Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • mantasm
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Tai prieštarauja diskutuojamai tezei: Turtinė lygybė => šalies produktyvumas.
    Tai ir dabar ten lygybės nėra. Tik valdžia apačių rankose. O turtingoji dalis liko, bet ją po truputi naikina. O vėliau matyt buvęs apačių elitas taps nauju turtingųjų sluoksniu su ta pačia nelygybe.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Tai va ir ritasi žemyn kai turtinga išsilavinusi mažuma netenka valdžios.
    Tai prieštarauja diskutuojamai tezei: Turtinė lygybė => šalies produktyvumas.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą

    Kame pavyzdys jei ji viena turtingiausių Afrikoje su didžiausia nelygybe?
    Tiesa dabar jau ritasi žemyn kai ANC bukučiai Rodezijos pavyzdžiu nusprendė, kad ne protas, o odos spalva aktualiau svarbiausiuose vakstybės vystymo postuose.
    Tai va ir ritasi žemyn kai turtinga išsilavinusi mažuma netenka valdžios.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Kubos lygybę kaip sovietyne, nebent ant popieriaus. PAR irgi pavyzdys kas gaunasi su didele nelygybe ir kaip tokiu būdu uždirbti turtai neatneša didelės laimės bei ilgainiui ir turtai iššvaistomi.
    Kame pavyzdys jei ji viena turtingiausių Afrikoje su didžiausia nelygybe?
    Tiesa dabar jau ritasi žemyn kai ANC bukučiai Rodezijos pavyzdžiu nusprendė, kad ne protas, o odos spalva aktualiau svarbiausiuose vakstybės vystymo postuose.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Šiaip tai turi, tendencija tokia, kad kuo šalies produktyvumas didesnis tuo ir nelygybė joje mažesnė.
    nera tokios koreliacijos

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    GINI turi bėdą kai su mažu ultraturtingu sluoksniu ir daug bėdžių gaunasi žemas koeficientas. Dėl to Baltarusija ir Danija atrodo panašiai lygios.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Pirmas dvidešimtukas šalių pagal Gini koeficientą. Kas tarp jų bendro, ekonomikos taip pat? :
    Faroe Islands Northern Europe Europe 22.71 2018
    Slovakia Eastern Europe Europe 6.7 4.1 6.7 1996 24.1 2021
    Slovenia Southern Europe Europe 5.9 3.7 5.9 1998 24.3 2021
    Belarus Eastern Europe Europe 6.9 3.6 6.9 2002 24.4 2020
    Ukraine Eastern Europe Europe 5.9 3.5 7.6 2006 25.6 2020
    Moldova Eastern Europe Europe 8.2 3.6 8.3 2003 25.7 2021
    Netherlands Western Europe Europe 9.2 4.2 9.2 1999 25.7 2021
    United Arab Emirates Western Asia Asia 26.0 2018
    Iceland Northern Europe Europe 4.0 26.1 2017
    Czech Republic Eastern Europe Europe 5.2 3.7 5.2 1996 26.2 2021
    Azerbaijan Western Asia Asia 9.7 9.5 2001 26.6 2005
    Belgium Western Europe Europe 8.2 4.2 8.3 2000 26.6 2021
    Syria Western Asia Asia 26.6 2022
    Algeria Northern Africa Africa 9.6 4.0 9.6 1995 27.6 2011
    Finland Northern Europe Europe 5.6 3.9 5.7 2000 27.7 2021
    Norway Northern Europe Europe 6.1 4.1 6.0 2000 27.7 2019
    Armenia Western Asia Asia 8.0 5.0 25.8 2004 27.9 2022
    Denmark Northern Europe Europe 8.1 4.0 12.0 2000 28.3 2021
    Bhutan Southern Asia Asia 6.6 28.5 2022
    Poland Eastern Europe Europe 8.8 4.6 8.7 2002 28.5 2021

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Ne apie laimes gi čia diskutuojame.
    Ne apie laimes ir sakau. PAR sėkmingai stagnuoja nuo kolonijinių laikų pabaigos. Savo laiku dėl to ir gyveno geriau, kad lygybės buvo sąlyginai daugiau nei pas kaimynus. O Kuboje lygybės irgi nėra.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Įdėjote žemėlapius, kurie tiesioginės koreliacijos nerodo.

    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Kubos lygybę kaip sovietyne, nebent ant popieriaus. PAR irgi pavyzdys kas gaunasi su didele nelygybe ir kaip tokiu būdu uždirbti turtai neatneša didelės laimės bei ilgainiui ir turtai iššvaistomi.
    Ne apie laimes gi čia diskutuojame.
    Paskutinis taisė Sula; 2024.05.02, 17:38.

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Nelygybė turbūt labiau pasako apie ilgalaikę viešojo administravimo kokybės lygį, gebėjimą tvarkytis su struktūrinėmis problemomis, visokie ilgalaikiai skurdai, nedarbai ir pan. problemos.

    Tai Lietuvoje prasčiau su regionų ekonomika ir soc. atskirties kamuojamų žmonių integracija. Aišku, čia matyt dar šviežias 1990s chaoso palikimas, nuo kurio neišsiblaivom, kai kažkokia grupė geba neblogai turtėti, bet kiti dėl įvairių priežasčių tarsi stovi vietoje arba situacija gerėja nežymiai ar bent nepakankamai gerai.

    Produktyvumas, BVP tai visai kiti dalykai, parodantys visą šalį, tos šalies medianą arba vidurkį.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Tai kad nėra tokios tiesioginės koreliacijos. Gal netgi atvirkštinę galima rasti.
    Palyginkime JAV ir Kubą.
    PAR su didžiausia nelygybe yra bene labiausiai išsivysčiusi Afrikoje.
    Kubos lygybę kaip sovietyne, nebent ant popieriaus. PAR irgi pavyzdys kas gaunasi su didele nelygybe ir kaip tokiu būdu uždirbti turtai neatneša didelės laimės bei ilgainiui ir turtai iššvaistomi.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Tai kad nėra tokios tiesioginės koreliacijos. Gal netgi atvirkštinę galima rasti.
    Palyginkime JAV ir Kubą.
    PAR su didžiausia nelygybe yra bene labiausiai išsivysčiusi Afrikoje.




    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Šiaip tai turi, tendencija tokia, kad kuo šalies produktyvumas didesnis tuo ir nelygybė joje mažesnė.
    Tai kad nėra tokios tiesioginės koreliacijos. Gal netgi atvirkštinę galima rasti.
    Palyginkime JAV ir Kubą.
    PAR su didžiausia nelygybe yra bene labiausiai išsivysčiusi Afrikoje.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Išduosiu paslaptį - pajamų nelygybė neturi jokios statistiškai reikšmingos koreliacijos su produktyvumu.
    Šiaip tai turi, tendencija tokia, kad kuo šalies produktyvumas didesnis tuo ir nelygybė joje mažesnė.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė manometras Rodyti pranešimą

    Manto priekaištai, dėl kurių čia tu to klausi, turi bendro su “nemokėsiu vietiniams daugiau, o atsivešiu naujų patenkintų maža alga ir patyčiomis iš kokios badaujančios Afrikos”, Tai tiems, kas nemokės daugiau, gal ir bus produktyvu nemokėt. Bet šaliai apskritai — ne faktas.
    Išduosiu paslaptį - pajamų nelygybė neturi jokios statistiškai reikšmingos koreliacijos su produktyvumu.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Ką tai turi bendro su produktyvumu?
    Manto priekaištai, dėl kurių čia tu to klausi, turi bendro su “nemokėsiu vietiniams daugiau, o atsivešiu naujų patenkintų maža alga ir patyčiomis iš kokios badaujančios Afrikos”, Tai tiems, kas nemokės daugiau, gal ir bus produktyvu nemokėt. Bet šaliai apskritai — ne faktas.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė manometras Rodyti pranešimą

    Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto, gali pradėti net piktai kenkti visuomenei, užuot prasmingai pozityviai prisidėję prie jos gerovės.
    Tiesiog, jei kita šalis turi maždaug tokią pat statistiką kaip Lietuvos, bet GINI toje šalyje mažesnis, t. y.,, lygybė didesnė, matosi ir jaučiasi net turtingiems, kad šalis jaukesnė, labiau sutvarkyta, saugesnė visiems.
    Ką tai turi bendro su produktyvumu?

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė manometras Rodyti pranešimą

    Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto, gali pradėti net piktai kenkti visuomenei, užuot prasmingai pozityviai prisidėję prie jos gerovės.
    Tiesiog, jei kita šalis turi maždaug tokią pat statistiką kaip Lietuvos, bet GINI toje šalyje mažesnis, t. y.,, lygybė didesnė, matosi ir jaučiasi net turtingiems, kad šalis jaukesnė, labiau sutvarkyta, saugesnė visiems.
    Per daug chaoso buvo Nepriklausomybės pradžioje, mažesnį GINI turinti Vidurio Europa jo turėjo mažiau, aplamai turtingiau gyveno, nes nepriklausė SSRS (kažkiek Lenkija mažiau turtingai, bet vis tiek geriau nei SSRS).

    Lietuvą laikyčiau, kad jau į važiuojantį traukinį įlipo su Vakarų integracija, nes 1990s chaosas užtruko, o pasekmės iki šiandien ryškiai užsiliko už Vilniaus ribų, nes susiformavo didelė regioninė nelygybė. Taigi, jaučiasi, kad miestai kažkiek ar iš dalies gal ir bando kabintis į ES vidurkį, tai regionai labai sunkiai, daug populistinių rinkėjų, kurių klausimas ar procentaliai mažėja.

    Lietuva ir pati turi didžiulį mažų miestų ir miestelių regioną, ko pvz. neturi Estija ir gali iš Talino gan turtingai gyventi. Jo negebėta tinkamai integruoti, kad tas GINI būtų mažesnis. Pridaryta daug klaidų su mokesčių lengvatomis, dėl to viso 1990s-2000s chaoso per mažai pasitikėta valstybe, per didelis noras greitai užsidirbti (nes grėsė milžiniškas nepriteklius ir kultūrinės kilmės pažeminimas dėl žemo statuso).

    Dabar tik lieka klausimas, ar Lietuva sugebės čia perlipt per save, kad pagaliau taptų nuobodžia Vakarų Europos stiliaus valstybe (tokia nesame, kad ir kaip pažiūrėtume). Tokį perlipimą lyginčiau tai su kažkada daugmaž susidorotu atviru buku organizuotu nusikalstamumu, kur bijodavai kurioj nors kavinėj valgyti kurs nors regiono mieste. Daug abejojančių, neaišku kiek turime tam potencialo. Lieka viltis, kad nors lietuviai visada viskuo abejoja, bet kažkaip pavyksta per n metų.

    Suprantu, visada norėjome būti JAV, "kiekvienas savo gyvenimo kalvis". Mes Vakarų Europos gyvenimo modelio pilnai ir nesupratome, galbūt per daug priminė socializmą, nenorėjome tapti kažkokia Baltarusija su per didele lygybe. Tačiau ateina laikas suvokti, kad mūsų dydis ir įtaka negali bukai gyventi kaip JAV, kad mums su tuo nepavyks, mes per daug nežinomi, kad važiuotų iš visur talentai, kad reikės tapti eiline Vakarų Europos stiliaus maža valstybe, kur ir tautiškumas ne paskutinėje vietoje, kad ir kaip pažiūrėsi.

    Tiek, kad pati visuomenė mato, kad Lietuva negali turėti vokiškų kelių, vokiškos valst. įstaigų kokybės, nesuprantam, kodėl negeba tvarkingai nutiesti gatvių Vilniuje, nevyksta kokybiškos ir rezultatyvios VT studijos... ir matyt bus pasiektas kritinis taškas, kai jau bus pradėta galvoti kaip išgelbėti valst. sektorių, plius kai turime tokį kaimyną pašonėje, kuris nori pasinaudoti bet kokia proga mus parodydamas kaip failed state, kurią verta įtraukti atgal į buv. SSRS sienas.
    Paskutinis taisė PoDV; 2024.05.01, 09:24.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    2024 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP išaugo 2,9% https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-bvp-isaugo-29
    Indrė Genytė–Pikčienė, „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė, prognozuoja, kad dar reikšmingesnio atsigavimo proveržio sulauksime antroje metų pusėje, nes kol kas dar vis veikia ekonomikos augimui nepalanki aukštų palūkanų normų aplinka.

    Komentuoti:


  • CWave
    replied
    Parašė manometras Rodyti pranešimą

    Didžiulė pajamų nelygybė lemia, kad dalis žmonių visiškai degraduoja, susvetimėja, nesivysto, gali pradėti net piktai kenkti visuomenei, užuot prasmingai pozityviai prisidėję prie jos gerovės.
    Tiesiog, jei kita šalis turi maždaug tokią pat statistiką kaip Lietuvos, bet GINI toje šalyje mažesnis, t. y.,, lygybė didesnė, matosi ir jaučiasi net turtingiems, kad šalis jaukesnė, labiau sutvarkyta, saugesnė visiems.
    Čia tiktų JAV ir Danijos palyginimas. JAV ant popieriaus žymiai turtingesnė, bet turi iš žiaurios nelygybės išplaukiančias problemas - ankstyvos opioidinės mirtys, daugybė benamių, išsilavinimo stoka. Po to stebimės, kad JAV turi radikalus kurie blokuoja ir paramą Ukrainai ir dar patiems turtingiausiems mokesčius nori mažinti. Tik JAV atveju ta nelygybės problema jos ekonomikai nebus ant tiek skausminga, nes vis vien gali importuoti gabiausius žmonės iš viso pasaulio, kas nebūtinai galios Lietuvai.

    Komentuoti:

Working...
X