Sveiki,
Pastaruoju metu čia vis dažniau matau diskusijas apie emigraciją ir imigraciją kas išvyksta, kas grįžta, kas atvyksta gyventi į Lietuvą. Atrodo, kad dažnai kalbame labai emocingai, bet ne visada bandome suprasti platesnį paveikslą.
Neseniai klausiau Humanitar tinklalaidės epizodo šia tema, ir, mano nuomone, autorius ten labai taikliai pasakė: migracija nėra nei gėris, nei blogis savaime tai procesas, kuris atskleidžia valstybės stiprybes ir silpnybes. Ypač patiko mintis, kad žmonės nebėga „iš meilės svetimai šaliai“, o dažniausiai ieško elementaraus orumo, saugumo ir prognozuojamos ateities.
Pats podkastas yra gana ramus, be šūkių ir politinių etikečių. Autorius kalba apie: kodėl Lietuva ilgai buvo labiau išvykimo nei atvykimo šalis, kaip keičiasi visuomenės požiūris į imigrantus, kodėl grįžtantys lietuviai dažnai susiduria su ne mažesniu kultūriniu šoku nei atvykėliai, ir kaip valstybė dažnai atsilieka nuo realaus gyvenimo.
Man atrodo, tokio tipo pokalbių mums labai trūksta ypač forumuose, kur diskusijos greitai tampa „už“ arba „prieš“. Gal verta dažniau kalbėti ne tik apie skaičius ar baimes, bet ir apie priežastis, kodėl žmonės renkasi vieną ar kitą kelią.
Įdomu būtų išgirsti jūsų nuomonę:
ar Lietuva šiandien labiau praranda, ar keičiasi per migraciją?
Jei kam įdomu, įdedu nuorodą į podcast'ą https://soundcloud.com/humanitar/s4e12
Pastaruoju metu čia vis dažniau matau diskusijas apie emigraciją ir imigraciją kas išvyksta, kas grįžta, kas atvyksta gyventi į Lietuvą. Atrodo, kad dažnai kalbame labai emocingai, bet ne visada bandome suprasti platesnį paveikslą.
Neseniai klausiau Humanitar tinklalaidės epizodo šia tema, ir, mano nuomone, autorius ten labai taikliai pasakė: migracija nėra nei gėris, nei blogis savaime tai procesas, kuris atskleidžia valstybės stiprybes ir silpnybes. Ypač patiko mintis, kad žmonės nebėga „iš meilės svetimai šaliai“, o dažniausiai ieško elementaraus orumo, saugumo ir prognozuojamos ateities.
Pats podkastas yra gana ramus, be šūkių ir politinių etikečių. Autorius kalba apie: kodėl Lietuva ilgai buvo labiau išvykimo nei atvykimo šalis, kaip keičiasi visuomenės požiūris į imigrantus, kodėl grįžtantys lietuviai dažnai susiduria su ne mažesniu kultūriniu šoku nei atvykėliai, ir kaip valstybė dažnai atsilieka nuo realaus gyvenimo.
Man atrodo, tokio tipo pokalbių mums labai trūksta ypač forumuose, kur diskusijos greitai tampa „už“ arba „prieš“. Gal verta dažniau kalbėti ne tik apie skaičius ar baimes, bet ir apie priežastis, kodėl žmonės renkasi vieną ar kitą kelią.
Įdomu būtų išgirsti jūsų nuomonę:
ar Lietuva šiandien labiau praranda, ar keičiasi per migraciją?
Jei kam įdomu, įdedu nuorodą į podcast'ą https://soundcloud.com/humanitar/s4e12
Comment