„Kalbos negali būti apie jokią eugeniką arba rasės gryninimą, visokias tokias nesąmones, kurios man buvo priskirtos. Labai gaila, kad taip atsitiko. Aš kalbėjau apie tuos žmones, kurie girtauja, kurie skęsta narkotikų liūne, kurie nesugeba prižiūrėti savo vaikų, juos pagimdo ir juos palieka likimo valiai, juos skriaudžia, juos muša, jų nemaitina, jų negydo, leidžia jiems žūti vandenyje, gaisruose. Mes tokių pavyzdžių matome kiekvieną dieną“, – sako fotografas.
„Juk jeigu girtas žmogus padarė avariją, tai jis kaip minimum netenka teisės vairuoti. Gal kartais jie net nežino elementarių apsisaugojimo nuo pastojimo būdų? Mano žmona 7 metus praleido organizacijoje „Gelbėkit vaikus“ ir tikrai žinau, kad yra daug atvejų, kad elementaraus švietimo tie žmonės negauna. Aš nekalbu net apie tokius atvejus, kai jie tą daro sąmoningai, tiesiog norėdami pralobti iš tų pašalpų. Mane tas labai skaudina, turi būti kažkokios pastangos, kaip užkirsti kelią tam, nes tai yra iš tikrųjų nusikaltimas – gimdyti ir palikti likimo valiai ir pražudyti tuos vaikus, tas mane labai skaudina. Aš apie tai kalbu, tik apie tai, ne apie kažkokią diskriminaciją, ar kad reikėtų kažką gryninti, tai visiškas absurdas“, – sakė M. Jovaiša.
„Reikia dėti pastangas visomis kryptimis. Tas lytinis švietimas turi būti pakankamai plačiai ir anksti daromas. Netgi ir vaikai, kurie mokyklų nelanko, kurių nemažai, bet jie irgi turi žinoti pagrindines gyvenimo taisykles, kas būna, kai berniukas ir mergaitė nueina kažkur į pakrūmes. Bet tai yra prevencija, bet kai mes turime rezultatus, kai pagimdė vieną, antrą ir davė jam pražūti – reikia kažkaip užkirsti kelią, kad tas nesikartotų“, – mano fotografas.
„Bet kurioje visuomenėje gyvendami, mes susitariame dėl tam tikrų taisyklių. Yra varžoma teisė žmogaus, kuris nori rūkyti, bet mes sakome: žiūrėk, jeigu aplinkui yra kiti žmonės, tai tu neturėtum toje vietoje rūkyti, būk malonus, paeik ir daryk tą nuošaliai. Čia irgi galima sakyti, kad varžomos jo teisės. Mes susitarėme dėl suvaržymų, kurie yra dėl kažkokio kilnesnio tikslo, pavyzdžiui, dėl vaikų, kad jų teisės yra aukščiau. (…) Jeigu mes matome tokius tėvus, kurie praktiškai žudo tuos vaikus: kuria ir žudo, ar mes turėtume pasvarstyti, kad tai irgi nesikartotų. (…) Negalima tiesiog taip lengvabūdiškai pasakyti: tai yra jo teisė ir toliau sau nevaržomai tuos vaikus gimdyti ir visiškai nesirūpinti, kas iš jų išaugs, kas jais rūpinsis“, – mano jis.
„Yra tokių žmonių, kurie gimdo vaikus kaip pragyvenimo šaltinį, visiškai negalvodami, kaip juos reikia maitinti, auklėti, rūpintis jais. Ir kai sėdi su draugais ir geria, o tuo metu vaikas skęsta kur nors tvenkiny... Tai jau nėra normali šeima, kurioje atsitiko kažkokia nelaimė, nes niekas neapsaugotas nuo nelaimių. Manau, kad socialinės rūpybos darbuotojai tokius asmenis žino, jie kažkur yra suregistruoti, pasižymėję kaip iš esmės nusikaltėliai, kurie yra leidę tokiems dalykams atsitikti jų sargyboje“, – sakė M. Jovaiša.
„Mane, pavyzdžiui, labai sujaudino ta istorija, kai Briuselyje buvo reikalaujama, kad Katedros aikštėje nebūtų žiebiama eglutė, nes tai yra krikščioniškas simbolis. Tuos šimtus metus, kai mes gyvenome savo kultūrinėje aplinkoje, norėtųsi savo identitetą, savo tapatybę išlaikyti. Aš labai už tai, kad mes turėtume žmonių, kurie čia atvažiuotų, dirbtų, atsiranda meilės atvejai, kurie praturtina. Ir tie lietuviai, kurie nuvažiuoja kitur gyventi, manau, stengiasi gerbti papročius ir nereikalauti, kad būtų drastiškai keičiami tie visuomenės papročiai. Aš apie tai kalbu“, – sakė M. Jovaiša.
