Didysis Vilnius (Vilnius Urban Area), Vilniaus ribos

[molis666]

Infrastruktūrą naudojat, asfaltu važinėjat, tai ir duobėtas. Miesto piniginė ne guminė, ir reikia rinktis prioritetus. Savivaldybė gali pasirinkti, ar ji daro patogų privažiavimą prie miesto Užuvarčių kotedžų compaundų gyventojams, kad jiems būtų faina vaikus po darželius išvežioti, ir į ofisą konstitucijos pr., ar ji tvarko infrastruktūrą pačiame mieste. Nemanau, kad čia yra sudėtinga suvokti.

[gerietis]

Niekas ir nenurodinėja, kur jums gyventi - gyvenkite, kur norite, nors ir vidury miško, tik už privažavimą prie jo ir ir infrastruktūros nutiesimą susimokėkite patys, o ne reikalaukite, kad kiti jums sumestų. Šiandien Vilniuje daugelis senųjų, tankiai urbanizuotų rajonų gatvių ir pastatų atrodo kaip po karo - visokiose Pylimo, Goštauto gatvėse šaligatvių plytelės nekeistos nuo Brežnevo laikų, didžioji dalis daugiabučių, kur gyvena žmonės, dešimtmečius mokėję į Vilniaus biudžetą mokesčius, nerenovuoti, nes gyventojai nebepajėgia su tokiom statybų kainom sumokėti už renovaciją.

Tada atsiranda visokių deivydukų, vakar atvažiavusių į Vilnių iš kalabybiškio rajono, kurie nusiperka "kotedžiuką" 20 km. už Vilniaus viduryje laukų, be kelių, vandentiekio ir t.t., nuo kur su savo BMW X6 vežioja savo mažuosius stebūklėlius į darželius Žirmūnuose ir Šeškinėje (taip kasdien užkimšdami miesto gatves). Tada jie pamato, kad važinėti per purvyną kasdien nelabai faina, rudenį ir pavasarį užklimpsta BMW, o ir vietinė kanalizacija kažkaip smirda, tada pradeda reikalauti, kad mokytojai, tarnautojai, pensininkai, visą gyvenimą gyvenantys Žirmūnuose, Pašilaičiuose, Jeruzalėje arba Naujamiestyje susimestų ir savo mokesčiais nutiestų jiems asfaltuotą kelią ir miesto vandentiekį iki jų kotedžiuko Užugrioviuose ir Purnuškėse. Bet tai yra ne tik netvaru (nes dar labiau užkemša ir taip užkimštas Vilniaus gatves), bet ir socialiai neteisinga - visą gyvenimą Vilniaus biudžetui mokėję senųjų rajonų gyventojai nori, kad jų pinigai butų naudojami nusmurgusiai infrastruktūrai jų rajonuose gerinti, daugiabučiams, senosioms mokykloms, šaligatviams renovuoti, o ne keliukams tiesti Purnuškėse, bendorėliuose ir užuvarčiuose, kurie dar vakar net nebuvo Vilniaus dalis.

Tai va, savo keliukus "vidury laukų" patys išsiasfaltavome pagal programą 100/0, bordiūrus susidėjome, kaimynai kurie prie centrinės gatvės gyvena, gatvę apšviečia iš savo kišenės, bet vistiek mes kalti kad miesto centre asfaltas duobėtas.

[mantasm]

Niekas ir nenurodinėja, kur jums gyventi - gyvenkite, kur norite, nors ir vidury miško, tik už privažavimą prie jo ir ir infrastruktūros nutiesimą susimokėkite patys, o ne reikalaukite, kad kiti jums sumestų. Šiandien Vilniuje daugelis senųjų, tankiai urbanizuotų rajonų gatvių ir pastatų atrodo kaip po karo - visokiose Pylimo, Goštauto gatvėse šaligatvių plytelės nekeistos nuo Brežnevo laikų, didžioji dalis daugiabučių, kur gyvena žmonės, dešimtmečius mokėję į Vilniaus biudžetą mokesčius, nerenovuoti, nes gyventojai nebepajėgia su tokiom statybų kainom sumokėti už renovaciją.

O iš naujųjų vilniečių-kaimiečių mokesčių reiktų finansuot jų laukų keliukus ar renovacijas senbuviams?

Tiem, kas nebepajėgia susimokėt už renovaciją yra kompensacijos. Taip pat lengvatinės bankų paskolos niolikai metų.

[Saliamonas]

Prašau fašistų nenurodinėtii kur ir kaip man gyventi. Dėka nuotolinio darbo kvėpuoju grynu oru, klausau per pertraukėles paukščių čiulbėjimo. O MedinisFašistas nori sukišti mane atgal į betoninę dėžę nes jam taip atrodo "efektyvu".

Niekas ir nenurodinėja, kur jums gyventi - gyvenkite, kur norite, nors ir vidury miško, tik už privažavimą prie jo ir ir infrastruktūros nutiesimą susimokėkite patys, o ne reikalaukite, kad kiti jums sumestų. Šiandien Vilniuje daugelis senųjų, tankiai urbanizuotų rajonų gatvių ir pastatų atrodo kaip po karo - visokiose Pylimo, Goštauto gatvėse šaligatvių plytelės nekeistos nuo Brežnevo laikų, didžioji dalis daugiabučių, kur gyvena žmonės, dešimtmečius mokėję į Vilniaus biudžetą mokesčius, nerenovuoti, nes gyventojai nebepajėgia su tokiom statybų kainom sumokėti už renovaciją.

Tada atsiranda visokių deivydukų, vakar atvažiavusių į Vilnių iš kalabybiškio rajono, kurie nusiperka "kotedžiuką" 20 km. už Vilniaus viduryje laukų, be kelių, vandentiekio ir t.t., nuo kur su savo BMW X6 vežioja savo mažuosius stebūklėlius į darželius Žirmūnuose ir Šeškinėje (taip kasdien užkimšdami miesto gatves). Tada jie pamato, kad važinėti per purvyną kasdien nelabai faina, rudenį ir pavasarį užklimpsta BMW, o ir vietinė kanalizacija kažkaip smirda, tada pradeda reikalauti, kad mokytojai, tarnautojai, pensininkai, visą gyvenimą gyvenantys Žirmūnuose, Pašilaičiuose, Jeruzalėje arba Naujamiestyje susimestų ir savo mokesčiais nutiestų jiems asfaltuotą kelią ir miesto vandentiekį iki jų kotedžiuko Užugrioviuose ir Purnuškėse. Bet tai yra ne tik netvaru (nes dar labiau užkemša ir taip užkimštas Vilniaus gatves), bet ir socialiai neteisinga - visą gyvenimą Vilniaus biudžetui mokėję senųjų rajonų gyventojai nori, kad jų pinigai butų naudojami nusmurgusiai infrastruktūrai jų rajonuose gerinti, daugiabučiams, senosioms mokykloms, šaligatviams renovuoti, o ne keliukams tiesti Purnuškėse, bendorėliuose ir užuvarčiuose, kurie dar vakar net nebuvo Vilniaus dalis.

[MedinisStrazdas]

Prašau fašistų nenurodinėtii kur ir kaip man gyventi. Dėka nuotolinio darbo kvėpuoju grynu oru, klausau per pertraukėles paukščių čiulbėjimo. O MedinisFašistas nori sukišti mane atgal į betoninę dėžę nes jam taip atrodo "efektyvu".

Nepatinka gyventi bendruomenėje gali važiuoti į Somaliją.

Tai palaukite, miestelyje su 200 gyventojų pastatomi valymo įrengimai už 600 000 eurų, išvedžiojamas vandentiekis (kuriuo mažai kas naudojasi), išasfaltuotos gatvės, iškloti šaligatviai, apšvietimas. Atrenovuota antrą kartą (!) mokykla uždaroma.
Mokesčių tankumas labai menkas. Ūkininkai į iždą moka mažai. Be to, pora dešimčių pašalpinių.
Tuo tarpu suburbijoje 100 gyv. gatvėje vien tiesioginiai mokesčiai sukasi apie 50 000 eurų/mėn. manyčiau.
Ir fizinis tankis gana didelis vietomis (kad ir tie patys Salininkai).
Nepagaunu aš logikos.

Aš irgi nepagaunu, todėl ir esu prieš dirbtinį regionų finansavimą.

Dar paminėsiu kad siekiant atitkti ES standartus ES finansavo praktiškai visų vandens įrenginių keitimą netrukus po stojimo ir ten sudėti brangūs įrenginiai kurie realiai yra neišnaudojami. Todėl visi vandentiekiai ir dirba nuostolingai jau 10+ metų.

Niekas niekada neturi tūkstančiais gerų draugų. Jų maksimum būna keletas. Keli normalūs įdomūs žmonės visada atsiras ar didmiestyje, ar rajoniniame centre, ar netgi kelis šimtus žmonių turinčiame kaime. Problema su tuo gali iškilti gyvenant kaime su mažiau nei 100 žmonių, nes pasirinkimas jau pasidaro labai ribotas. Bet ir tai - jeigu dirbama tarkim rajono centre (ką daug kas, gal net dauguma kaimuose ir daro), tai ratas plečiasi. Arba kaimyniniai rajonai. O apie kitus žemynus, tai internetas toks pats ir didmiestyje, ir rajone. Nebent koks vienkiemis kur ryšio nėra...

Tai taip. Turi kelis gerus draugus 600k mieste, tai šansas kad tie draugau bus tam pačiam name gyvenantys kaimynai yra maži.

Ignalinoje naujų daugiabučių nėra. Bet jeigu yra labai didelis poreikis modernumo, pakankamai pinigų ir noro, tai galima jį pasidaryti tarybiniame daugiabutyje. Jeigu Vilniaus Senamiesčio namuose modernumą padaro, tai kodėl neįmanoma standartinės statybos daugiabutyje. Nors šiaip, rajonuose populiariau yra modernumas nuosavame name (Ignalinoje ir aplinkui yra labai krūtai atrodančių pirkių, kuriose aišku, gyvena aukštesnių pajamų piliečiai - vietiniai ar tik vasarojantys).

Bet dar klausimas, ką vadinam modernumu. Vienam modernumas lygiai nudažytos sienos, plastikiniai langai ir kokie biškį naujesni baldai, o kitam reikia super cool sprendimų, kuriuos ir Vilniuje rasi tik elitiniuose kvartaluose. Tokių "elitinių" sprendimų, kaip minėjau, esu aplink Ignaliną matęs, ypač prie ežerų.

Tai kam tada išvis diskutuoti kad niekas nenori naujų daugiabučių, jeigu tokio pasirnkimo net nėra galimo (ne jūs šį teiginį sakėte). O modernumo noras yra, todėl ten kur nėra naujų daugiabučių ir renovuoja senuosius taip sparčiai.

[mantasm]

Taip, yra toks psichologinis dalykas, kad žmonės nori to, ko neturėjo. Kas daržuose nesikapstė - nori tai išbandyti, bet tai būna labiau ne iš kažkokios būtinybės, o labiau dėl hobio, "išbandyti kažką naujo" ir panašiai. Kas jau atsikapstė juose į valias - nori pagaliau užsiimti kita veikla (tegul ir vyresniame amžiuje), kai tik atsirado galimybė nepriklausyti nuo to, ką užauginai.

Taip, šiais laikais tai yra grynai hobis. Net ir tie kurie vardan žaidimo bando užsiauginti viską ir apsieiti be parduotuvės. Visada yra variantas viską mesti ir nupėdinti kur apie viską pagalvota.

Bet tas nekeičia fakto, kad veiklos (hobio ar ne) turėjimas yra labai svarbu psichinei sveikatai. Ir skirtingi hobiai turi skirtingą įtaką.

Ir kas keisčiausia, žmonės viską kažkaip spėdavo, dar atidirbę darbe visą dieną - grįždavo po darbo, laukia daržas, sodas, ir dar laikydavo daug kas vištas ar net kiaules, kas buvo realybė iki kokių 1995 metų (paskui pradėjo sparčiai nykti). Ir spėdavo! Ir dar pasižiūrėdavo Santa Barbarą, Panoramą, dar ten kokias politines laidas... Net sunku suvokti šiais laikais, nors viskas buvo ne taip baisiai seniai - 25 metai.

Pandemija su nuotoliniu darbu turėjo priminti kaip spėdavo. Pora-trejetas valandų per dieną ištrauktų iš sėdėjimų kamščiuose, apsipirkinėjimų ir t.t. yra labai labai daug ilgalaikėje perspektyvoje.

[mantasm]

Į Zarasus ar Palangą nevažinėji kasdien, o Vilniuje pramogauji jei ne kasdien tai bent kartą savaitgalį. Pvz. kokio teniso pažaisti ar į restoraną nueiti. Nereikia apsimesti, kad tokiuose miestuose laisvalaikio pasirinkimas toks pat.

Ir iš Vilniaus neretai važiuoji į restoraną Zypliuose ar dar kur.

Miesteliuose komercinių laisvalaikio variantų tikrai mažiau. Kita vertus kiek žmogui reikia pasirinkimo variantų ir kiek žmogus norės trintis tam pačiam mieste, o ne važiuos kažkur kitur. Ne veltui Anykščiai, Birštonai ir Druskininkai savaitgaliais pilnutėliai.

Čia kaip kažkada diskutavom apie restorano turėjimą daugiabučio pirmam aukšte.

[Sula]

Galima pavyzdžių?

