Parašė Nitro
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Parašė Nitro Rodyti pranešimą
Na tikrai nėra suprantama, kodėl dirbant pagal DS nuo uždirbto euro sumoki daugiau GPM, nei dirbdamas pagal IDV. Su sodros mokesčiais dar dar kažkiek yra pateisinimo, kad mažiau garantijų, bet GPM seniai turėjo būti suvienodintas.
Jei valstybe is tikruju noretu gerinti mokesciu surenkamuma ir mazinti gyvuliu uki, butu ivykdoma sodros reforma, ikuriamos asmenines saskaitos Sodroj, is Sodros butu pasalinamas pasalpu mokejimas visokiem alkoholikam ir kitiem, kurie pinigus gauna ne uz pradirbta laika, o kaip dotacija is valstybes. Dar butu reinvestuojamas pel nas neapmokestinamas, kad imones turetu daugiau pinigu investicijoms ir pletrai, naikinami visokie paveldejimo ir kiti mokesciai, kuriuos kainuoja daugiau administruot, negu uz juos surenkama pinigu, ivedami gynybos ir infrastrukturos mokesciai, kuriu pinigai keliautu tiesiai i kariuomenes ir infrastruktuos pletra. Pilna dalyku, kurie padetu valstybei ir mazintu tikraji "gyvuliu uki", o dabar varomas kazkoks kvazi-socializmas ir tingima pasukti galav, kad ivykdyt tikras reformas.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Nitro Rodyti pranešimąNedarbo draudimą turėsi teisę gauti susistabdęs individualią veiklą ir jos nevykdydamas, o ne neišrašydamas sąskaitų.
Parašė Nitro Rodyti pranešimąAr tu manai, kad kokie advokatai ar antstoliai neverti teisės į nedarbo išmoką?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Nitro Rodyti pranešimą
Na tikrai nėra suprantama, kodėl dirbant pagal DS nuo uždirbto euro sumoki daugiau GPM, nei dirbdamas pagal IDV. Su sodros mokesčiais dar dar kažkiek yra pateisinimo, kad mažiau garantijų, bet GPM seniai turėjo būti suvienodintas.
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Parašė TrippleA Rodyti pranešimąNelabai ten teigiama reforma. Vel bandoma daugiau pinigu skirti pinigus siurbianciam monstrui pavadinimu "Sodra". Zmones gyvenanacius is individualios veiklos bandoma prilygint samdomiem darbuotojam, kas yra tikrasis "gyvuliu ukis". Jei uzsiemi individualio veikla tavo pajamos priklauso nuo tavo darbo tiesiogiai, jei esi darbuotojas, gali daugiau muilint, bet vis tiek ta pacia alga gausi. Tai kaip cia tada gaunas?
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Man labiausiai patiko nedarbo draudimas dirbant pagal individualią veiklą Bus įdomu pavartyt detales kaip bus galima gaut Mėnesį ar du neišrašai sąskaitų ir gali bedarbio pašalpą gaut? Gal ir nieko variantas pasidengt atostogas
Kitas geras, kad atseit 30% atmetimas reiškia, kad nuo Sodros ir PSD nemokamas GPM. Tai tada šiuo metu tie, kas deklaruoja išlaidas pagal faktą, tie moka nuo Sodros/PSD, o kas nerenka čekių ir atmeta 30% - ne?
Sodros ir PSD mokesčių bazė kiek pamenu buvo 90 proc. gautų pajamų, ty. visų pajamos be išlaidų atėmimo, o siūloma 90 proc. apmokestinamų pajamų, t.y. pajamų atėmus išlaidas.
Komentuoti:
-
Parašė TrippleA Rodyti pranešimą
Nelabai ten teigiama reforma. Vel bandoma daugiau pinigu skirti pinigus siurbianciam monstrui pavadinimu "Sodra". Zmones gyvenanacius is individualios veiklos bandoma prilygint samdomiem darbuotojam, kas yra tikrasis "gyvuliu ukis". Jei uzsiemi individualio veikla tavo pajamos priklauso nuo tavo darbo tiesiogiai, jei esi darbuotojas, gali daugiau muilint, bet vis tiek ta pacia alga gausi. Tai kaip cia tada gaunas?
Taip pat nera nei zodzio apie neapmokestinima reinvestuojamo pelno, kurio verslas praso ir kas pagerintu investicine aplinka Lietuvoj (Latviaia ir Estai ta seniausiai pasidare). Zodziu, eiline reforma uzdangstyti "Sodros" skyles, nesprendziant jokiu realiu problemu, tik atimant pinigus is realiai dirbanciuju.
Kitas geras, kad atseit 30% atmetimas reiškia, kad nuo Sodros ir PSD nemokamas GPM. Tai tada šiuo metu tie, kas deklaruoja išlaidas pagal faktą, tie moka nuo Sodros/PSD, o kas nerenka čekių ir atmeta 30% - ne?
Ups, pasirodo PSD ir VSD yra galima deklaruot kaip išlaidas. Keista kai mokesčius mokamus nuo pajamų galima atskaityti nuo pajamų mokant kitus mokesčius.Paskutinis taisė mantasm; 2023.03.21, 14:47.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Galys Rodyti pranešimą
Truputi permečiau fb diskusijas, tai gyventojai susirūpinę, kad vėl didės maisto kainos, nes vyriausybė mažins gyvūlių ūkį.
Komentuoti:
-
Parašė sankauskas Rodyti pranešimąhttps://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...kos-pasiulymus
Atrodo artėja rimtoka mokestinė reforma. Kol kas detalių (kur slepiasi velnias) mažai, bet panašu į žingsniu teigiama linkme.
Taip pat nera nei zodzio apie neapmokestinima reinvestuojamo pelno, kurio verslas praso ir kas pagerintu investicine aplinka Lietuvoj (Latviaia ir Estai ta seniausiai pasidare). Zodziu, eiline reforma uzdangstyti "Sodros" skyles, nesprendziant jokiu realiu problemu, tik atimant pinigus is realiai dirbanciuju.
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Parašė sankauskas Rodyti pranešimąhttps://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...kos-pasiulymus
Atrodo artėja rimtoka mokestinė reforma. Kol kas detalių (kur slepiasi velnias) mažai, bet panašu į žingsniu teigiama linkme.
Komentuoti:
-
-
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...kos-pasiulymus
Atrodo artėja rimtoka mokestinė reforma. Kol kas detalių (kur slepiasi velnias) mažai, bet panašu į žingsniu teigiama linkme.
Komentuoti:
-
Lrytas
Šešėlinėje ataskaitoje apie Lietuvą – kritika ir neguodžianti išvada
https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/...svada-26287947
Lietuva prie Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto prisijungė 1992 metais, bet iki šiol tik du kartus – 2004 ir 2014 metais atsiskaitinėjo, kaip sekasi jį įgyvendinti. Neatsitiktinai ataskaita vadinama šešėline ir ją rengia ne valdžios sektorius. Vargu ar šis dokumentas būtų toks kritiškas, jei jį rašytų už padėtį šalyje atsakantys politikai ir valstybės įstaigos. Žmogaus teisių pažanga Lietuvoje vertinama kaip vykstanti iš esmės vėžlio žingsniu.
Pirmiausia NO įvertina daugumai žmonių bene labiausiai rūpinčias ekonomines ir socialines teises. Išvada neguodžianti: remiantis 2021 m. duomenimis, su skurdo rizika susiduria kas penktas Lietuvos gyventojas. Skurdo rizikos riba – kai vienam asmeniui tenka mažiau nei 483 eurai pajamų, o du vaikus iki 14 metų turinti šeima gauna ne daugiau kaip 1015 eurų pajamų. Tai rodo, kad net ir dirbantys, bet minimalią algą uždirbantys asmenys atsiduria ties skurdo slenksčiu. Sunku kitaip vertinti padėtį, nes 2021 m. minimali alga buvo arti skurdo rizikos ribos, tiesa, dabar kiek kilstelėta, bet ir gyvenimo išlaidos smarkiai išaugo dėl seniai regėto dydžio infliacijos. Nemažos dalies žmonių menkos darbo pajamos – ne vienintelė aukštos skurdo rizikos priežastis. NO vertinimu, valstybės pagalba skurstančiai visuomenės daliai taip pat per kukli, nes dažnai nedarbo draudimo ir šalpos išmokos neleidžia peršokti skurdo slenksčio. Žinoma, kitaip atrodo verslo ir darbdavių atstovams – jų požiūriu, Lietuvoje socialinė parama net per daug dosni ir neskatinanti dirbti tų, kurie įprato būti išlaikytiniai. NO pripažino, kad nedideles pajamas gaunantiems žmonėms socialinis būstas pastaraisiais metais tapo kiek prieinamesnis, bet vis viena jo tenka laukti eilėje vidutiniškai trejus metus. Prastai vertinamos ir socialinės paslaugos, kurios esą nepadeda į darbo rinką grįžti bedarbiams. Daug dėmesio ataskaitoje skirta neįgaliesiems. Padėtis Lietuvoje ir šiuo požiūriu sulaukė prasto įvertinimo. Pirmiausia šios žmonių grupės užimtumas tesiekia 29 proc., o su skurdu ir socialine atskirtimi susiduria 43 proc. neįgaliųjų.
Beje, šios grupės moterys ir merginos dar dažniau patiria socialinę nelygybę – keturios iš dešimties. Tarp vyrų šis rodiklis – apie 27 proc. Negana to, vargsta ir šeimos, prižiūrinčios neįgalius artimuosius, – pusė jų teigia negaunančios jokių paslaugų iš valstybės, o trečdalis globėjų, dažniausiai moterys, dėl daug laiko atimančios priežiūros negali dirbti.
Lietuva pagiriama, kad pagaliau ėmėsi seniai pribrendusios psichikos sveikatos reformos, po kurios sumažės stacionarių paslaugų ir bus plėtojama bendruomeninė pagalba, gerinama paramos kokybė, prieinamumas, tęstinumas, labiau atsižvelgiant į žmogaus teisių principus. Šiokią tokią pažangą NO įžvelgė įgyvendinant netradicinės lytinės orientacijos, romų bendruomenės atstovų teises, ugdant lytiškumo sampratą mokyklose, bet pokyčiai esą lėti ir silpni.
Komentuoti:
-
Parašė manometras Rodyti pranešimą”Labai geros darbo sąlygos” (1) ir “algos stilium MMA + vokelis” (2) arba “užsirašyk verslininku, darbuotojau, ir iš savo namų man dirbsi” (2) yra vienas kitą paneigiantys dalykai. Ir toli gražu ne kiekvienam žmogui tai padeda rasti geresnių idėjų ir pasiųsti tokius darbdavius, bet likti savo šalyje.
Vienintėlis reikalavimas - kas mėnesį įnešti į įmonės kasą nuo 10000 EUR ar daugiau.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Šiaip tokius darbdavius turėtų pasiųsti ne tiek darbuotojai, kiek visuomenė. Tiek neieškodami pigiausios paslaugos neatsižvelgdami į juodąją buhalteriją, tiek rinkdami atitinkamus atstovus į politines institucijas, kurie paspaustų VMI, Sodrą ir t.t. užkardyti tokius atvejus.
Kol, pavyzdžiui, veikia Boltas ir pas jį ateina klientai, tol vargu ar atsiras sąžiningai dirbanti taksiorų kontora. Pasakymas, kad norintys dirbt sąžiningai turėtų tiesiog keist profesiją vistiek palieka paskatą kažkam dirbti prastomis sąlygomis, nes paslaugos visuomenei šiaip ar taip reikia.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
”Labai geros darbo sąlygos” (1) ir “algos stilium MMA + vokelis” (2) arba “užsirašyk verslininku, darbuotojau, ir iš savo namų man dirbsi” (2) yra vienas kitą paneigiantys dalykai. Ir toli gražu ne kiekvienam žmogui tai padeda rasti geresnių idėjų ir pasiųsti tokius darbdavius, bet likti savo šalyje.
Komentuoti:
-
Parašė Zygis Rodyti pranešimą
Jei nebeliks, kas daro ta darba uz MMA, tures kelt atlyginimus ir moket virs MMA. Is kur tas suvokimas, kad valstybe vercia moket MMA, o ne daugiau?
Komentuoti:
-
Parašė TIME Rodyti pranešimąRugseji ES, kurios nare yra Lietuva, prieme minimalios algos direktyva - ji tures buti bent 60proc atlygininu medianos ir bent 50proc vidutines algos. Direktyva isigalios nuo 2024 metu. Isimtis taikoma tik 6 salims, neturincioms minimalios algos ir ja reguliuojancioms kitais budais:
https://www.euractiv.com/section/eco...age-directive/
Na, bet kokiu atveju, čia tik directive o ne regulation, taip kad dar iki įsigaliojimo ES šalių nacionalinėse teisėse dar labai daug laiko ir teisinių ginčų.
Komentuoti:
-
Parašė TIME Rodyti pranešimą
Netiesa - moksliskai irodyta, kad nebutina kad algos tarp didziausiu varguoliu ir turtingiausiu 10proc skirtusi simtais kartu, kad butu motyvacija stengtis didesne alga gauti. Jeigu tas skirtums yra 3-4 kartai, tai motyvacija stengtis gauti didesnes pajamas yra tokia pati, o skurdas ir socialines problemos sumazeja drastiskai
Komentuoti:
Komentuoti: