Pasaulio ekonomikos aktualijos

[Silber418]

Reinfeldt: Economy at its strongest in 40 years

Švedijos Ministras pirmininkas Fredrik Reinfeldt naujausio viešo pranešimo metu teigė, jog Švedijos ekonomika šiuo metu yra stipriausia per pastaruosius 40 metų. Nors valstybė dar nepasiekė to paties ekonominio lygio kaip 1960 m., kuomet šalies ekonomika ilgam buvo pradėta pertvarkyti pagal gerovės valstybės modelį (socialdemokratinis valdymas), pastebima, jog didžiausia Skandinavijos ekonomika išgyvena renesanso laikmetį.
Kiti svarbūs argumentai yra mažėjantis valstybės įsiskolinimas (mažas lyginant su kitomis Vakarų valstybėmis), ekonominis augimas, ekonominio konkurencingumo didėjimas, mokesčių mažėjimas, gerai apsaugota gyventojų gerovė. Kitąmet Švedijos ekonomikai prognozuojamas, vidutiniškai, 2.5% augimas bei namų ūkių pajamų padidėjimas. Pagrindiniais dabartinės valdžios tikslais ekonomikos srityje buvo gyventojų finansų apsauga ekonominės krizės metu, ekonominio konkurencingumo skatinimas, gyventojų užimtumo didinimas bei ekonomikos liberalizavimas išsaugant svarbiausius socialdemokratų partijos pasiekimus.
Kitų metų rudenį Švedijoje vyks naujo Parlamento (Riksdag) rinkimai. Šiuo metu antrą kadenciją iš eilės daugumos poziciją užsitikrinusi Moderatų partija tikisi sėkmės ir sekančių rinkimų metu. Partijos nariu yra ir 2011 m. geriausiu Europos finansų ministru išrinktas Anders Borg.

[senasnamas]

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu yra per aukštas, tad Prancūzija norėtų, kad Europos centrinis bankas jį kiek „pakoreguotų“, teigia Arnaudas Montebourgas, Prancūzijos pramonės ministras.

http://vz.lt/article/2013/10/22/pran...ilpnesnio-euro
Euras per stiprus ir prancūzams, ką jau kalbėti apie graikus arba ispanus. Ar lengviau pakoreguoti valiutos kursą, ar iš graiko padaryti vokietį? Viena iš begalinės krizės priežasčių - šalys neturi savarankiškos monetarinės politikos: viena valiuta, vienas kursas, o šalių galimybės ir situacija skiriasi. Jei pagrindinis tikslas nuolatinė rececija, tai neblogai sekasi jo siekti.

[senasnamas]

Kai kada ir Krugmanas būna teisus

„Ponas Greenspanas nėra šiaip sau blogas ekonomistas, jis yra blogas žmogus, atsisakantis prisiimti atsakomybę už savo padarytas klaidas. Ir jis vis dar yra čia, besistengdamas pasaulį padaryti dar blogesne vieta gyventi“, - savo įžvalgoje, publikuojamoje „New York Times“, rašo p. Krugmanas.

http://vz.lt/article/2013/10/22/krug...#ixzz2iRY2b2i3
Greenspanas FED'ui vadovavo visą amžinybę: nuo 1987 iki 2006 m. Matyt, 2006 m. pajuto, kad toliau tame poste nebus taip smagu sėdėti, tai tvarkytis su savo darbo pasekmėmis maloniai leido kitam. Leidžia knygas, pamoko kitus, kaip reikia dirbti, paaiškina europiečiams, ką šie daro blogai. O buvo klusnus bankų užgaidų vykdytojas ir tiek. Aiškina, kad griežtesnis bankų reguliavimas būtų sumažinęs JAV ekonomikos augimą. Jau kaip ir turėjo progą pamatyti, kas būna, kai ekonomika per daug ima priklausyti nuo bankų malonės. Bet apsimetęs naivuoliu paaiškina, kad tikėjosi, jog bankai su savo problemomis susitvarkys savarankiškai, ir toliau vaidina autoritetą.

[index]

/\ Tiesą sakant, čia kuriozas kaip reikiant. Taip Greenspaną galima smerkti (išskyrus jei tavo pažiūros kaip Krugmano) dėl per laisvos pinigų politikos, sukėlusios didelius ekonomikos svyravimus pastaruosius 15 m. ir tuo pačiu pastarąją krizę.

