Didysis Vilnius (Vilnius Urban Area), Vilniaus ribos

[andyour]

Aš manau, kad Vilniuje tikrai daug daugiau nei 550k. Kažinkiek studentų prisiregistruoja Vilniuje, ko gero nedaugelis. O jų per dešimtmečius sugužėjo visa galybė. Kone kas antras žmogus Vilniuje atvykęs. Kiek iš aplinkinių rajonų atvyksta dirbti, net ir iš Kauno.

[music]

Šiaip jau aš nieko neskaičiavau, tai yra elementari statistika: paskutiniai surašymo duomenys, surenkamų mokesčių duomenys, studentų skaičius ir t.t.

[Blaze]

Nuolatinių gyventojų- 550 000 (tarkim dalis negyvena -50 000); čia gyvenančių, bet registruotų kitur- 100 000- 150 000; švytuoklinė migracija- 110 000; studentai, atvykę iš kitų miestų- 40 000; turistai, atvykę tvarkytis visokių reikalų žmonės ir t.t.- 20 000.

Dienos gyventojų galėtų būt 700-850 tūkst.

Čia gal įskaičiavai ir nuolatinius gyventojus kapinėse?

[music]

Skaičiuota būtent taip, bet net ir tokiu atveju optimistiniu scenarijumi vargu ar būtų daugiau nei 600-700 tūkstančių, nes dalis nuolatinių gyventojų patys yra kažkur išvykę.

Nuolatinių gyventojų- 550 000 (tarkim dalis negyvena -50 000); čia gyvenančių, bet registruotų kitur- 100 000- 150 000; švytuoklinė migracija- 110 000; studentai, atvykę iš kitų miestų- 40 000; turistai, atvykę tvarkytis visokių reikalų žmonės ir t.t.- 20 000.

Dienos gyventojų galėtų būt 700-850 tūkst.

[ACC]

Pasakyčiau, kad tokie skaičiai gaunami skaičiuojant taip: vietiniai/nuolatiniai gyventojai + studentai + turistai + laikinai uždarbiaujantys Vilniuje (pvz komandiruotė) + realiai gyvenantys ir dirbantys Vilniuje, bet registruoti kitose savivaldybėse . Tokiu atveju šie skaičiai yra visiški teisingai. Beje, nepamirškime, kad beveik pusė Vilniaus artimųjų priemiesčių (Nemėžis, Skaidiškės, Rudamina, Salininkai, Avižieniai, Riešė, Galgiai, Zujūnai, etc.) gyventojų dirba Vilniuje.

Skaičiuota būtent taip, bet net ir tokiu atveju optimistiniu scenarijumi vargu ar būtų daugiau nei 600-700 tūkstančių, nes dalis nuolatinių gyventojų patys yra kažkur išvykę.

[Wycka]

Vieno iš metro sąjūdžio entuziastų 'skaičiavimais' jau dabar Vilniuje gyvena arti 1 mln. gyventojų :-)

Pasakyčiau, kad tokie skaičiai gaunami skaičiuojant taip: vietiniai/nuolatiniai gyventojai + studentai + turistai + laikinai uždarbiaujantys Vilniuje (pvz komandiruotė) + realiai gyvenantys ir dirbantys Vilniuje, bet registruoti kitose savivaldybėse . Tokiu atveju šie skaičiai yra visiški teisingai. Beje, nepamirškime, kad beveik pusė Vilniaus artimųjų priemiesčių (Nemėžis, Skaidiškės, Rudamina, Salininkai, Avižieniai, Riešė, Galgiai, Zujūnai, etc.) gyventojų dirba Vilniuje.

[ACC]

Gal ir bus, bet realiai gyventojų gerokai daugiau..

Be kažkokio "sostinės įstatymo" ar "vilniečio paso", kurio reiktų įvairiose įstaigose, darbe, mokslo įstaigoje ir kt., kuris garantuotų tam tikrą pirmenybę ir lengvatas nevilniečių atžvilgiu mieste, tikslaus skaičiaus niekad nesužinosime, nes visada bus Šilutėje "gyvenančių" "patriotų" ir ten mokančių mokesčius

Vieno iš metro sąjūdžio entuziastų 'skaičiavimais' jau dabar Vilniuje gyvena arti 1 mln. gyventojų :-)

[ejs]

Kontrpavyzdys: 107 kelio (Trakai-Vievis) pradžia Trakuose. Nuo sankryžos su A16 iki posūkio į Rykantus (4722) yra 550 ženklų zona. Nors didžiąja dalimi kelias vingiuoja per miškus ir laukus. Ta gyvenvietės zona sutampa su Trakų miesto administracine riba bendrajame plane. Taip yra labai senai, atsimenu, dar devyniasdešimtųjų pradžioj policija mėgdavo ten gayduti žioplius.

Ten bloga eismo požiūriu vieta - vingiuotas, kalvotas kelias. Būtų tiesi gatvė - būtų galima leisti važiuoti iki +20km/h.

[alga]

Jie stovi ten, kur būtina įvesti eismo apribojimus, taikomus mieste.

Bet, pagal apibrėžimą, mieste būtina įvesti apribojimus taikomus mieste. Taigi, 550 ženklai nurodo kažkokią hipotetinę miesto ribą. Nors gal tu ir teisus, gal kelininkai statantys tuos ženklus Vilniuje vadovaujasi labiau eismo sąlygom, nei administracinėm gyvenviečių ribom.

Kontrpavyzdys: 107 kelio (Trakai-Vievis) pradžia Trakuose. Nuo sankryžos su A16 iki posūkio į Rykantus (4722) yra 550 ženklų zona. Nors didžiąja dalimi kelias vingiuoja per miškus ir laukus. Ta gyvenvietės zona sutampa su Trakų miesto administracine riba bendrajame plane. Taip yra labai senai, atsimenu, dar devyniasdešimtųjų pradžioj policija mėgdavo ten gayduti žioplius.

[ACC]

Daugiau skaičių cia:
http://www.lrytas.lt/-13040666691303...lis-kartus.htm

Labai jau neaiškūs straipsnyje pateikti skaičiai...

Vilniaus apskrityje gyvena apie 26% visų Lietuvos gyventojų, bet surinkti mokesčiai tesudaro vos 22% nuo visų Lietuvoje sumokėtų mokesčių? Arba mažiau nei Lietuvos vidurkis? :-)

2010 metais Vilniaus apskrities į valstybės biudžetą sumokėti mokesčiai (pajamų, pelno, PVM, akcizo mokesčiai) sudarė apie 51% visų šalyje surinktų mokesčių. Kauno apskrities - apie 20%. Likusios apskritys kartu tesumokejo vos 29%.

Sakyčiau tie Vilniaus apskrities 22% tai yra į Vilniaus apskrities savivaldybių biudžetus surinktų mokesčių dalis. Tokiu atveju viskas būtų logiška, nes Vilniaus apskrities duomenis iškreipia Vilniaus miestas kurio 60% GPM perskirstomi kitoms savivaldybėms.

[Wycka]

Tai tu norėtum tuos 4 km laukais važiuoti 50 km/h?

Niekada neteko matyti tokio kelio ženklo?

[c2h5oh]

Atstumas tarp šio ženklo ir realios ribos yra ~4km. Ką šioje vietoje tas ženklas veikia? Leidžia taksistams pasipelnyti?

Tai tu norėtum tuos 4 km laukais važiuoti 50 km/h?

[Sula]

Anksčiau KET išaiškinimuose buvo parašyta, kad važiuojant keliu, kuriame nėra ženklų, aiškiai urbanizuotoje teritorijoje veikia gyvenvietėms taikomi apribojimai. Ir atvirkščiai. Jei išvažiuosiu iš miesto ir nepamatysiu perbraukto balto ženklo turiu visą laiką važiuoti 50 km/h?
Kadangi dabar niekas nieko neaiškina, tai belieka tik spėlioti.

[Wycka]

O kas trukdė tame pirmame žemėlapyje raudonu rutuliuku pažymėti? Kam tas antras?

Kažkaip „sušuto“, kad pirmasis žemėlapis per daug išdidintas ir to ženklo vieta jau nebetelpa. Tačiau šiuo atveju antrasis žemėlapis labiau atskleidžia aplinkos kontekstą — lengviau įvertinti ir palyginti atstumus.

