Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė index Rodyti pranešimą
    Tuoj ateis Tomas ir paaiškins, kad negerai perdaug ir per gerai dirbti, nes bendradarbis taip gerai dirbti nenori, o tu dirbdamas per gerai nudirbi visą bendradarbio darbą ir tą iš darbo paliuosuoja. Ir dar aišku, tavo pagaminami produktai tokie geri, kad išmestas iš darbo bendradarbis negali susilaikyti neprisiskolonęs ir jų neprisipirkęs, dėl ko po to jį bankas išmeta iš namų.
    Viskas beveik teisingai Tik tiek, kad eurozonoje bendradarbių nėra - tik negailestingai konkuruojančios "firmos". Nors eurozonos idėja buvo visiems parduota būtent kaip "bendradarbių sąjunga".

    O Vokietijos ekonomika tėra srutų duobės (eurozonos) paviršiuje plūduriuojantis stambus gumulas. Bet nepaisant savo stambumo ir savo plūduriavimo - smirda tuo pačiu turiniu.
    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

    Comment


      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
      Nelabai kas tiki, kad JAV visas skolas grąžins.
      Kiek tenka pastebėti - tiki visi išskyrus visokius lunatikus

      Nebent visiškai nuvertėjusia valiuta .
      Na JAV aukso kalnų už savo skolas niekam nežadėjo. Tai kokios problemos?
      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

      Comment


        Parašė index Rodyti pranešimą
        Automobiliai irgi šiaip jau ne indikatorius, nes čia labai veikia kultūriniai veiksniai ir lietuvis naujo automobilio neperka "iš principo".
        Kodėl ne indikatorius? Kol Lietuvoje ekonomika augo, tol ir pardavimai augo geometrine progresija, o kai ekonomika smuko, smuko ir pardavimai gerokai. Dabar irgi lėtai, bet bando atsigauti. Taip, kad neblogai atspindi realią žmonių perkamąją galią. BVP gali būti sukurtas ir "fiktuvus", jį išupučiant, ką nors perparduodant, arba taikant skaičiavimo metodiką ir pan. O matant vaizdą gatvėse daug neapsiriksi.
        Flickr

        Comment


          Kiek tenka pastebėti - tiki visi išskyrus visokius lunatikus
          Nebent iš baimės - jei netikėsi doleriu, prie savo krantų gali sulaukti lėktuvnešio .
          Bet pokyčiai jau vyksta - Kinija iš S. Arabijos naftos perka jau daugiau nei JAV. S. Arabija svarsto apie naftos pardavimą už kitokią valiutą, be to, pyksta, kad JAV nelenda į Siriją. Kinija kaupia auksą ir pasirašinėja dvišalius susitarimus su kitomis šalimis dėl atsiskaitymo juaniais ir t. t. Tai jei JAV būdama aiški lyderė ir turėdama didelę įtaką pasaulyje nesugebėjo bent sustabdyti savo skolos augimo, tai ką jau kalbėti apie grąžinimą. Dings pasitikėjimas, išaugs palūkanos ir tiek žinių. Šiek tiek vilčių teikia nebent JAV vykstantis energetikos renesansas - galbūt tikisi dolerį padengti sava nafta ir pasigražinti prekybos balansą. Šiuo metu doleris padengtas užsienio nafta ir tikėjimu, kad doleris ir Afrikoj doleris .
          Paskutinis taisė senasnamas; 2013.11.06, 10:00.

          Comment


            Tamstos komentaras - tipiškas lunatizmo pavyzdys, kuriame susipina "tea party" retorika, Rusijos "ekspertų" nuomonė ir Zerohedge komentatorių kliedesiai. Tai toks beviltiškas nesamonių kratinys, kad net nesiimsiu komentuoti
            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

            Comment


              Nežinau, kaip tiksliai pavadinti tikinčius, kad iš fiat (dekretinių) valiutų kraunama Ponzi piramidė yra amžina. Gal religiniais fanatikais? Piramidei dar tik 42 metai, tačiau jau penktus metus braška per visas siūles. Protingai prižiūrima gal tarnautų ir ilgiau, tačiau godumas, prievaizdų aplaidumas lemia, kad ji auga nevaldomai.

              Comment


                Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                Viskas beveik teisingai Tik tiek, kad eurozonoje bendradarbių nėra - tik negailestingai konkuruojančios "firmos". Nors eurozonos idėja buvo visiems parduota būtent kaip "bendradarbių sąjunga".
                Bet tuomet jos kūrėjai (o jie buvo daugiausia vokiečiai ir iš dalies prancūzai, euras yra iš esmės truputi pamodifikuota markė) tikėjosi, kad visi ir dirbs sparčiai kaip tie patys vokiečiai ir visiems bus gerai.

                O dabar yra dvi išeitys, arba graikas su ispanu pradeda dirbti geriau, našiau t.y. kaip vokietis ir lieka dirbti kartu (taip tiesiog atimant dalį darbo iš vokiečio ir įsiūlant jam savo prekes) arba išvažiuoja gyventi į vienkiemį (atsisako euro ir grįžta prie savo nuolat smunkančių valiutų, sumažina ekonomikų atvirumą), pradeda natūrinį ūkininkavimą, vaidina, kad jiems užtenka to ką patys pasidaro, retkarčiais ką nuveža į turgų ir sako, kad dabar bent jau jiems niekas neaiškina kaip gyventi ir dirbti.

                Arba, aišku, sėdi ir verkia, kad vokietis savanoriškai mažiau dirbti ir daugiau vartoti pradėtų.

                Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                O Vokietijos ekonomika tėra srutų duobės (eurozonos) paviršiuje plūduriuojantis stambus gumulas. Bet nepaisant savo stambumo ir savo plūduriavimo - smirda tuo pačiu turiniu.
                Vokietijos ekonomika yra konservatyvi, bet tvirta ir nors be didelių bumų, bet ji normaliai laikosi tiek eurozonoje, tiek laikytusi be jos. Problema, kad jie patys prisiėmė (ir kiti jiems bando primesti) moralinę pareigą padaryti, kad ir graikas su ispanu gerai gyventų.

                Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                Nežinau, kaip tiksliai pavadinti tikinčius, kad iš fiat (dekretinių) valiutų kraunama Ponzi piramidė yra amžina. Gal religiniais fanatikais? Piramidei dar tik 42 metai, tačiau jau penktus metus braška per visas siūles. Protingai prižiūrima gal tarnautų ir ilgiau, tačiau godumas, prievaizdų aplaidumas lemia, kad ji auga nevaldomai.
                Fiat money sistema savaime turi ir privalumų ir trūkumų ir nėra nei absoliučiai geresnė, nei blogesnė už kitas. Esmė yra kaip gerai ji yra valdoma ir kiek konkreti valstybė linksta piknaudžiauti jos suteikiamomis galimybėmis.
                Paskutinis taisė index; 2013.11.06, 10:55.
                Post in English - fight censorship!

                Comment


                  Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                  Geriau jūs man paaiškinkit, kaip Lietuva sugebėjo aplenkti visada visais atžvilgiais pirmavusią ir niekada runkelių nevaldytą Estiją?
                  Pagrindinis faktorius, dėl ko Estija buvo išsiveržusi į priekį buvo Suomija. Suomių dėka Estija investicijomis buvo visa galva aukščiau, o tikriausiai dar svarbiau buvo tai, kad jie per suomius daug greičiau įsisavino vakarietišką mentalitetą ne tik verlse, tačiau ir visuomeniniam gyvenime, politikoje bei kitose sferose.

                  Tačiau Suomijos arkliuku galima buvo joti tik tam tikrą laiką. Šaliai "užaugus" Suomijos faktorius pradėjo darytis vis menkesnis. Ir kitaip negalėjo būti, juk pati Suomija - nėra joks pavyzdys. Ekonomiškai Suomija savo regione yra atsilikėlė - ji atsilieka nuo visų šiaurinių šalių (Švedijos, Danijos, Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Norvegijos, Airijos, Liuksemburgo).

                  Taigi Estijos pagrindinis privalumas, susijęs su Suomija, pradėjo prarasti prasmę. Tuo tarpu ilgainiui Lietuvos privalumai pradėjo duoti savo. Pagrindiniai privalumai - mažesni nei Estijoje atlyginimai ir geresnė infrastruktūra.

                  Klaipėdos uostas yra šiauriausias Baltijos jūros neužšalantis uostas. Beto Klaipėdos uostas yra artimiausias Baltarusijos gamintojams. Jeigu prekybininkui iš Kinijos reikėtų išsirinkti kažkurį Baltijos jūrų uostą kaip HUB'ą, į kurį būtų atplukdomi kroviniai ir poto paskirstomi po kitus Baltijos jūros uostus - tai natūralus ir ekonomiškai labiausiai pagrįstas pasirinkimas būtų Klaipėda. Dėl to, kad tai yra neužšalantis uostas ir dėl to, kad atvežti krovinius į Klaipėdos uostą ir juos paskirstyti po kitus uostus gaunasi pigiausiai, nes gaunasi trumpiausi atstumai (Jeigu HUB'u taptų Talino uostas - tai kroviniai iš Kinijos turėtų būti plukdomi per visą Baltijos jūrą, o po to plukdomi atgal į kitus uostus, kai Klaipėdos atveju nėra būtinybės tą patį kelią įveikti du kartus).

                  Dėl to, kad pašonėję turime Baltarusija ir dėl to, kad turime idealią geografinę uosto lokaciją - Klaipėdos uostas iš atsilikėlio išsiveržė į priekį. Ir konteinerių HUB'as šiuo metu yra statomas Klaipėdoje, o ne Taline ar Rygoje. Kai tuo tarpu Talino uostas smarkiai mažina apsukas, nes rusai savo krovinius nukreipia per vietinius uostus.

                  Geriausiai pas mus išvystyta ir krovininių automobilių infrastruktūra. Natūralu, kad nutiesus Rail Baltica Lietuva turėtų tapti ir krovinių, gabenamų geležinkeliais, susikirtimo tašku, nes Kaunas taps tuo tašku, kuriame bus patogiausia ir ekonomiškai naudingiausia steigti HUB'ą, kuriame būtų paskirstomi kroviniai tarp Rytų ir Vakarų.

                  Taigi Lietuva ne tik kad turi puikias perspektyvas logistikos srityje, tačiau jau dabar prekybinė infrastruktūra yra bene geriausiai išvystyta mūsų regione (nusileidžiam tik lenkams).

                  Žinoma, transporto sritis tesudaro berods 6-10% nuo BVP, tačiau tai gali tapti esminiu faktoriu pasirinkime kur vystyti gamybą. Paprastai transportavimas galutinėje produkcijos kainoje sudaro išties labai nemenką dalį, dėl to gamyba Lietuvoje tampa pigesnė jau vien dėl to, kad iš Lietuvos eksportuoti yra kur kas patogiau ir pigiau, nei iš tos pačios Estijos. O kai tampama prekybine kryžkele - tai ir importuojamos prekės tampa kur kas pigesnės, kas turi įtakos ir tam, kad Lietuvoje prekių kainos yra mažesnės, nei Estijoje.

                  Estijoje šiuo metu ne tik kainos didesnės, tačiau ir atlyginimai. Dėl to su mažesniais atlyginimais Lietuva tampa dar patrauklesnė gamybos vystimui.

                  Žinoma, yra daugybe ir kitų faktorių, ne tik infrastruktūros ir mažesnių atlyginimų. Kai kurie jų, tokie kaip korupcija ar šešėlinė ekonomika, žaidžia Estijos naudai, tačiau infrastruktūra ir mažesni atlyginimai gamintojams yra kur kas svarbiau už korupciją ar šešėlinę ekonomiką šalyje.

                  Taigi Lietuva Estiją ekonomiškai aplenkė visų pirma dėl to, kad tai lemia natūralūs faktoriai. Visų antra - tai Lietuva Estiją sparčiai pradėjo vytis tik valdant dešiniesiems. O visų trečia - tai tose srityse, kurios yra politikų rankose (šešėlinė ekonomika, korupcija, mokesčiai), mes vis dar atsiliekame nuo estų, nors kai kur jau bandome ir lenkti (Pvz.: pasaulio banko ataskaita "Doing business", pagal kurią Lietuva pirmą kartą aplenkė Estiją pagal sukurtas sąlygas verslui vystyti).

                  Tačiau Lietuvos ateitis yra labai šviesi ir visų pirma dėl patogios geogragfinės lokacijos, kuri lemia, kad tampame prekybos tarp vakarų, rytų ir Baltijos jūros uostų, centru. Išvystita infrastruktūra traukia gamintojus. Tačiau Lietuva kol kas labai stipriai atsilieka energetikoje, tačiau turi visas galimybes šią situaciją pakeisti. Lietuva gali tapti elektros energijos transportavimo kryžkele - jungtys į Švediją ir Lenkija Lietuvą padarys geriausiai "sujungta" šalimi visoje Europos sąjungoje. Jeigu dar pastatytumėm atominę elektrinę bei toliau sparčiai vystutumėm vėjo bei biokuro energetiką - tai iš elektros importuotojos galėtumėm tapti elektros eksportuotoja.

                  Lietuva pirmoji stato ir dujų terminalą bei yra tikimybė, kad ateityje išgausime skalūnų dujas, beto planuojama jungtis į Lenkija - dėl to turime visas galimybes tapti ir gamtinių dujų paskirstymo centru.

                  Energetikos srityje įvesta liberali rinka, puikiai išvystita infrastruktūra, energetinių išteklių kainas Lietuvoje galėtų padaryti mažiausias regione. Tai vėlgi būtų labai didelis impulsas mūsų gamintojams ir eksportuotojams.

                  Taigi vystant gamyba svarbiausi faktoriai investuotojams yra - žmonių atlyginimai (ir pakankama darbuotojų pasiūla), infrastruktūra ir energetinės kainos. Mažiau svarbūs - šalies teisinė, politinė sistema, korupcija ir pan. Ir čia gerai matosi, kur yra Lietuvos ir kur yra Estijos privalumai ir Lietuva kur kas laimi.

                  Comment


                    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                    Nežinau, kaip tiksliai pavadinti tikinčius, kad iš fiat (dekretinių) valiutų kraunama Ponzi piramidė yra amžina. Gal religiniais fanatikais? Piramidei dar tik 42 metai, tačiau jau penktus metus braška per visas siūles. Protingai prižiūrima gal tarnautų ir ilgiau, tačiau godumas, prievaizdų aplaidumas lemia, kad ji auga nevaldomai.
                    Braška lunatikų galvose

                    Jei jau pažiūrėsim istoriją, tai įvairaus plauko aukso standarto sistemos yra daugiau išimtis nei taisyklė ir paprastai ilgai neišsilaiko. O globalizuotame šiuolaikiniame pasaulyje tai būtų visiškas nesusipratimas. Manau ir pats nelabai norėtum negauti atlyginimo vien dėl to, kad pvz. Somalio piratai užgrobė laivą su auksu plukdomu iš Kinijos į Saudo Arabiją
                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                    Comment


                      O ką istorija sako apie eksponentinį skolų augimą? Kuo tai baigdavosi?

                      Comment


                        Parašė index Rodyti pranešimą
                        O dabar yra dvi išeitys, arba graikas su ispanu pradeda dirbti geriau, našiau t.y. kaip vokietis ir lieka dirbti kartu (taip tiesiog atimant dalį darbo iš vokiečio ir įsiūlant jam savo prekes) arba išvažiuoja gyventi į vienkiemį (atsisako euro ir grįžta prie savo nuolat smunkančių valiutų, sumažina ekonomikų atvirumą), pradeda natūrinį ūkininkavimą, vaidina, kad jiems užtenka to ką patys pasidaro, retkarčiais ką nuveža į turgų ir sako, kad dabar bent jau jiems niekas neaiškina kaip gyventi ir dirbti.
                        Ir tada paaiškėja, kad vokiečiai nebeturi kam parduoti savo mercedesų ...
                        Juokai juokais, bet pvz. Vokietija turi didelį prekybos deficitą su Bangladešu.
                        Ar tai savaime įrodo, kad Bangladešas geriau tvarkosi nei Vokietija? Vargu ...

                        Vokietijos ekonomika yra konservatyvi, bet tvirta ir nors be didelių bumų, bet ji normaliai laikosi tiek eurozonoje, tiek laikytusi be jos. Problema, kad jie patys prisiėmė (ir kiti jiems bando primesti) moralinę pareigą padaryti, kad ir graikas su ispanu gerai gyventų.
                        Vokietija pasižymi realaus pragyvenimo lygio smukimu, dideliu "underemployment'u", nykstančia infrastruktūra ir krūva kitų bėdų. Kitaip sakant tai tikrai nėra pavyzdinė ekonomika (deja).
                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                        Comment


                          Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                          O ką istorija sako apie eksponentinį skolų augimą? Kuo tai baigdavosi?
                          O ko tamsta bijo? Kad persipildys kompiuterių atminties registrai?
                          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                          Comment


                            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                            Ir tada paaiškėja, kad vokiečiai nebeturi kam parduoti savo mercedesų ...
                            Na, visada yra kitos stiprios ir konkurencingos šalys ir mecedesus galima parduoti tiems patiems kinams, iš kurių paskui perki huawei'us.

                            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                            Juokai juokais, bet pvz. Vokietija turi didelį prekybos deficitą su Bangladešu.
                            Ar tai savaime įrodo, kad Bangladešas geriau tvarkosi nei Vokietija? Vargu ...
                            Ne. Nes nėra viskas taip paprasta. Bet jeigu šalis turi prekybos deficitus su beveik viskuo ir didelį bendrą šalies užsienio prekybos deficitą tai su ja, pripažink, tikrai nėra gerai.

                            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                            Vokietija pasižymi realaus pragyvenimo lygio smukimu, dideliu "underemployment'u", nykstančia infrastruktūra ir krūva kitų bėdų. Kitaip sakant tai tikrai nėra pavyzdinė ekonomika (deja).
                            Dėl pragyvenimo lygio smukimo suabejočiau, norėčiau duomenų. Vokietijos nedarbas, kažkaip, atvirkščiai yra labai žemas palyginus tiek su visa ES, tiek su tomis pačiomis JAV.

                            Dėl infrastruktūros gali būti, ir būtent čia reiktų investuoti tą užsienio prekybos perteklių.
                            Post in English - fight censorship!

                            Comment


                              Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                              Ir tada paaiškėja, kad vokiečiai nebeturi kam parduoti savo mercedesų ...
                              Juokai juokais, bet pvz. Vokietija turi didelį prekybos deficitą su Bangladešu.
                              Ar tai savaime įrodo, kad Bangladešas geriau tvarkosi nei Vokietija? Vargu ...
                              Gerai, jog yra JAV, Kinijos, Rusijos rinkos, kurios tuos Mersus superka.
                              Flickr

                              Comment


                                O ko tamsta bijo? Kad persipildys kompiuterių atminties registrai?
                                Taip, senais laikais kompiuterių nebūdavo, o dabar pasaulį išgelbės kompiuteriai. Tik vargšai respublikonai su demokratais to nesupranta (turbūt nėra matę kompiuterio), tai pešasi prieš kiekvieną eilinį skolos lubų padidinimą tiek, kad net pusę valdžios įstaigų prireikia uždaryti. Pažiūrėsim, kaip atrodys QE mažinimas arba vis žadamas palūkanų normų padidinimas. Kompiuterių procesoriai gali ir neatlaikyti .

                                Comment


                                  Parašė index Rodyti pranešimą
                                  Ne. Nes nėra viskas taip paprasta. Bet jeigu šalis turi prekybos deficitus su beveik viskuo ir didelį bendrą šalies užsienio prekybos deficitą tai su ja, pripažink, tikrai nėra gerai.
                                  Vėlgi ką su kuo lyginsi. Ta pati JAV yra gana uždara ekonomika ir užsienio prekyba sudaro palyginti nedidelę BVP dalį. Taigi ir užsienio prekybos deficitas kažkokių kritinių problemų nekelia.

                                  Dėl pragyvenimo lygio smukimo suabejočiau, norėčiau duomenų. Vokietijos nedarbas, kažkaip, atvirkščiai yra labai žemas palyginus tiek su visa ES, tiek su tomis pačiomis JAV.
                                  Dėl smukimo - šiuo momentu po ranka duomenų neturiu, bet gal ištaikius progą rasiu. Vokietijoj nedarbas berods ~5%, JAV ~7%, taigi skirtumas nėra esminis. Beto minėjau apie "underemployment'ą" - t.y. daug žmonių dirba nepilną darbo dieną, visokiuose mini-jobuose ir pan. nepilnavertėse, menkai apmokamose darbo vietose.
                                  It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                  Comment


                                    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                    Vėlgi ką su kuo lyginsi. Ta pati JAV yra gana uždara ekonomika ir užsienio prekyba sudaro palyginti nedidelę BVP dalį. Taigi ir užsienio prekybos deficitas kažkokių kritinių problemų nekelia.
                                    Šiuo atveju taip. Uždaros ekonomikos išvis veikia truputi kitaip. Problema yra su tokiomis valstybėmis kaip tos pačios pietų Europos valstybės, kurios eksportuoti daug nesugeba, o importuoja labai daug.

                                    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                    Dėl smukimo - šiuo momentu po ranka duomenų neturiu, bet gal ištaikius progą rasiu. Vokietijoj nedarbas berods ~5%, JAV ~7%, taigi skirtumas nėra esminis. Beto minėjau apie "underemployment'ą" - t.y. daug žmonių dirba nepilną darbo dieną, visokiuose mini-jobuose ir pan. nepilnavertėse, menkai apmokamose darbo vietose.
                                    Dėl darbo nepilną darbo dieną, laikinas sutartis tai taip. Ir tai yra blogiau nei normalus darbas, bet visgi geriau nei nedarbas (ir tai yra labai svarbi priežastis dėl ko popierinis nedarbo lygis yra toks mažas ir mažėjo net per krizę).

                                    Tikrai neneigsiu, kad ir Vokietija problemų turi.
                                    Post in English - fight censorship!

                                    Comment


                                      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                      Taip, senais laikais kompiuterių nebūdavo, o dabar pasaulį išgelbės kompiuteriai. Tik vargšai respublikonai su demokratais to nesupranta (turbūt nėra matę kompiuterio), tai pešasi prieš kiekvieną eilinį skolos lubų padidinimą tiek, kad net pusę valdžios įstaigų prireikia uždaryti. Pažiūrėsim, kaip atrodys QE mažinimas arba vis žadamas palūkanų normų padidinimas. Kompiuterių procesoriai gali ir neatlaikyti .
                                      Daug kas tuo gąsdina, bet niekas aiškiai nepasako kas bus ir kodėl.
                                      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                      Comment


                                        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                        Daug kas tuo gąsdina, bet niekas aiškiai nepasako kas bus ir kodėl.
                                        Na pastaruoju metu (atsižvelgiant į reakciją į pakalbėjimus apie QE mažinimą) buvo kalbama apie nelanksčias JAV obligacijų palūkanų normas, kurios pakalbėjus apie skatinimo mažinimą padidėja, o po to tiek pat atgal nesumažėja.

                                        O pradėjus jį tiesiogiai mažinti tai greičiausiai kažkiek padidės valstybės skolinimosi palūkanos, valstybės išlaidas teks mažinti arba bent jau ženkliai nedidinti, o realiai ekonomikai įtaka priklausys nuo to ar jau bus pakankama paklausa ne iš valstybės kišenės. JAV eksportas, kitaip nei mūsų, nelabai ištrauks.
                                        Post in English - fight censorship!

                                        Comment


                                          Parašė index Rodyti pranešimą
                                          O pradėjus jį tiesiogiai mažinti tai greičiausiai kažkiek padidės valstybės skolinimosi palūkanos, valstybės išlaidas teks mažinti arba bent jau ženkliai nedidinti, o realiai ekonomikai įtaka priklausys nuo to ar jau bus pakankama paklausa ne iš valstybės kišenės. JAV eksportas, kitaip nei mūsų, nelabai ištrauks.
                                          Net jei "skolinimosi" kaina kažkiek padidėtų, kuo tai susiję su valstybės išlaidų dydžiu?
                                          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                          Comment

                                          Working...
                                          X