Visgi Krugmanas jį smerkia dėl to, kad Greenspanas dabar grįžo prie savo austrijokiškų šaknų ir smerkia tokią politiką, kokią pats vykdė. t.y. Krugmanas smerkia Greenspaną, dėl ko, kad jis smerkia netinkamą ekonomikos politiką, kurią pats vykdė.

p.s. Jaunystėje Greenspanas buvo visiškas austrų mokyklos atstovas ir netgi palyginti aršus.

[Tomas]

p.s. Jaunystėje Greenspanas buvo visiškas austrų mokyklos atstovas ir netgi palyginti aršus.

Matyt, kad tapęs FED galva suprato, kad "austriškos" pasakos su gyvenimu turi mažai ką bendro

[Aš]

Puikus straipsnis. Jame teigiama, kad griežto taupymo (angl. austerity) politikos poreikis pats savaime rodo, jog šalies finansų valdymas prieš tai bent kurį laiką buvo ydingas. Ir tai yra tiesa. Ekonominės krizės metu yra siektina skatinti ekonomiką, o ne ją dar labiau apsunkinti įvedant taupymo priemones, t.y. ribojant pinigų iš valstybės išlaidų cirkuliaciją rinkoje papildomai prie to ką tuo metu jau daro paskolų kranelius užsukantys bankai. O, bet, tačiau, tai įmanoma, ir tai pabrėžtina (!), tik turint atitinkamus finansų rezervus. Šiais rezervais po socialdemokratų valdymo Lietuvai nei nekvepėjo. 2008 m. Lietuvos finansų rezervai nesiekė nei 1 proc. BVP, kai tuo tarpu Estijoje santykinai buvo 11 kartų didesni. Todėl Lietuvos ekonomika buvo skatinama vienintelėmis likusiomis priemonėmis, daugiausia - sparčiausiai visoje ES įsisavinant jos paramos fondų lėšas.

Unfortunately, fiscal policy was, to one degree or another, procyclical in each of the Baltic 3. Once those countries fell into recession, they had no real choice but to undertake austerity.

http://wallstcheatsheet.com/stocks/h...tml/?a=viewall

[Sula]

Atvaizdas


http://wallstcheatsheet.com/stocks/h...tml/?a=viewall

Geriau būtų grafikas Real average salary (revenue) per capita. Tada matytusi visas "progresas".

Beje, niekur neafišuota, kad RF tuo rodikliu jau mus gerokai pralenkė

[John]

Geriau būtų grafikas Real average salary (revenue) per capita. Tada matytusi visas "progresas".

O jeigu dar pridėtume pašalpų ir minimumo grafiką.

[Ciurlionis]

Aplenkėm Estus ir artėjam prie Portugalų ir Graikų?

Būtų džiugu, jei būtų tiesa..

Statistika rodoma tokiu tam tikru kampu, kuris atitinka, suinteresuotų asmenų lūkesčius.

[John]

Aplenkėm Estus ir artėjam prie Portugalų ir Graikų?

Būtų džiugu, jei būtų tiesa..

Statistika rodoma tokiu tam tikru kampu, kuris atitinka, suinteresuotų asmenų lūkesčius.

Gal galima detaliau apie tai?

[Creatium]

Geriau būtų grafikas Real average salary (revenue) per capita. Tada matytusi visas "progresas".

Beje, niekur neafišuota, kad RF tuo rodikliu jau mus gerokai pralenkė

Na tai jo. BVP augimas gi nereiškia progreso. Tai regresas!

[Ciurlionis]

Gal galima detaliau apie tai?

Manau Sula aukščiau pukiai viską pasakė

[Sula]

Na tai jo. BVP augimas gi nereiškia progreso. Tai regresas!

O kas iš to progreso "žmogui"?
Konclagerio inžinieriai ir darbininkai už balandos lėkštę irgi sugebėjo kurti aukštą pridėtinę vertę - kosminiai laivai, branduolinis ginklas, railbanai taigoje...

Tik nesupraskite klaidingai, turi būti išlaikytas balansas tarp čipsų ir alaus "žmogui" ir visuomenės nepraši...mo "progreso".

[index]

Nedarbo lygis ir atlyginimų dydis yra vėluojantys rodikliai, dėl to jie ir pradės ženkliau didėti vėliau.

[Tomas]

Tai pasirodo ne taupymas yra kelias į Nirvaną ...

P.S. turiu didelę viltį, kad pateiktame grafike Estijos pasiekimų linija šiais metais nusvirs žemyn

[Eidvis]

kiekvienas statistinis rodiklis turi tam tikrų minusų ir pliusų. Sprendžiant apie šalių ekonominę gerovę plačiausiai yra naudojamas BVP (PPP) rodiklis. Taip, jis nėra tobulas, tačiau tokie rodikliai kaip vidutinė ar minimali alga yra kur kas toliau nutolę nuo realios šalies ir žmonių ekonominės padėties, nei tas pats BVP.