„Juk jeigu girtas žmogus padarė avariją, tai jis kaip minimum netenka teisės vairuoti. Gal kartais jie net nežino elementarių apsisaugojimo nuo pastojimo būdų? Mano žmona 7 metus praleido organizacijoje „Gelbėkit vaikus“ ir tikrai žinau, kad yra daug atvejų, kad elementaraus švietimo tie žmonės negauna. Aš nekalbu net apie tokius atvejus, kai jie tą daro sąmoningai, tiesiog norėdami pralobti iš tų pašalpų. Mane tas labai skaudina, turi būti kažkokios pastangos, kaip užkirsti kelią tam, nes tai yra iš tikrųjų nusikaltimas – gimdyti ir palikti likimo valiai ir pražudyti tuos vaikus, tas mane labai skaudina. Aš apie tai kalbu, tik apie tai, ne apie kažkokią diskriminaciją, ar kad reikėtų kažką gryninti, tai visiškas absurdas“, – sakė M. Jovaiša.
„Reikia dėti pastangas visomis kryptimis. Tas lytinis švietimas turi būti pakankamai plačiai ir anksti daromas. Netgi ir vaikai, kurie mokyklų nelanko, kurių nemažai, bet jie irgi turi žinoti pagrindines gyvenimo taisykles, kas būna, kai berniukas ir mergaitė nueina kažkur į pakrūmes. Bet tai yra prevencija, bet kai mes turime rezultatus, kai pagimdė vieną, antrą ir davė jam pražūti – reikia kažkaip užkirsti kelią, kad tas nesikartotų“, – mano fotografas.
„Bet kurioje visuomenėje gyvendami, mes susitariame dėl tam tikrų taisyklių. Yra varžoma teisė žmogaus, kuris nori rūkyti, bet mes sakome: žiūrėk, jeigu aplinkui yra kiti žmonės, tai tu neturėtum toje vietoje rūkyti, būk malonus, paeik ir daryk tą nuošaliai. Čia irgi galima sakyti, kad varžomos jo teisės. Mes susitarėme dėl suvaržymų, kurie yra dėl kažkokio kilnesnio tikslo, pavyzdžiui, dėl vaikų, kad jų teisės yra aukščiau. (…) Jeigu mes matome tokius tėvus, kurie praktiškai žudo tuos vaikus: kuria ir žudo, ar mes turėtume pasvarstyti, kad tai irgi nesikartotų. (…) Negalima tiesiog taip lengvabūdiškai pasakyti: tai yra jo teisė ir toliau sau nevaržomai tuos vaikus gimdyti ir visiškai nesirūpinti, kas iš jų išaugs, kas jais rūpinsis“, – mano jis.
„Yra tokių žmonių, kurie gimdo vaikus kaip pragyvenimo šaltinį, visiškai negalvodami, kaip juos reikia maitinti, auklėti, rūpintis jais. Ir kai sėdi su draugais ir geria, o tuo metu vaikas skęsta kur nors tvenkiny... Tai jau nėra normali šeima, kurioje atsitiko kažkokia nelaimė, nes niekas neapsaugotas nuo nelaimių. Manau, kad socialinės rūpybos darbuotojai tokius asmenis žino, jie kažkur yra suregistruoti, pasižymėję kaip iš esmės nusikaltėliai, kurie yra leidę tokiems dalykams atsitikti jų sargyboje“, – sakė M. Jovaiša.
„Mane, pavyzdžiui, labai sujaudino ta istorija, kai Briuselyje buvo reikalaujama, kad Katedros aikštėje nebūtų žiebiama eglutė, nes tai yra krikščioniškas simbolis. Tuos šimtus metus, kai mes gyvenome savo kultūrinėje aplinkoje, norėtųsi savo identitetą, savo tapatybę išlaikyti. Aš labai už tai, kad mes turėtume žmonių, kurie čia atvažiuotų, dirbtų, atsiranda meilės atvejai, kurie praturtina. Ir tie lietuviai, kurie nuvažiuoja kitur gyventi, manau, stengiasi gerbti papročius ir nereikalauti, kad būtų drastiškai keičiami tie visuomenės papročiai. Aš apie tai kalbu“, – sakė M. Jovaiša.
Komentuoti: