Ričardas Savukynas FB:
Nuo to laiko, kai Kinijos ambasados pasamdyti chuliganai vidury baltos dienos, vidury Vilniaus užpuolė Mantą Adomėną ir kitus, protestavusius prieš komunistinės Kinijos nusikaltimus, praėjo daug laiko. Truputį ėmėm susivokti, kad komunistinė Kinija nėra miela šalis, o greičiau - šūdų imperija.
Kitos šalys irgi ima susivokti. Jau vieša paslaptimi tampa, kad neduokdie kokią nors savo suprojektuotą prekę užsakinėti Kinijos gamintojams - nesvarbu, ką beužsakytum, ta pat gamykla tos pačios prekės klonus su tuo pačiu pavadinimu už porą kartų pigiau (nes jiems nekainavo kūrimas) pasiūlys rinkoje netgi anksčiau, nei gausi bandomąją partiją.
Visgi dar labiau pasaulį ima šokiruoti Kinijos šnipinėjimo mastai - aiškėja, kad jie yra neįtikėtinai dideli ir pagal poveikį nenusileidžia Rusijos šnipinėjimo mastams. Pastarieji mums neblogai žinomi - pakanka pasižiūrėti, kiek politikų yra paperkama ir kiek politikų kovoja prieš bet ką, kas kelia problemas Rusijai.
Kinijos įtakas irgi nesunku pamatyti netiesiogiai - nors Lietuvos eksportas į Kiniją buvo mikroskopinis, t.y., realių įtakų ekonomikai ta šalis nedarė, vos paspaudus Kinijos valdžiai, Lietuvoje prasidėjo toksai neįtikėtinas cypimas iš visų pusių, kad vien šiaip durnumu jo paaiškinti tikrai neįmanoma.
Dabar jau identifikuojami pirmieji Kinijos šnipai ir tų šnipų tinklai, ir aiškėja, kad, skirtingai nuo Rusijos, kuri savo šnipinėjimo reikalus organizuodavo neįtikėtinu įžūlumu (pvz., netgi rengdama atviras prokremlines konferencijas su verbavimais vidury Vilniaus), Kinijos taktika labai skiriasi. Būtent dėl visiškai kitokios taktikos šnipai ilgai būdavo nepastebimi, o kartais, netgi pastebėjus, neįmanoma suformuluoti aiškių kaltinimų.
Bendra Kinijos nuostata yra paprasta - kad negalima daryti skandalų, negalima triukšmauti, nebent būtų kažkoks ypatingas atvejis (pvz., kaip su protestais dėl Hong Kongo ar santykiais su Taivanu).
Kinijos taktika - daryti prekybinius ryšius, jais maskuoti šnipinėjimą ir visiškai bet kokius ekonominius santykius bet kokiais lygmenimis pajungti šnipinėjimo ir įtakos tinklams.
Jei iš Rusijos galima įsivežti kokias nors prekes ir, jei tie mastai nėra dideli, o prekyba nestabili - tai taip ir likti niekaip nepastebėtu FSB agentų, tai su Kinija šitai neįmanoma.
Dar prieš nemažai metų daugelis nevyriausybinių organizacijų pastebėjo keistų dalykų - pvz., pasikvieti ką nors iš žmogaus teisių gynėjų, kurie yra pasisakę ką nors apie Kiniją ir joje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, ir kažkodėl su tavim nutraukia santykius visai lyg ir niekaip nesusiję kultūrinės Kinijos organizacijos. Paaiškinimų neduoda, nebent kaip nors labai aptakiomis užuominomis pasako, kad dirbti būtent su jumis negali ir negalės.
Kiti pastebėdavo dar įdomesnius dalykus - pvz., pabendravai su kuo nors dėl Tibeto ar Taivano, o kažkodėl tavo šeimos nariai, kurie jau buvo susiruošę nukeliauti kur nors į Pekiną, kažkoėl nebegali. Paaiškinimo nėra, nors viskas ir aišku.
Poveikį Kinija organizuoja taip plačiai ir per tiek kanalų, kad vienaip ar kitaip į įtakos tinklus įtraukiami visi, kas tik kaip nors su Kinija susiję - ir tie, kas eksportuoja į ten, ir tie, kas iš ten įsiveža prekes. Tiekimas tampa šantažo įrankiu. Tylaus šantažo, organizuojamo taip, kad skandalai nekiltų.
Šantažas vyksta netgi visai smulkiame lygyje - pvz., gal pirkdavai pusšimtį kokių nors daiktų iš kokio nors Ali Express, o kažkodėl tiekėjas ėmė ir dabar nebesiunčia. Be jokio paaiškinimo. Ir kiti, analogiškus daiktus siūlantys - irgi. Atrodytų, kam rūpetum, bet tiesiog vat nesiunčia ir viskas.