Kaip kažkas pasakė:"Demokratija yra labai bloga valdymo forma, tačiau geresnių nėra". Tai panašiai ir su BVP skaičiavimais - šitas rodiklis nevisada pasako realią padėti, tačiau jokio geresnio statistinio vidurkio deja bet nėra.

[andyour]

Tai pasirodo ne taupymas yra kelias į Nirvaną ...

P.S. turiu didelę viltį, kad pateiktame grafike Estijos pasiekimų linija šiais metais nusvirs žemyn

Švedijos finansų grupės SEB analitikai iki 1,3 proc. sumažino Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo šiais metais prognozę.
Kovą SEB Estijai pranašavo 3,2 proc. ekonominį augimą 2013-aisiais.
Prognozė ateinantiems metams apkarpyta nuo 3,7 iki 2,6 procento.
SEB paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje teigiama, jog 2015-aisiais Estijos ūkis augs 2,9 procento.


Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/verslas...#ixzz2ig0lfkvV

Sekančiais metais dar mažės smarkokai, bet lyg ir augimo smukimas sustos. Žinoma, kiek patikimi šie analitikų spėjimai.

[Lettered]

Nedarbo lygis ir atlyginimų dydis yra vėluojantys rodikliai, dėl to jie ir pradės ženkliau didėti vėliau.

Kitoms šalims lygiai tas pats galioja, bet dabar kalbam apie dabartinę situaciją, kodėl ji yra tokia ir iš kur skirtumai. Pvz. vienas žmogus uždirba 0.1 mln. $ ir 99 po 1000$ arba visi 100 uždirba po 2000$, vidurkis gaunasi abiem atvejais toks pat t.y. po 2000$, bet antru atveju mediana bus tie patys 2000$, tačiau pirmu atveju perpus mažesnė - tik 1000$. Lygiai tas pats ir su BVP, jį gali sukurti viena didelė įmonė ir dar kuri užsiima kuo nors tik perpardavimu, arba daug smulkių, kuriančių realų BVP.
Dar įdomus žemėlapis kaip tik į temą, vidutiniai atlyginimai Europoje netto, $:


http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...y_average_wage

P.S. "Aš" pats sau prieštarauja, tai lyg ir Estija protingai darė, nes kaupė rezervus, tačiau įdeda grafiką, pagal kurį jau neturėjusi rezervų Lietuva per krizę Estiją aplenkia

[Sula]

/\ Ypač išsiskiria "skurdžioji" Turkija.

[index]

Kitoms šalims lygiai tas pats galioja, bet dabar kalbam apie dabartinę situaciją, kodėl ji yra tokia ir iš kur skirtumai. Pvz. vienas žmogus uždirba 0.1 mln. $ ir 99 po 1000$ arba visi 100 uždirba po 2000$, vidurkis gaunasi abiem atvejais toks pat t.y. po 2000$, bet antru atveju mediana bus tie patys 2000$, tačiau pirmu atveju perpus mažesnė - tik 1000$. Lygiai tas pats ir su BVP, jį gali sukurti viena didelė įmonė ir dar kuri užsiima kuo nors tik perpardavimu, arba daug smulkių, kuriančių realų BVP.

Esmė, kad analizuojant atlyginimų lygį, įsivelia įvairių kitokių faktorių, pvz. darbuotojų derybinė galia. Dėl to, kuo mažesnis nedarbas, tuo mažesnė darbuotojų pasiūla ir darbdaviai moka daugiau. Pažiūrėjus mūsų istoriją, tai darbo užmokestis labiausiai mažėjo tada, kai nedarbas buvo mažesnis.

Be to, griežtai negalima lyginti atlyginimų plika valiuta, nes kainų lygis šalyse labai skiriasi. Čia labai didelė klaida, kai žmonės ima ir palygina atlyginimus paprastais "eurais".

Palyginimas, išlyginus pagal kainų lygį yra daug objektyvesnis. Pvz.

P.S. "Aš" pats sau prieštarauja, tai lyg ir Estija protingai darė, nes kaupė rezervus, tačiau įdeda grafiką, pagal kurį jau neturėjusi rezervų Lietuva per krizę Estiją aplenkia

Tai ne tik ekonominė politika viską lemia, bet ir ekonomikos struktūra.