Pagramantis, uošvio tėviškė, konkrečiai, jei imti valymo įrengimus ir vandentiekius, mokyklą.
Nenoriu teigti, kad provincijos infrastruktūros gerinimas yra blogai. Tik kodėl to negalima daryti Vilniaus pakraščiuose?
O Vilniaus miegamajame rajone mano dukra baigė 12 klasių taip ir nerenovuotoje mokykloje. Nors tėvų lėšomis pakeista dauguma langų, įrengti nauji tualetai, sporto rūbinės, neskaitant kosmetinių klasės remontų ir net baldų.

[Tomizmas]

Į Zarasus ar Palangą nevažinėji kasdien, o Vilniuje pramogauji jei ne kasdien tai bent kartą savaitgalį. Pvz. kokio teniso pažaisti ar į restoraną nueiti. Nereikia apsimesti, kad tokiuose miestuose laisvalaikio pasirinkimas toks pat.

Nėra tiek pasirinkimo, bet yra ką veikti. Tarkim, prie Ignalinos yra tokia Palūšė. Nuvažiuoji ten vasaros savaitgalį, o ten kaip mini Palangitė: žmonių pilna, vaikšto, maudosi, valgo, prekyba vyksta, laiveliais žmones plukdo po ežerą, pramogėlės, koncertukai, hipsterių pilna prisėdusių visur, šeimos su vaikais.

Aišku, laisvalaikio activities pasirinkimas galėtų būti ir platesnis (ypač šaltuoju laiku), bet pavalgyti tai tikrai yra kur. Va Užkalnis neseniai Švenčionėliuose valgė ir labai buvo patenkintas. Daugeliui žinomas Jakilaitis tokiuose Kaltanėnuose (8 km nuo Švenčionėlių) atidarė neblogą vietelę su neprastais burgeriais ir kitais skanukais, į kurią važiuoja Lietuvoje gana žinoma liaudis. Pernai buvom su šeimyna savaitgalį nuvažiavę, tai buvo visai cool pojūtis pasitrinti tarp elito atstovų, kurių ten matėm labai daug Beje, ir tenisą ten galima pažaisti, kas labai nori.

Beje, kaip Užkalnis rašo straipsnyje - tokiuose rajonų nedideliuose miestuose žmonės ne tik kad daržų nesodina, bet ir vis dažniau ima maistą išsinešimui, kas prieš kokius 20 metų buvo "tik Vilniaus ponams". Švenčionėliuose ir Švenčionyse yra gerų vietų, kur gali namo parsinešti pavalgyti kokią picą ar burgerį, prie Ignalinos Strigailiškyje yra tokia Romnesa - pilna žmonių, važiuoja žmonės pavalgyti ir tai jau neatrodo kažkokia "prabanga". Vilkasalė prie Molėtų kelio ir t. t.

[Tomizmas]

Vat būtent bendri susitikimai yra reikšminga bendruimenės dalis. šiaip gyvenimas mažame mieste nesuteikia to, nebent per tai kad tiesiog nėra kitų žmonių su iais įmanoma bendrauti. Tuo tarpu miestietis dažnai renkasi bendrauti ne su kaimynu kuris gali būti ir visai neįdomus bet su idomiu draugu iš kito miesto galo ar net iš kito žemyno.

Niekas niekada neturi tūkstančiais gerų draugų. Jų maksimum būna keletas. Keli normalūs įdomūs žmonės visada atsiras ar didmiestyje, ar rajoniniame centre, ar netgi kelis šimtus žmonių turinčiame kaime. Problema su tuo gali iškilti gyvenant kaime su mažiau nei 100 žmonių, nes pasirinkimas jau pasidaro labai ribotas. Bet ir tai - jeigu dirbama tarkim rajono centre (ką daug kas, gal net dauguma kaimuose ir daro), tai ratas plečiasi. Arba kaimyniniai rajonai. O apie kitus žemynus, tai internetas toks pats ir didmiestyje, ir rajone. Nebent koks vienkiemis kur ryšio nėra...

O kiek Ignalinoje naujų daugiabučių? Jeigu aš kraustausi gyventi į Ignaliną ir noriu gyventi moderniame bute, ar galiu tokį nusipirkti, ar visig turiu renovuoti seną? Jei visi norintys naujo turėtu tokį pasirinkimą tai ir Ignalinoje būtų daugiabučių kurių gyventojams dzin nes t okie gyventojai ten ir liktų.

Ignalinoje naujų daugiabučių nėra. Bet jeigu yra labai didelis poreikis modernumo, pakankamai pinigų ir noro, tai galima jį pasidaryti tarybiniame daugiabutyje. Jeigu Vilniaus Senamiesčio namuose modernumą padaro, tai kodėl neįmanoma standartinės statybos daugiabutyje. Nors šiaip, rajonuose populiariau yra modernumas nuosavame name (Ignalinoje ir aplinkui yra labai krūtai atrodančių pirkių, kuriose aišku, gyvena aukštesnių pajamų piliečiai - vietiniai ar tik vasarojantys).

Bet dar klausimas, ką vadinam modernumu. Vienam modernumas lygiai nudažytos sienos, plastikiniai langai ir kokie biškį naujesni baldai, o kitam reikia super cool sprendimų, kuriuos ir Vilniuje rasi tik elitiniuose kvartaluose. Tokių "elitinių" sprendimų, kaip minėjau, esu aplink Ignaliną matęs, ypač prie ežerų.

susirenka pinigus iš visokių prabangių priemiesčio kvartalų kaip laurai gyventojų

Laurai, kaip bebūtų keista, yra Vilniaus miesto dalis (nors iki urbanizuoto tikro miesto pradžios - Saulėtekio, nuo jų yra kažkur apie 10 km miškais).

[gerietis]

Galima pavyzdžių?

"Uždaryta beveik 30 mokyklų, kurių renovacijai išleista 2,5 mln. eurų"

[Lettered]

Tai palaukite, miestelyje su 200 gyventojų pastatomi valymo įrengimai už 600 000 eurų, išvedžiojamas vandentiekis (kuriuo mažai kas naudojasi), išasfaltuotos gatvės, iškloti šaligatviai, apšvietimas. Atrenovuota antrą kartą (!) mokykla uždaroma.
Mokesčių tankumas labai menkas. Ūkininkai į iždą moka mažai. Be to, pora dešimčių pašalpinių.
Tuo tarpu suburbijoje 100 gyv. gatvėje vien tiesioginiai mokesčiai sukasi apie 50 000 eurų/mėn. manyčiau.
Ir fizinis tankis gana didelis vietomis (kad ir tie patys Salininkai).
Nepagaunu aš logikos.

Ok, Tarandė, Salininkai, Gulbinai neblizga, nes pinigai nueina centro tvarkymui ir kitoms savivaldybėms. Bet kodėl neblizga Vilniaus rajono miesteliai, kurios savivaldybė gauna 100% GPM ir susirenka pinigus iš visokių prabangių priemiesčio kvartalų kaip laurai gyventojų, kokių tarkim gražūs ir sutvarkyti Zarasai, Širvintos, Telšiai neturi. Apskritai nuvažiavus į Vilniaus rajono miestelius pvz. Skaidiškes, Vaidotus, Maišiagalą atmosfera kaip Rusijos provincijoje, nors visai šalia Vilniaus miestas.

[acetonas]

Tai palaukite, miestelyje su 200 gyventojų pastatomi valymo įrengimai už 600 000 eurų, išvedžiojamas vandentiekis (kuriuo mažai kas naudojasi), išasfaltuotos gatvės, iškloti šaligatviai, apšvietimas. Atrenovuota antrą kartą (!) mokykla uždaroma.
Mokesčių tankumas labai menkas. Ūkininkai į iždą moka mažai. Be to, pora dešimčių pašalpinių.
Tuo tarpu suburbijoje 100 gyv. gatvėje vien tiesioginiai mokesčiai sukasi apie 50 000 eurų/mėn. manyčiau.
Ir fizinis tankis gana didelis vietomis (kad ir tie patys Salininkai).
Nepagaunu aš logikos.

Galima pavyzdžių?

[Sula]

Taip išeina, kad jeigu gyveni suburbijoje tai arba turi infrastruktūrą kuri atitinka tavo mokesčių tankumą ir už naudojimasi miesto infrastruktūra moki (įvažiavimo mokestis pvz), arba moki kiek reikia sukurti infrastruktūrai nesant subsidijuojamam ir tada tik milijonieriai įperka namus suburbijoje.

Tai palaukite, miestelyje su 200 gyventojų pastatomi valymo įrengimai už 600 000 eurų, išvedžiojamas vandentiekis (kuriuo mažai kas naudojasi), išasfaltuotos gatvės, iškloti šaligatviai, apšvietimas. Atrenovuota antrą kartą (!) mokykla uždaroma.
Mokesčių tankumas labai menkas. Ūkininkai į iždą moka mažai. Be to, pora dešimčių pašalpinių.
Tuo tarpu suburbijoje 100 gyv. gatvėje vien tiesioginiai mokesčiai sukasi apie 50 000 eurų/mėn. manyčiau.
Ir fizinis tankis gana didelis vietomis (kad ir tie patys Salininkai).
Nepagaunu aš logikos.

[gerietis]

Taip, 43% yra mažiau nei pusė.

Nuotolinis darbas gali padidinti patrauklumą gyventi neefektyviai. NT kainos priklauso nuo NT pasiūlos. Dažnai mažesniuose miesteliuose naujo daugiabučio išvis nėra kaip pasirinkimo.

Tas gyvenimo būdas yra ne "nepatinkantis" o "blogas" dėl daug dalykų įskaitant ir taršą.

Prašau fašistų nenurodinėtii kur ir kaip man gyventi. Dėka nuotolinio darbo kvėpuoju grynu oru, klausau per pertraukėles paukščių čiulbėjimo. O MedinisFašistas nori sukišti mane atgal į betoninę dėžę nes jam taip atrodo "efektyvu".

[MedinisStrazdas]

Taip išeina, kad jeigu esi vilnietis, bet gyveni ne Centre ar Senamiestyje, tai moki didžiulius mokesčius už save ir balbieriškius, nemokančius mokesčių, bei negauni beveik nieko.
Dargi savo lėšomis turi tiesti kelius, komunikacijas. Na, kai kur VMS paleido dabar autobusiukus, ačiū bent už tai.
Ir kuo skiriasi Salininkai su 10 tūkst. gyventojų nuo iščiustytų Prienų ar Anykščių? Yra Vilniaus savivaldybės pakraštyje?

Taip išeina, kad jeigu gyveni suburbijoje tai arba turi infrastruktūrą kuri atitinka tavo mokesčių tankumą ir už naudojimasi miesto infrastruktūra moki (įvažiavimo mokestis pvz), arba moki kiek reikia sukurti infrastruktūrai nesant subsidijuojamam ir tada tik milijonieriai įperka namus suburbijoje.

Nebent jei savivaldos finansavimas bus ne pagal GPM, o pagal turtą. Iš kažko kelias į sodybą irgi turi būti tvarkomas.

Žaluma turi būti ne penki medžiai ir ne už poros kilometrų. Be to atskiras dalykas yra žmogaus galimybė sukišt nagus į tą žalumą. Apie mėgėjiškos sodininkystės naudą mažinant stresą sočiai informacijos.

Apie tai ir kalba, kad homo economicus veda į homo suicidus. Ypač šiais abstrakcijos laikais naudinga kažką savo rankom pačiam pasidaryti. Rankdarbiai tvarumui irgi padeda. Geriau vienas savo pasigamintas puodelis/megztinis/kojinės kuriuos tausoji nei krūva „efektyvinių“ daiktų kurie greit keliauja į sąskaitų dėžutę.



Internetinis „bendravimas“ tik blogina situaciją. Ypač jei imti visokias snukiaknyges/instagramus/tiktokus.

Su internetais koks nors kristupas (sutapimas tik atsitiktinis) gali ramiai depresuotis ir kaimynai vargu ar pastebės kol jau bus per vėlu. Aišku čia reikia ne tik bendravimo iš reikalo su kaimynais už tvoros, bet ir kažkiek kalendorinių bendruomenės susitikimų kur visi gali pasitikrinti ar kaimynui dar varžtai neatsisuko bei pagelbėti prisukti kai prireikia. Čia jau sudėtingiau.

Jei kelias reikalingas vinenam žmogui iki sodybos tai ar tikrai čia savivaldybės prioritetas?

Žaluma turi būti tokia kad žmogus galėti po darbo nueiti pasivaikščioti ar nuvesti vaiką pažaisti. Tai kad žaluma būtent kieme už lango nėra reikalavimas psicohloginei sviekatai. Svarbu kad jis būtų pasiekiama atstumu kurį žmogus nori keliauti nepriklausomai nuo turtitnės klasės.

Kas kaip tik neekonominis švaistymas (pvz važinėjimas kasdien iš priemiesčio) veda į suicidus. Rankdarbiai žalingi tvarumui nes išnaudojama daug resursų mažai produkto gauti. Man kažkaip ir pirktiniai puodeliai tarnauja 15 metų ir megstinį šiuo metu vilkiu kuriam 10 metų.

Internetinis verslo susitikimas nėra tas pats kas sėdėjimas snukiaknygėje.

Vat būtent bendri susitikimai yra reikšminga bendruimenės dalis. šiaip gyvenimas mažame mieste nesuteikia to, nebent per tai kad tiesiog nėra kitų žmonių su iais įmanoma bendrauti. Tuo tarpu miestietis dažnai renkasi bendrauti ne su kaimynu kuris gali būti ir visai neįdomus bet su idomiu draugu iš kito miesto galo ar net iš kito žemyno.

leisti gyventojams patiems pasirinkti kurioje konkrečiai vietoje ir kam jų gpm būtų leidžiamas.

Jau įsiviazduoju parkingų laukus.

Na, kai yra pakankamas gyvenamo ploto kiekis iš seniau, o gyventojų nedaugėja, tai nėra jokio poreikio naujiems daugiabučiams.

Ir taip, prie renovacijų žmonės dedasi, jos vyksta. Ignalinoje praktiškai VISI daugiabučiai renovuoti dar apie 2015 metus.

O kiek Ignalinoje naujų daugiabučių? Jeigu aš kraustausi gyventi į Ignaliną ir noriu gyventi moderniame bute, ar galiu tokį nusipirkti, ar visig turiu renovuoti seną? Jei visi norintys naujo turėtu tokį pasirinkimą tai ir Ignalinoje būtų daugiabučių kurių gyventojams dzin nes t okie gyventojai ten ir liktų.

Kiti jau ntoji karta ant asfalto ir tada tokia post-daržininkystė atrodo labai geras hobis. Tada prasideda ant terasos vazonuose pomidorai, kad vaikams parodyt iš kur maistas atsiranda, vaiskrūmiai... Po to pyst žiūrėk ir šiltnamis vejos kame dygsta.

Teko kalbėti su tokiais "miesto sodininkais" Vienoje. Tai kaip man išaiškino viena jauna porelė, sako ateina pažaisti, iš neturėjimo ką veikti.

[Lettered]

Iš Vilniaus taip pat sėkmingai važinėji pramogaut į tuos pačius Zarasus, Palangas, Rygas ir t.t.

Į Zarasus ar Palangą nevažinėji kasdien, o Vilniuje pramogauji jei ne kasdien tai bent kartą savaitgalį. Pvz. kokio teniso pažaisti ar į restoraną nueiti. Nereikia apsimesti, kad tokiuose miestuose laisvalaikio pasirinkimas toks pat.

[Tomizmas]

Ne apie daržus ir kalba. Nedidelis gėlynas ar keli krūmai jau duoda pakankamai naudos. Ar su ta pačia veja yra kiaurus metus ką veikt. Daugių daugiausia dekoratyviniai pomidorai ar šilauogės.

Kad žmonės linkę optimizuot ir t.t. nepagalvodami apie šalutines pasekmes tai faktas. Kiek pastebiu, dabar dažnas konfliktas tarp dviejų variantų. Vieni - užaugę kaimuose, su vaikystės bulviakasių traumom ir dabar bėga kuo toliau nuo daržų. Kiti jau ntoji karta ant asfalto ir tada tokia post-daržininkystė atrodo labai geras hobis. Tada prasideda ant terasos vazonuose pomidorai, kad vaikams parodyt iš kur maistas atsiranda, vaiskrūmiai... Po to pyst žiūrėk ir šiltnamis vejos kame dygsta.

Kad tas nėra „optimalu“ tai faktas. Ir „malonumas“ panašiai kaip maratoną bėgt.

Taip, yra toks psichologinis dalykas, kad žmonės nori to, ko neturėjo. Kas daržuose nesikapstė - nori tai išbandyti, bet tai būna labiau ne iš kažkokios būtinybės, o labiau dėl hobio, "išbandyti kažką naujo" ir panašiai. Kas jau atsikapstė juose į valias - nori pagaliau užsiimti kita veikla (tegul ir vyresniame amžiuje), kai tik atsirado galimybė nepriklausyti nuo to, ką užauginai.

Su veja taip, yra ką veikti, bet nupjauti veją yra juokų darbas, palyginus su daržų priežiūra. O seniau taip, daržai užimdavo didžiąją dalį kiemų pas žmones, ir maža to - dar už miesto daug kas sodus turėjo (sodų bendrijos - ne tik didmiesčių realybė). Ir kas keisčiausia, žmonės viską kažkaip spėdavo, dar atidirbę darbe visą dieną - grįždavo po darbo, laukia daržas, sodas, ir dar laikydavo daug kas vištas ar net kiaules, kas buvo realybė iki kokių 1995 metų (paskui pradėjo sparčiai nykti). Ir spėdavo! Ir dar pasižiūrėdavo Santa Barbarą, Panoramą, dar ten kokias politines laidas... Net sunku suvokti šiais laikais, nors viskas buvo ne taip baisiai seniai - 25 metai.

Bet tada buvo visai kitos realijos. Žmonės net nekeliaudavo - tai buvo "tik turtingiesiems", kai dabar išvažinėtos Turkijos ir Ispanijos, ir tai tapo prieinama net labai vidutiniškas pajamas rajonuose gaunantiems žmonėms.

[mantasm]

Rajonuose iš tikrųjų jau nelabai kas užsiima daržais, pasižiūrėjus miesteliuose - pagrinde vejos, gėlių kažkiek pasodinta. Nes iš tikrųjų žymiai paprasčiau nueiti į kokią parduotuvę, nei sodinti, ravėti, prižiūrėti ir t. t. Žmonės tiesiog optimizuoja savo laiką, kurį gali paskirti kitiems dalykams. Kad žmonės šiais laikais miesteliuose labai užsiima daržais, turbūt gali galvoti tik tie, kurie neišlenda iš didmiesčio. Daržai rajoniniuose miestuose prie namų seniau būdavo ekonominė būtinybė, o ne didelis malonumas (nes daug ko nebūdavo, o jei būdavo - per brangu).

Va, pavyzdys konkretus šiais metais. Prie namų vis dar turim nedidelį daržiuką (kai buvau vaikas, jis buvo didesnis 2 - 3 kartus, dabar didžioji dalis jo paversta veja, ką jau kalbėti apie tai, kad ankstyvais 90-aisiais turėjom net tokią egzotiką, kaip vištos!). Šiemet nutarėm pasisodinti nedidelį plotelį bulvių. Buvo kasama žemė, sodinamos bulvės, ravima, purškiama su kola nuo koloradų (šiuolaikinis liaudiškas būdas, bet efektyvus), kasama. Rezultate - bulvių ne ką daugiau, nei buvo pasodinta, derlius apgailėtinas. Rugsėjį viename iš prekybos tinklų buvo akcija - bulvių kilogramas už 29 centus. Atsivežėm 2 bagažines ilgam. Tai apsimoka patiems kažką sodinti? Na nebent baisiai patinka visi tie ravėjimai. Bet... Sprendžiant pagal tai, kaip nyksta daržai - nelabai jie žmonėms patiko. Būna įdomesnių dalykų.

Ne apie daržus ir kalba. Nedidelis gėlynas ar keli krūmai jau duoda pakankamai naudos. Ar su ta pačia veja yra kiaurus metus ką veikt. Daugių daugiausia dekoratyviniai pomidorai ar šilauogės.

Kad žmonės linkę optimizuot ir t.t. nepagalvodami apie šalutines pasekmes tai faktas. Kiek pastebiu, dabar dažnas konfliktas tarp dviejų variantų. Vieni - užaugę kaimuose, su vaikystės bulviakasių traumom ir dabar bėga kuo toliau nuo daržų. Kiti jau ntoji karta ant asfalto ir tada tokia post-daržininkystė atrodo labai geras hobis. Tada prasideda ant terasos vazonuose pomidorai, kad vaikams parodyt iš kur maistas atsiranda, vaiskrūmiai... Po to pyst žiūrėk ir šiltnamis vejos kame dygsta.

Kad tas nėra „optimalu“ tai faktas. Ir „malonumas“ panašiai kaip maratoną bėgt.

[Tomizmas]

Apie mėgėjiškos sodininkystės naudą mažinant stresą sočiai informacijos.

Rajonuose iš tikrųjų jau nelabai kas užsiima daržais, pasižiūrėjus miesteliuose - pagrinde vejos, gėlių kažkiek pasodinta. Nes iš tikrųjų žymiai paprasčiau nueiti į kokią parduotuvę, nei sodinti, ravėti, prižiūrėti ir t. t. Žmonės tiesiog optimizuoja savo laiką, kurį gali paskirti kitiems dalykams. Kad žmonės šiais laikais miesteliuose labai užsiima daržais, turbūt gali galvoti tik tie, kurie neišlenda iš didmiesčio. Daržai rajoniniuose miestuose prie namų seniau būdavo ekonominė būtinybė, o ne didelis malonumas (nes daug ko nebūdavo, o jei būdavo - per brangu).

Va, pavyzdys konkretus šiais metais. Prie namų vis dar turim nedidelį daržiuką (kai buvau vaikas, jis buvo didesnis 2 - 3 kartus, dabar didžioji dalis jo paversta veja, ką jau kalbėti apie tai, kad ankstyvais 90-aisiais turėjom net tokią egzotiką, kaip vištos!). Šiemet nutarėm pasisodinti nedidelį plotelį bulvių. Buvo kasama žemė, sodinamos bulvės, ravima, purškiama su kola nuo koloradų (šiuolaikinis liaudiškas būdas, bet efektyvus), kasama. Rezultate - bulvių ne ką daugiau, nei buvo pasodinta, derlius apgailėtinas. Rugsėjį viename iš prekybos tinklų buvo akcija - bulvių kilogramas už 29 centus. Atsivežėm 2 bagažines ilgam. Tai apsimoka patiems kažką sodinti? Na nebent baisiai patinka visi tie ravėjimai. Bet... Sprendžiant pagal tai, kaip nyksta daržai - nelabai jie žmonėms patiko. Būna įdomesnių dalykų.