Išties tai reiškia būtent tą, kad į politinės įtakos, šnipinėjimo ir šantažo sistemą įtraukiami net ir visai nedideli Kinijos prekeiviai ir kontroliuojami netgi visai nedideli, smulkūs prekybos atvejai.
Dėl tokios sistemingos įtakos Kinija tyliai pasiekia labai labai daug įvairiausių žmonių, įmonių ar organizacijų, esančių Europoje. Ir nors tas pasiekimas yra labai palaidas, paremtas principu "pasisemkim kaušą smėlio ir jį persijoję rasim aukso smiltelę", tai visvien veikia.
Dar blogiau, kad būtent dėl to "kaušo smėlio" principo, kai dauguma veiksmų nesisieja su šnipinėjimu, pastebėti pavojingus šantažo ir šnipinėjimo atvejus būna ypatingai sunku.
Čia ne Rusija, kuri tiesiogiai taikosi į ryškesnes figūras, o paskui jas grubiai išnaudoja. Rusijos poveikis būna pamatomas. Kinijos poveikis lieka labai užmaskuotas.
Vakaruose vertinama, kad Kinijos poveikis ir slaptų technologijų vogimo mastai jau nenusileidžia Rusijos/SSRS mastams jų šnipų didžiausio klestėjimo metu. Bet Kinijos šnipinėjimas organizuojamas taip švelniai, nekeliant skandalų ir patyliukais, kad požymių nepasimato. Tiktai kažkodėl Kinijoje iš kažkur atsiranda naujausios ir slapčiausios Vakarų pasaulio technologijos.
Prisiminus tą patį kadaise buvusį Kinijos ambasados surengtą Manto Adomėno užpuolimą - visi užpuolikai buvo lyg savaiminiai, niekuo dėti, tiesiog kažkokie kiniškų restoranų virėjai ar tai kažkas panašaus. Atrodytų, ką gali padaryti virėjas?
Netgi virėjas gali užpulti kokį nors žmogų, jei tą virėją gali paveikti Kinijos saugumiečiai. O jie paveikti gali labai lengvai - kad ir šantažuodami per to virėjo šeimos narius. Ir štai jokios įtakos neturintis virėjas tampa užpuoliku.
Būtent toks visas Kinijos poveikių principas - tyliai, bet visai efektyviai. Per ten, kur nei nesitikėtum. Ir ta komunistinės Kinijos įtaka tiktai auga, o žalą daro vis didesnę.
Kitos šalys irgi ima susivokti. Jau vieša paslaptimi tampa, kad neduokdie kokią nors savo suprojektuotą prekę užsakinėti Kinijos gamintojams - nesvarbu, ką beužsakytum, ta pat gamykla tos pačios prekės klonus su tuo pačiu pavadinimu už porą kartų pigiau (nes jiems nekainavo kūrimas) pasiūlys rinkoje netgi anksčiau, nei gausi bandomąją partiją.
Visgi dar labiau pasaulį ima šokiruoti Kinijos šnipinėjimo mastai - aiškėja, kad jie yra neįtikėtinai dideli ir pagal poveikį nenusileidžia Rusijos šnipinėjimo mastams. Pastarieji mums neblogai žinomi - pakanka pasižiūrėti, kiek politikų yra paperkama ir kiek politikų kovoja prieš bet ką, kas kelia problemas Rusijai.
Kinijos įtakas irgi nesunku pamatyti netiesiogiai - nors Lietuvos eksportas į Kiniją buvo mikroskopinis, t.y., realių įtakų ekonomikai ta šalis nedarė, vos paspaudus Kinijos valdžiai, Lietuvoje prasidėjo toksai neįtikėtinas cypimas iš visų pusių, kad vien šiaip durnumu jo paaiškinti tikrai neįmanoma.
Dabar jau identifikuojami pirmieji Kinijos šnipai ir tų šnipų tinklai, ir aiškėja, kad, skirtingai nuo Rusijos, kuri savo šnipinėjimo reikalus organizuodavo neįtikėtinu įžūlumu (pvz., netgi rengdama atviras prokremlines konferencijas su verbavimais vidury Vilniaus), Kinijos taktika labai skiriasi. Būtent dėl visiškai kitokios taktikos šnipai ilgai būdavo nepastebimi, o kartais, netgi pastebėjus, neįmanoma suformuluoti aiškių kaltinimų.
Bendra Kinijos nuostata yra paprasta - kad negalima daryti skandalų, negalima triukšmauti, nebent būtų kažkoks ypatingas atvejis (pvz., kaip su protestais dėl Hong Kongo ar santykiais su Taivanu).
