Parašė digital
Rodyti pranešimą
Mąstau, kad smarkiai miestietiška katalikiška kultūra yra beveik kaip protestantiška kultūra. Galima dėt beveik lygybės ženklą. Didžiausias skirtumas, nežinau ar 100% teisingas, kad protestantai šaltesnio proto, mažiau linkę vadovautis emocijomis, iš čia ateina visokie "ordnung'ai", o katalikams reikia daugiau good vibes. Pvz. Belgija vs. Olandija (ypač šiaurinė dalis). Pietiniai olandai mėgsta visokias šventes labiau, festivalius. Mes turbūt labiau nei šiauriečiai kaimynai mėgstam visokias muges, proginius turgelius, kur grojama muzika, bandomas daryt šou.
Tai spėju Čekija kaip labai anksti tapusi gana miestietiška (gal užteko ir mažesnių miestelių) vėliau per komunizmą tapo ateistiška kaip R. Vokietija (protestantiška) ir Estija.
Slovakija, Vengrija, Lietuva išliko su aiškiau išreikštu katalikiškumu, prieštaraujama visokiems LGBT ir taip toliau. Lenkija ir Lietuva turi ko gero stiprų katalikiškumą, tik Lietuva gavo nesveiką sovietinį mix tarp vory v zakone filosofijos, stalinizmo ideologijos ir suvaržyto seksualumo atėjusio iš katalikybės, kur lyg nėra didelės priešpriešos abortams, žmogaus gyvybė iš savęs nėra tokia svarbi, polinkis formuoti tam tikras pseudo kastas (va šitas toks, va šitas anoks), bet didelis visuomenės prieštaravimas homoseksualams ir lytiniam švietimui.
Vilniaus burbulas kuria rimtą kultūrinį kontrastą su likusia Lietuva, nes tai tiesiog viena iš kelių nedaugelio tikrai miestietiškų kišenių Lietuvoje, o ne sovietinės migracijos politikos į miestų gamyklas rezultatas. Visko yra ir Vilniuje, bet sumoje Vilnius juntamai kitoks miestas nei beveik visur Lietuvoje. Kaune tą gali pajaust tik keletoje gatvių. Klaipėdoje gal tik vasarą Centre vienoj gatvėje (irgi spėju). Kitur turbūt net neaišku ar gali pajust tą vibe.

visa laik galvojau kad asmeninio rysio su dievu niekas nesugriaus, bet pasirodo galima
Komentuoti: