Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Inovatyvumas didžiąja dalimi nulemtas būtent patentų registravimu. O situaciją pas mus su patentais žinome visi Kitas aspektas - inovatyvių produktų eksportas. Pas mus kol kas tas dalykas nelabai egzistuoja. Todėl ir esame gale.

    Comment


      Parašė keen Rodyti pranešimą
      Nezinau kaip inovatyvumas vertinamas buvo pagal europos sajunga. Bet subjektyviai paprasto vartotojo akimis LT ir baltijos saliu inovatyvumas tikrai lenkia tokias salis kaip Ispanija. Atsiskaitymas internete, interneto bankai, mobilieji mokejimai, e-parasas, dokumentu tvarkymas internetu tokiose salyse kaip Ispanija yra negirdetos naujoves, greiciau 'e-burtai'. Tuo tarpu pas mus tai veikia ne vienus metus, ir LT imones tas naujoves gamina ir diegia...
      Taip yra todėl kad rinkos ekonomika pas mus atsirado gana nesenai, todėl ir visa su tuo susijusi infrastruktūra naujesnė, todėl kai kuriais aspektais ne tik Ispaniją bet ir Vokietiją lenkiam, bet kaip Creatium teisingai pastebėjo, su patentais ar inovatyvių produktų eksportu pas mus nėra gera situacija, čia ir slypi visa esmė.
      Flickr

      Comment




        Be to, Lietuvoje nesukuriama daug naujų produktų ar jų patobulinimų, kurie būtų patentuojami. Šalyje gerai/greitai įsisavinamos naujovės, kurios kuriamos kitose valstybėse.

        Comment


          Parašė Silber418 Rodyti pranešimą


          Be to, Lietuvoje nesukuriama daug naujų produktų ar jų patobulinimų, kurie būtų patentuojami. Šalyje gerai/greitai įsisavinamos naujovės, kurios kuriamos kitose valstybėse.
          Turi but skatinamas verslumas ir artimas verslo bendradarbiavimas su mokslo istaigomis
          .

          Comment


            Parašė keen Rodyti pranešimą
            Nezinau kaip inovatyvumas vertinamas buvo pagal europos sajunga. Bet subjektyviai paprasto vartotojo akimis LT ir baltijos saliu inovatyvumas tikrai lenkia tokias salis kaip Ispanija. Atsiskaitymas internete, interneto bankai, mobilieji mokejimai, e-parasas, dokumentu tvarkymas internetu tokiose salyse kaip Ispanija yra negirdetos naujoves, greiciau 'e-burtai'. Tuo tarpu pas mus tai veikia ne vienus metus, ir LT imones tas naujoves gamina ir diegia...
            Na na.. Ispanija taip pat šiam reitinge nežiba, bet viskgi: kaip pvz. pas mus su
            - mokėjimu už kelius,
            - traukinių bilietų įsigyjimu internetu,
            - netgi paprastos banko kortelės atsiimti ar net pagamintos atsisakyti reikia važiuoti į banka (internetu negalima, bent jau Swedbank).
            - NFC naudojimu norint patekti į parodas ir konferencijas
            - galimybe atsiskaityti kortele taksi automobiliuose (ne apie "Vilnius veža" taksi kalbu, bet visuose didesniuose miestuose, visose bendrovese)
            - savitarnos checkin terminalai (Lietuvoje tokių nemačiau)
            - terminalai viešojo transporto bilietams įsigyti (vėlgi Lietuvoje tokių nemačiau net Vilniuje)
            - elektroninės ligos istorijos visoje šalyje

            sąrašą galima tęsti ir tęsti... tai kad pas mus internetinių inovacijų kiek daugiau, teisybė, bet jei bendrai visą aplinką paimti tai oi oi, kaip mes dar atsilikę.

            Comment


              Parašė Creatium Rodyti pranešimą
              Inovatyvumas didžiąja dalimi nulemtas būtent patentų registravimu. O situaciją pas mus su patentais žinome visi Kitas aspektas - inovatyvių produktų eksportas. Pas mus kol kas tas dalykas nelabai egzistuoja. Todėl ir esame gale.
              Taip, patentu skaicius yra, turbut, pagrindine matavimo priemone. Sausas dydis kuris neparodo situacijos is vartotojo puses.
              Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.

              Comment


                Parašė sauls Rodyti pranešimą
                Na na.. Ispanija taip pat šiam reitinge nežiba, bet viskgi: kaip pvz. pas mus su
                - mokėjimu už kelius,
                - traukinių bilietų įsigyjimu internetu,
                - netgi paprastos banko kortelės atsiimti ar net pagamintos atsisakyti reikia važiuoti į banka (internetu negalima, bent jau Swedbank).
                - NFC naudojimu norint patekti į parodas ir konferencijas
                - galimybe atsiskaityti kortele taksi automobiliuose (ne apie "Vilnius veža" taksi kalbu, bet visuose didesniuose miestuose, visose bendrovese)
                - savitarnos checkin terminalai (Lietuvoje tokių nemačiau)
                - terminalai viešojo transporto bilietams įsigyti (vėlgi Lietuvoje tokių nemačiau net Vilniuje)
                - elektroninės ligos istorijos visoje šalyje

                sąrašą galima tęsti ir tęsti... tai kad pas mus internetinių inovacijų kiek daugiau, teisybė, bet jei bendrai visą aplinką paimti tai oi oi, kaip mes dar atsilikę.
                Lietuvoje mokamu keliu nera, tai lygint nelabai iseina. Banko korteles nesiuncia i namus ir Ispanijoje - naudojaus dviem bankais ne vienas nesiunte. NFC naudojimo i renginius nebandziau, bet cia pvz NFC naudojimas atsiskaitymui uz prekes (tipo mokiPAY) neegzistuoja. Korteles taksi automobiliuose yra toli grazu ne visur, kaip ir LT. Elektronines ligos istorijos yra Lietuvoje, bet taip ne visoje salyje. Cia greiciau ne inovatyvumo trukumas, o reformu.
                Vienintelis dalykas kas is tikro skiriasi LT nenaudai tai inovatyvumo taikymas transporto srityje. Viesasis trasnportas apskritai vakaru ir pietu europoje visomis prasmemis geresnis.
                Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.

                Comment


                  Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                  Inovatyvumas didžiąja dalimi nulemtas būtent patentų registravimu.
                  Patentai jau seniai nebėra inovatyvumo rodiklis, o
                  teisinės sistemos artefaktas
                  . Tik tiek, kad, kaip dažnai būna, Lietuvoje susizgribo skaičiuoti patentus tada, kai labiau patyrusiuose kraštuose bukas patentų skaičiavimas pradeda išeiti iš mados.

                  Comment


                    Pražiopsojau "gerą" naujieną. Estijos statistikos tarnyba patikslino Estijos BVP "augimą" - pasirodo Estijos BVP antrame šių metų ketvirtyje smuko 0,2%, o ne augo 0,1% kaip buvo skaičiuota anksčiau.
                    Reiškia Estijos ekonomika šiais metais patyrė techninę recesiją.
                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                    Comment


                      Parašė r08n Rodyti pranešimą
                      Patentai jau seniai nebėra inovatyvumo rodiklis, o
                      teisinės sistemos artefaktas
                      . Tik tiek, kad, kaip dažnai būna, Lietuvoje susizgribo skaičiuoti patentus tada, kai labiau patyrusiuose kraštuose bukas patentų skaičiavimas pradeda išeiti iš mados.
                      Dar kartą pacituosiu vieno nario anksčiau įkeltą citatą:

                      The top performers in the EU owe their ranking to doing well on several or all of the following factors: an economy with a high share of knowledge-intensive sectors, fast-growing innovative firms, high levels of patenting and competitive exports.
                      The novelty of the proposed indicator is that it focuses on innovation output. As such, it complements the Commission's Innovation Union Scoreboard (IUS) and Summary Innovation Index (SII) (IP/13/270). These assess the innovation performance of Member States and the EU more widely, against a broad set of 24 innovation indicators including inputs, throughputs and outputs.
                      Innovation output is wide-ranging and differs from sector to sector. The proposed indicator is based on four components chosen for their policy relevance.
                      Technological innovation as measured by patents.
                      Employment in knowledge-intensive activities as a percentage of total employment.
                      Competitiveness of knowledge-intensive goods and services.
                      This is based on both the contribution of the trade balance of high-tech and medium-tech products to the total trade balance, and knowledge-intensive services as a share of the total services exports.
                      Employment in fast-growing firms of innovative sectors.
                      A comparison with some non-EU countries shows that the EU as a whole does well. Switzerland and Japan have a clear performance lead, but the EU is more or less even with the United States on innovation output.
                      Čia iš tos pačios statistikos puslapio.

                      Comment


                        Vokietija dažnai linksniuojama, kaip "Naujosios Europos" pavyzdinis modelis. Ką patys vokiečiai mano apie savo šalį:

                        Reductions in state benefits and requirements for people to take on greater personal responsibility in the event of unemployment were supported by measures that extended the low-wage sector and made it easier for companies to employ people on temporary or limited contracts.

                        The reforms were passed and Germany did indeed experience a kind of employment miracle - for which the subsequent Merkel government has taken much of the credit.(...) Many employers did take advantage of the new regulations, and the dark side of the employment statistic is that around 20 percent of all employees in Germany now earn barely enough to live on.
                        http://www.dw.de/merkel-challenger-b...ics/a-17102302
                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                        Comment


                          Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                          Vokietija dažnai linksniuojama, kaip "Naujosios Europos" pavyzdinis modelis. Ką patys vokiečiai mano apie savo šalį:



                          http://www.dw.de/merkel-challenger-b...ics/a-17102302
                          netvarka, reikia Lietuvai butinai i Vokietija nusiust humanitarines pagalbos.
                          Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.

                          Comment


                            Parašė Gator
                            Šiaip viešojo transporto inovacijose Lietuvoje pirmauja Kaunas. Bet va tipinis pavyzdys kaip Vilniuj net ir šūdas geriau kvepia vien todėl, kad tai Vilnius (kažkaip panašiai yra pasakęs kažkuris protingas žmogus, berods KTU mokyklos direktorius, prakalbus apie tai kaip prastesnės Santariškės vertinamos geriau nei turėtų vien todėl, kad jos stovi Vilniuje). Būčiau nereplikavęs, bet nesmagu matyti kai taip rašo žmogus iš Kauno.
                            Prie ko cia Vilnius ir Kaunas. Nei vienam is siu miestu traukinio bilieto as negaliu nusipirkti automate ar internetu. Kas butu visiskai nesuprantama Europoje.

                            Apie NFC - Barselonoje tai tarnauja kaip tavo ID norint patekti i parodas, siaip jau pati Barselona save tituluoja kaip "mobile capital of the world". Gal ir pasigyriamas, bet nelabai pro sali.

                            Mobilius gidus Lietuvoje turi tik Vilnius. Portugalijoje, Italijoje, Ispanijoje net nuosaliose vietose esantys muziejai turi susikure programeles ar mobilius puslapius, kurie tarnauja kaip nuomojami gidai. Ir paprastai kokiom 5-6 kalbom. Kur be Vilniaus taip yra Lietuvoje?

                            galima ir toliau testi.. nereikia labai specialiais jaustis del to, kad omnis giriasi, kad turi inovatyviausia, pirma 3G tinkla Europoje ir panasias nesamones. Kai tuo tarpu ju dyleriu sistema neveikia visa diena ir pardavimo salonai tuo metu negali NIEKO parduoti, lokacijos nustatymas is pagalbos centro neveikia ir pan.

                            Beje, del Santariskiu veltui pasakei. Zinau is vidaus, nes siek tiek esu susijes su medicina. Jei KMU butu taip gerai, tai nemigruotu i uzsieni Kauno medicinos studentai, ko tarp Santariskiu studentu zymiai maziau pasitaiko. Kaip pacientui taip pat teko su abiem ligoninem susitikti - Vilnius lenkia (sakau tai, nors pats esu kaunietis). Ir tas atitrukimas su metais dideja. Kad ir toks paprastas pavyzdys (vel inovacija: operacijos metu vakuuminiu vamzdziu perdavus megini i patologijos laboratorija kitam pastate galima atlikti biopsijos mikroskopine analize per kelias minutes).
                            Paskutinis taisė sauls; 2013.09.30, 21:10.

                            Comment


                              Kitąmet, įgyvendinus nedideles reformas, Švedijos karalystės ekonomika turėtų padidėti papildomais 4 mlrd. dolerių. Kadangi reformos siejamos su mokesčiais, pajamų pagausėjimą pajus ir namų ūkiai. Didžiausios Skandinavijos ekonomikos Finansų ministro Anders Borg teigimu, nepaisant gerų ekonomikos rodiklų krizės laikotarpiu, Švedijos ekonomikoje dar jaučiami euro zonos (Europa - didžiausia eksporto rinka) finansų krizės atgarsiai.

                              Sweden to boost government spending next year

                              Comment


                                Sakykit, ką norit, kad JAV ekonomika irgi auga, kad ji generuoja milžiniškas pajamas, bet 50 proc. skolos prieaugis per 5 metus, iki 16 trilijonų (dolerių, amerikoniškų) aiškiai rodo, kad ten kažkas yra smarkiai negerai su subalansuoto ir tvaraus augimo supratimu. Antra, pati skolos lubų prasmė yra peneigiama nuolatiniu limito didinimu. Kam tas limitas, jei realiai jo nei paisoma, nei jis veikia. Čia gi pirmiau pasiekiamas skolos lygis, o po to nustatomas limitas. Toks, kad skolos lygis jame išsitektų, koks jis bebūtų. Makes no sense whatsoever. Būtų tas pats, jei kelyje greičio limitas priklausytų nuo to, kaip greitai tu važiuoji, o ne nuo to, ką tu laikai saugiu greičiu.



                                http://www.economist.com/blogs/graph...daily-chart-23
                                Paskutinis taisė ; 2013.10.01, 15:32.
                                Įžvalgos.lt - FB - G+

                                Comment


                                  Tikroji JAV problema nėra "skola", kuri tėra eilutė valstybės "buhalterijoje", o Petro Gražulio tipo politikai užėmę dominuojančias pozicijas Respublikonų partijoje.
                                  Paskutinis taisė Tomas; 2013.10.01, 15:57.
                                  It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                  Comment


                                    Parašė Rodyti pranešimą
                                    Sakykit, ką norit, kad JAV ekonomika irgi auga, kad ji generuoja milžiniškas pajamas, bet 50 proc. skolos prieaugis per 5 metus, iki 16 trilijonų (dolerių, amerikoniškų) aiškiai rodo, kad ten kažkas yra smarkiai negerai su subalansuoto ir tvaraus augimo supratimu. Antra, pati skolos lubų prasmė yra peneigiama nuolatiniu limito didinimu. Kam tas limitas, jei realiai jo nei paisoma, nei jis veikia. Čia gi pirmiau pasiekiamas skolos lygis, o po to nustatomas limitas. Toks, kad skolos lygis jame išsitektų, koks jis bebūtų. Makes no sense whatsoever. Būtų tas pats, jei kelyje greičio limitas priklausytų nuo to, kaip greitai tu važiuoji, o ne nuo to, ką tu laikai saugiu greičiu.

                                    Atvaizdas


                                    http://www.economist.com/blogs/graph...daily-chart-23
                                    Tas 50% skolos padidėjimas per 5 metus atrodo labai nedidelis lyginant su kitomis šalimis. Kad ir ta pati Lietuva, skola išaugo daugiau nei 200% per tą patį laikotarpį, bet mes kažkodėl džiaugiamės augančia ekonomika, o JAV neva "bankrutuoja".

                                    Flickr

                                    Comment


                                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                      Tas 50% skolos padidėjimas per 5 metus atrodo labai nedidelis lyginant su kitomis šalimis. Kad ir ta pati Lietuva, skola išaugo daugiau nei 200% per tą patį laikotarpį, bet mes kažkodėl džiaugiamės augančia ekonomika, o JAV neva "bankrutuoja".

                                      Atvaizdas
                                      O šalyse, kuriose nebuvo skolos ir po to to per savaitę ar mėnesį atsirado 1000USD valstybės skola, galima sakyti, kad skola išaugo begalybe %.

                                      Comment


                                        Parašė John Rodyti pranešimą
                                        O šalyse, kuriose nebuvo skolos ir po to to per savaitę ar mėnesį atsirado 1000USD valstybės skola, galima sakyti, kad skola išaugo begalybe %.
                                        Lygiai tas pats ir su ekonomikos augimu, mes džiaugiamės, kad augam 5%, o tuo tarpu JAV tik 1%, bet tas vienas 1% $ išraiškia reiškia žymiai didesnį padidėjimą nei mūsų tie 5%.
                                        Šiaip šiuo atveju galioja posakis: juokiasi puodas, kad katilas juodas





                                        Paskutinis taisė Lettered; 2013.10.01, 16:25.
                                        Flickr

                                        Comment


                                          Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                          Lygiai tas pats ir su ekonomikos augimu, mes džiaugiamės, kad augam 5%, o tuo tarpu JAV tik 1%, bet tas vienas 1% $ išraiškia reiškia žymiai didesnį padidėjimą nei mūsų tie 5%.
                                          Šiaip šiuo atveju galioja posakis: juokiasi puodas, kad katilas juodas
                                          BVP augimo su skolos augimu aš nelyginčiau. Mažas ekonomikos augimas, jei tokiu laikysime Lietuvos progresą, kam aš tikrai nepritarčiau, nėra taip pat blogai kaip didelis skolos augimas. Apskritai, tai vargiai lygintini dalykai vien savo esme. Ekonomikos prieaugį riboja esami pajėgumai, tuo tarpu skolos augimą riboja nebent kreditorių malonė. Lietuvos masto ekonomika negali augti JAV apimtimis, tuo tarpu JAV gali nesiskolinti. Žodžiu, nemaišykim šitų temų.

                                          Esmė tame, kad JAV iš š lenda į gilų š ir tokia jų skolos dydžio dinamika pamažu virsta tendencija. Tuo tarpu LT iš mažo skolos lygio perėjo į vidutinį, bet siekiama biudžeto balanso ir skolos mažėjimo.
                                          Įžvalgos.lt - FB - G+

                                          Comment

                                          Working...
                                          X