Kinijos taktika - daryti prekybinius ryšius, jais maskuoti šnipinėjimą ir visiškai bet kokius ekonominius santykius bet kokiais lygmenimis pajungti šnipinėjimo ir įtakos tinklams.
Jei iš Rusijos galima įsivežti kokias nors prekes ir, jei tie mastai nėra dideli, o prekyba nestabili - tai taip ir likti niekaip nepastebėtu FSB agentų, tai su Kinija šitai neįmanoma.
Dar prieš nemažai metų daugelis nevyriausybinių organizacijų pastebėjo keistų dalykų - pvz., pasikvieti ką nors iš žmogaus teisių gynėjų, kurie yra pasisakę ką nors apie Kiniją ir joje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, ir kažkodėl su tavim nutraukia santykius visai lyg ir niekaip nesusiję kultūrinės Kinijos organizacijos. Paaiškinimų neduoda, nebent kaip nors labai aptakiomis užuominomis pasako, kad dirbti būtent su jumis negali ir negalės.
Kiti pastebėdavo dar įdomesnius dalykus - pvz., pabendravai su kuo nors dėl Tibeto ar Taivano, o kažkodėl tavo šeimos nariai, kurie jau buvo susiruošę nukeliauti kur nors į Pekiną, kažkoėl nebegali. Paaiškinimo nėra, nors viskas ir aišku.
Poveikį Kinija organizuoja taip plačiai ir per tiek kanalų, kad vienaip ar kitaip į įtakos tinklus įtraukiami visi, kas tik kaip nors su Kinija susiję - ir tie, kas eksportuoja į ten, ir tie, kas iš ten įsiveža prekes. Tiekimas tampa šantažo įrankiu. Tylaus šantažo, organizuojamo taip, kad skandalai nekiltų.
Šantažas vyksta netgi visai smulkiame lygyje - pvz., gal pirkdavai pusšimtį kokių nors daiktų iš kokio nors Ali Express, o kažkodėl tiekėjas ėmė ir dabar nebesiunčia. Be jokio paaiškinimo. Ir kiti, analogiškus daiktus siūlantys - irgi. Atrodytų, kam rūpetum, bet tiesiog vat nesiunčia ir viskas.
Išties tai reiškia būtent tą, kad į politinės įtakos, šnipinėjimo ir šantažo sistemą įtraukiami net ir visai nedideli Kinijos prekeiviai ir kontroliuojami netgi visai nedideli, smulkūs prekybos atvejai.
Dėl tokios sistemingos įtakos Kinija tyliai pasiekia labai labai daug įvairiausių žmonių, įmonių ar organizacijų, esančių Europoje. Ir nors tas pasiekimas yra labai palaidas, paremtas principu "pasisemkim kaušą smėlio ir jį persijoję rasim aukso smiltelę", tai visvien veikia.
Dar blogiau, kad būtent dėl to "kaušo smėlio" principo, kai dauguma veiksmų nesisieja su šnipinėjimu, pastebėti pavojingus šantažo ir šnipinėjimo atvejus būna ypatingai sunku.
Čia ne Rusija, kuri tiesiogiai taikosi į ryškesnes figūras, o paskui jas grubiai išnaudoja. Rusijos poveikis būna pamatomas. Kinijos poveikis lieka labai užmaskuotas.
Vakaruose vertinama, kad Kinijos poveikis ir slaptų technologijų vogimo mastai jau nenusileidžia Rusijos/SSRS mastams jų šnipų didžiausio klestėjimo metu. Bet Kinijos šnipinėjimas organizuojamas taip švelniai, nekeliant skandalų ir patyliukais, kad požymių nepasimato. Tiktai kažkodėl Kinijoje iš kažkur atsiranda naujausios ir slapčiausios Vakarų pasaulio technologijos.
Prisiminus tą patį kadaise buvusį Kinijos ambasados surengtą Manto Adomėno užpuolimą - visi užpuolikai buvo lyg savaiminiai, niekuo dėti, tiesiog kažkokie kiniškų restoranų virėjai ar tai kažkas panašaus. Atrodytų, ką gali padaryti virėjas?
Netgi virėjas gali užpulti kokį nors žmogų, jei tą virėją gali paveikti Kinijos saugumiečiai. O jie paveikti gali labai lengvai - kad ir šantažuodami per to virėjo šeimos narius. Ir štai jokios įtakos neturintis virėjas tampa užpuoliku.
Būtent toks visas Kinijos poveikių principas - tyliai, bet visai efektyviai. Per ten, kur nei nesitikėtum. Ir ta komunistinės Kinijos įtaka tiktai auga, o žalą daro vis didesnę.
Comment