Emigracija ir imigracija Lietuvoje

[Mantas Žukauskas]

Sveiki,

Pastaruoju metu čia vis dažniau matau diskusijas apie emigraciją ir imigraciją kas išvyksta, kas grįžta, kas atvyksta gyventi į Lietuvą. Atrodo, kad dažnai kalbame labai emocingai, bet ne visada bandome suprasti platesnį paveikslą.

Neseniai klausiau Humanitar tinklalaidės epizodo šia tema, ir, mano nuomone, autorius ten labai taikliai pasakė: migracija nėra nei gėris, nei blogis savaime tai procesas, kuris atskleidžia valstybės stiprybes ir silpnybes. Ypač patiko mintis, kad žmonės nebėga „iš meilės svetimai šaliai“, o dažniausiai ieško elementaraus orumo, saugumo ir prognozuojamos ateities.

Pats podkastas yra gana ramus, be šūkių ir politinių etikečių. Autorius kalba apie: kodėl Lietuva ilgai buvo labiau išvykimo nei atvykimo šalis, kaip keičiasi visuomenės požiūris į imigrantus, kodėl grįžtantys lietuviai dažnai susiduria su ne mažesniu kultūriniu šoku nei atvykėliai, ir kaip valstybė dažnai atsilieka nuo realaus gyvenimo.

Man atrodo, tokio tipo pokalbių mums labai trūksta ypač forumuose, kur diskusijos greitai tampa „už“ arba „prieš“. Gal verta dažniau kalbėti ne tik apie skaičius ar baimes, bet ir apie priežastis, kodėl žmonės renkasi vieną ar kitą kelią.

Įdomu būtų išgirsti jūsų nuomonę:
ar Lietuva šiandien labiau praranda, ar keičiasi per migraciją?

Jei kam įdomu, įdedu nuorodą į podcast'ą https://soundcloud.com/humanitar/s4e12

[Vilniaus gyventojas]

LRT straipsnis apie išsiskiriančias prezidentūros ir VRM pozicijas į imigraciją: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...u-ministrui-ne

Šiaip dažniausiai palaikau LRT, bet šis straipsnis akivaizdžiai šališkas. Kalbinami vien tie, kurie palaiko imigraciją, sakantys, kad mums tų imigrantų dar per mažai. Šiaip prezidento siūlymai tikrai geri ir logiški, turbūt vieni iš nedaugelio rimtų pasiūlymų per šią kadenciją. VRM ministras totaliai matosi, kad gatvėmis nevaikšto ir nemato, jog daugėja jau ne tik pačių imigrantų, bet ir imigrantų šeimų ir kad nėra taip, kad stovime vietoje ir viskas čia gerai. Šeimos visuomet yra papildomas socialinis pavojus, į kurį privaloma žvelgti rimtai. Dabar po truputį judame link blogųjų ES pavyzdžių su esminiu skirtumu tokiu, kad neskiriame socialinių pašalpų (migracijos departamento direktorė džiaugėsi pašalpų nebuvimu, tai nors tiek). Mano manymu svarbiausias tikslas — apriboti šeimų susijungimą turi būti tikrai skatinamas ir palaikomas, taip išlošime tiek ekonomine, tiek socialine prasme. Leidimai dviems metams — irgi svarbus sprendimas, neleisiantis užsilikti tiems, kam nereikia. Pasigendu griežtesnio požiūrio į atvykstančius „studentus“, kurių tikrai yra JAU GEROKAI per daug. Aišku, ši tema po truputį vis keliama į viešumą, tad gal ir čia galėtume laukti griežtesnių pokyčių nei darbo laiko sutrumpinimas, kurį realiai stebėti ne taip jau lengva.
Bendrai tai labai džiaugiuosi prezidento siūlymais ir labai tikiuosi, kad jei bus kaip nors priimti jei ne vien valdančiųjų pritarimu, tai bent su opozijos pagalba (kiek girdėjau, teigiamai žvelgiama į tokius siūlymus). Bet iš kitos pusės labai pikta dėl VRM ir Migracijos departamento labai aptakių pozicijų bei dėl akivaizdžiai pro-imigrantiškos LRT politikos. Suprantu, kad LRT nori būti vakarietiška žiniasklaidos priemone, bet tai nereiškia, kad reikia aklai kopijuoti vakarus ir palaikyti socialinio šalies veido keitimą, kuris mums gali būti ypač skausmingas.