tūkst.(tik apie 10-15proc. visų Lietuvos lenkų), tad nors ir yra skyle, bet ji nėra tokia didelė. beje lenkų ten 75proc, o vaikų 40proc eina į lietuvių mokyklą, net ir čia ne taip tragiška.

Dėl tų 75% ir tikėčiaus būtent ten susidurt su lenkų kalba viešumoje.

Kur tada rast tuos tikruosius 80% lenkų? Kartais apsiperku Nemenčinės Lidl. Ten irgi kažkaip girdisi lietuvių ir rusų kalbos.

[Tomizmas]

Panašu kad TSRS ypatingai stengėsi rusinti tautines mažumas. Moldovoje gagauzai kažkodėl tapo rusakalbiais. Kazachstano vokiečiai, kai po TSRS griūties repatrijavo į Vokietiją, irgi pagrinde vartojo rusų kalbą. Panaši situacija su žydais, būtent dėl to Izraelyje po 1990 m. atsirado daug rusų kalbos.

Švenčionėliuose ir Švenčionyse lenkų mažuma yra kur kas stambesnė nei rusų. Bet sovietmečiu miesteliai turėjo tik lietuvių ir rusų mokyklas, lenkiškų ne.

[mantasm]

Panašu kad TSRS ypatingai stengėsi rusinti tautines mažumas. Moldovoje gagauzai kažkodėl tapo rusakalbiais. Kazachstano vokiečiai, kai po TSRS griūties repatrijavo į Vokietiją, irgi pagrinde vartojo rusų kalbą. Panaši situacija su žydais, būtent dėl to Izraelyje po 1990 m. atsirado daug rusų kalbos.

Ne tik dėl to, bet ir daug nieko bendro su vokiečiais/žydais neturinčių žmonių susiveikė padirbtus dokumentus ir tepė slides į sotesnius kraštus.

[Tomizmas]

Ne tik dėl to, bet ir daug nieko bendro su vokiečiais/žydais neturinčių žmonių susiveikė padirbtus dokumentus ir tepė slides į sotesnius kraštus.

Buvo ir tokių atvejų, bet labai dažnai žmonės su vokiškomis ar žydiškomis pavardėmis tikrai nemokėdavo savo protėvių kalbų. Kazachstano vokiečių tarpe buvo tapę labai populiaru duoti vaikams rusiškus vardus, kas irgi rodė aiškų asimiliacijos laipsnį.

Yra netgi tokių įdomybių kaip Moldovoje, kur labai didelė dalis žmonių su aiškiai rumuniškomis pavardėmis, turi vardus Sergej, Vladimir, Tatjana, Liudmila, Andrej, kurių Rumunijoje nesutiksi (arba sutiksti kitokias formas, pvz. Andrea vietoj Andrej). Gerai kad tokia "tradicija" nespėjo paplisti pas mus.

[taccido]

Kiek jau čia tų būrelių Lietuvoje keturiolikmečiams, kur susikalbėsi rusiškai/ukrainietiškai?

Keturiolikos ir vyresni jau angliškai tikriausiai galės susikalbėti.