[digital]

O kas trukdė tame pirmame žemėlapyje raudonu rutuliuku pažymėti? Kam tas antras?

[Wycka]

Miestas baigiasi ties administracinėmis ribomis.

Ir aš taip manau. Bet kai kurie Vilniaus ribas žymintys ženklai sustatyti... švelniai tariant, įdomiai. Pateikiu Liepkalnio gatvės pavyzdį:

Šiame žemėlapyje dar raudonai paryškinau Vilniaus miesto administracines ribas. kaip matote, Liepkalnio g. jas kerta maždaug ties pietiniu geležinkelio apvažiavimu (Juodšiliai-Nemėžis-Kyviškės):


Šiame žemėlapyje raudonu rutuliuku pažymėjau vietą, kur maždaug važiuojant iš Vilniaus centro dešinėje gatvės pusėje yra Vilniaus miesto pabaigą žymintis ženklas:


Atstumas tarp šio ženklo ir realios ribos yra ~4km. Ką šioje vietoje tas ženklas veikia? Leidžia taksistams pasipelnyti?

[ejs]

Bet administracinė savivaldybės riba ir yra tikroji riba. Dabar Vilniuj balti ženklai stovi kažkokiose visai atsitiktinėse vietose, nesutampančiose su niekuo -- Savanorių prosp. už mazgo su Galvės, Gariūnų g. prieš mazgą su Savanorių.

Jie stovi ten, kur būtina įvesti eismo apribojimus, taikomus mieste. Nors pvz Savanorių pr. 505 ženklą galima būtų statyti ties Vaduvos g. Tik jį reiktų papildomai pastatyti ties EMSI degaline, Galvės / Savanorių pr. sankryžoje.

Jei kviesčiau taksi namo, mokėčiau užmiesčio tarifu, nes už baltos zonos ribų, nors Vilniaus m. savivaldybėj?

Miestas baigiasi ties administracinėmis ribomis. Tai neturi nieko bendra su eismo ribojimais, kam ir skirtas 505 ženklas.

[alga]

Bet administracinė savivaldybės riba ir yra tikroji riba. Dabar Vilniuj balti ženklai stovi kažkokiose visai atsitiktinėse vietose, nesutampančiose su niekuo -- Savanorių prosp. už mazgo su Galvės, Gariūnų g. prieš mazgą su Savanorių.

Jei kviesčiau taksi namo, mokėčiau užmiesčio tarifu, nes už baltos zonos ribų, nors Vilniaus m. savivaldybėj?

[ejs]

Tokia ženklų statymo praktika pas mus dar nėra paplitusi, nors šiaip tai būtų labai gerai. Nes dabar dažnai ženklai "gyvenvietės pradžia" stovi ties miesto ar miestelio administracine riba, kuri būna kažkur laukuose.

tai va, pastatė 6xx "Vilniaus miestas" ties Lentvariu ir tautiečiai nebemoka važinėt

[sleader]

Pradedant nuo Lenkijos ir į vakarus, šie ženklai yra atskirti. Gyvenvietės ribas žymi informacinis ženklas (600-oji serija), o gyvenvietėms taikomų eismo apribojimų pradžią žymi "Gyvenvietės pradžia" mūsiškis 550, apatinis variantas iš čia.
Jei gyvenvietės pradžia ir eismo ribojimų pradžia sutampa, statomas "mūsiškis" 550 variantas - gyvenvietės pavadinimas baltame fone.

Tokia ženklų statymo praktika pas mus dar nėra paplitusi, nors šiaip tai būtų labai gerai. Nes dabar dažnai ženklai "gyvenvietės pradžia" stovi ties miesto ar miestelio administracine riba, kuri būna kažkur laukuose. Čia ir eismo saugumo požiūriu yra prastas sprendimas, nes prasidedant apribojimams turėtu pasikeisti ir kelio parametrai. Tačiau šio dalyko ties baltais gyvenviečių ženklais nebūna. Taigi tikrai tokius ženklus viduryje laukų reiktu keisti informaciniais su miesto/miestelio pavadinimu.