Dėl kultūros, tai ar dėl Hitlerio reikėjo uždrausti vokišką kultūrą? Pavyzdžiui Bacho muziką? Tai dabar ką Čaikovskį uždrauskim nes jis rusų kultūros dalis? O šiaip kuo ten kokios Spice girls geresnės už kokias nors Špilkas? To pačio lygio dainelės. Beje vakaruose populuaru mokytis rusų kalbos, kad originalo kalba galėtų perskaityti Tolstojų ar Puškiną.
Dėl kultūros, tai ar dėl Hitlerio reikėjo uždrausti vokišką kultūrą? Pavyzdžiui Bacho muziką? Tai dabar ką Čaikovskį uždrauskim nes jis rusų kultūros dalis? O šiaip kuo ten kokios Spice girls geresnės už kokias nors Špilkas? To pačio lygio dainelės. Beje vakaruose populuaru mokytis rusų kalbos, kad originalo kalba galėtų perskaityti Tolstojų ar Puškiną.
Priklauso nuo visuomenės sluoksnių, kuriuose maliesi. Tikiu, kad ofisynuose jaunimas rusiškai nemoka ir rusų kultūros nevartoja. Bet pabandykite nueiti į kokį nors sandėlį arba metalo apdirbimo įmonę, tai pamatysite kaip sėkmingai etniniai lietuviai jaunuoliai žiūri rusišką tiktoką, mašinoj klauso Rusradio ir taip toliau.
Va šito aš niekaip nesuprantu. Taigi jauni žmonės, mokykloje aiškiai mokėsi anglų kalbą kaip pagrindinę užsienio, TSRS negyveno. Kas tame rusiškame kontente taip patraukiančio tokią publiką? Kuo Gagos crazy aprėdai ar Billie Eilish burbėjimas neįtinka?
Čia bendras trendas matyt. "Paprastesni" žmonės linkę sunkiau priimti naujoves. Jeigu bendrai Lietuvoje buvo daug metų įprasta vartoti rus. kultūrą (o kitokia buvo sunkiai prieinama), tai liks tam tikri sluoksniai, kurie dešimtmečiais to neišsižadės. L
Tai kad jau ne tokia ir naujovė. 35 metai tuoj... Mes, millennialsai, buvom pirmoji nepriklausomoj Lietuvoj augusi karta, o mano vienos klasiokės dukra jau abiturientė (truputį šokiravo, kai rugsėjo 1 pamačiau FB nuotrauką). Sunku tuo patikėti, bet antra karta jau užaugo. Jau ne naujovės...
Priklauso nuo visuomenės sluoksnių, kuriuose maliesi. Tikiu, kad ofisynuose jaunimas rusiškai nemoka ir rusų kultūros nevartoja. Bet pabandykite nueiti į kokį nors sandėlį arba metalo apdirbimo įmonę, tai pamatysite kaip sėkmingai etniniai lietuviai jaunuoliai žiūri rusišką tiktoką, mašinoj klauso Rusradio ir taip toliau.
Čia bendras trendas matyt. "Paprastesni" žmonės linkę sunkiau priimti naujoves. Jeigu bendrai Lietuvoje buvo daug metų įprasta vartoti rus. kultūrą (o kitokia buvo sunkiai prieinama), tai liks tam tikri sluoksniai, kurie dešimtmečiais to neišsižadės. Jų anglų kalbos lygis neblizga, bet neblizga ir rusų kalba kai moki tik žodžius davai, zdarov ir liubov.
Norisi pasakyt, kad nors rusai nelabai garsėja išradimais, bet tikrai moka pašokt ir padainuot, dėl ko lietuviai neatsižada jų. Aišku, labai svarbu kontekstas. Amerikiečiams ar švedams tai vis tiek svetima. Lietuviai įprato prie rusiškos muzikos harmonijos ir koncertų, tiesiog praėjo labai daug metų tos įtakos, tas dalinai pereina jau per šeimas.
nesuprantu negi yra poreikis, pensininkai ismirsta, jauna karta ruskyne net nebuvus, kalbet nemoka.
Priklauso nuo visuomenės sluoksnių, kuriuose maliesi. Tikiu, kad ofisynuose jaunimas rusiškai nemoka ir rusų kultūros nevartoja. Bet pabandykite nueiti į kokį nors sandėlį arba metalo apdirbimo įmonę, tai pamatysite kaip sėkmingai etniniai lietuviai jaunuoliai žiūri rusišką tiktoką, mašinoj klauso Rusradio ir taip toliau.
Kodel jų turi būti gaila? Galės kaip ir anksčiau keliauti Maskvos - Sočio - Minsko trikampyje, o už Peskovo žmonos Navkos rublius jiedu gal nukeliaus pailsėti į kokią družestvenną ("draugišką") šiltą šalį.
Labiau gaila lietuviškos bulvarinės žiniasklaidos ir jų skaitytojų, kuriuos portalai ilgai maitino savo skaitytojus galkinų, kirkorovų ir pugačiovų gyvenimo smulkmenomis; bet dabar rusiškos kultūros reklamavimas kiek pritilo. Beje, kaip tik šiandien "Užsienio žvaigždžių" skiltyje įdėta žinutė
Dailiojo čiuožimo žvaigždės Margarita Drobiazko (52) ir Povilas Vanagas (54) tapo tėvais.
Pirmagimio garsi pora susilaukė gruodžio 6-ąją. Kad porai gimė vaikelis, praneša portalas žmonės.lt.
Ta prasme viskas labai gerai - S.Kairys savo ultimatumais ir lyginimais su girtu rusų kareiviu prisidėjo prie to, kad greičiau nuvarytų R.Tuminą į kapus, o paskui lyg niekur nieko kalbėjo apie "išskirtinį pėdsaką Lietuvos teatro istorijoje".
Tuminui reikėjo tiesiog laiku pasišalint iš kacapyno (idealiu atveju visai ten nedirbt) ir viskas būtų gerai. Bet rubliai saldesni nei reputacija.
Romai, gal tau dar ir Vanago su Drobiazko gaila?
Tai kad viskas čia ok - kai žmogus elgiasi blogai, jis yra peikiamas, kai gerai - giriamas. Nematau čia jokių nevienareikšmiškumų. Nekrologai iš viso atskira tema.
Ta prasme viskas labai gerai - S.Kairys savo ultimatumais ir lyginimais su girtu rusų kareiviu prisidėjo prie to, kad greičiau nuvarytų R.Tuminą į kapus, o paskui lyg niekur nieko kalbėjo apie "išskirtinį pėdsaką Lietuvos teatro istorijoje".
Tai kad viskas čia ok - kai žmogus elgiasi blogai, jis yra peikiamas, kai gerai - giriamas. Nematau čia jokių nevienareikšmiškumų. Nekrologai iš viso atskira tema.
Su Simono Kairio - vieno blankiausių Šimonytės kabineto ministrų, kuris, pasirodo buvo kultūros ministru - citavimu viskas irgi ne taip vienareikšmiška.
Nesunku surasti, kokį pjudymą jis surengė prieš jau sunkia liga sirgusį Rusijoje teatro režisieriumi dirbusį Rimą Tuminą - tai tikrai jam nepridėjo sveikatos. Tačiau tai S.Kairiui netrukdė po poros metų lieti krokodilo ašaras per jo laidotuves.
LRT.lt 2022.02.24 Iš kultūros ministro lūpų – ultimatumas teatro direktoriui: arba atleidžiamas Tuminas, arba jis turi išeiti
Ministras iškėlė ultimatumą Vilniaus mažojo teatro direktoriui.
„Valstybinio Vilniaus mažojo teatro direktorius informuotas, jog ryt laukiu arba aiškaus ir nedviprasmiško teatro meno vadovo R.Tumino atleidimo, arba tegul direktorius deda ant stalo savo pareiškimą išeiti iš darbo. Atsiprašau, garbusis režisierius man niekuo nesiskiria nuo girto rusų kareivio, belendančio į svetimą žemę“, – sako ministras Simonas Kairys..
Ketvirtadienį Kultūros ministerijai vadovausiantis socialdemokratas Šarūnas Birutis pareiškė, kad nėra pagrindo griežtai atsiriboti nuo rusiškos kultūros. Pasak jo, Lietuvos valdininkams derėtų atskirti kultūrą nuo politikos ir „nedėti štampo“ karą Ukrainoje pradėjusios šalies tautai. Tokie būsimojo ministro pasisakymai sukėlė karštas diskusijas.
Laikinai einantis kultūros ministro pareigas Simonas Kairys LRT.lt sakė, kad tokios Š. Biručio mintys „privertė nustėrti“. S. Kairio nuomone, Š. Birutis arba vis dar užstrigęs 2012–2016 m. kadencijoje ir „savo mintis, vizijas dėlioja toje problematikoje, truputėlį praleidęs visą kontekstą“, arba tai yra tam tikri pasaulėžiūriniai klausimai.
Jis pažymėjo, kad visgi tai – oficiali pozicija iš oficialaus pareigūno lūpų, greitai galinti atsidurti Rusijos propagandoje.
„Kaip tada atrodysime prieš savo sąjungininkus, partnerius ir visus tuos, iš kurių tikimės pagalbos?“ – klausė politikas.
„Jei kovos lauke remiame pečius su mūsų broliais ukrainiečiais, ieškome įvairių gynybos planų su Baltijos, Skandinavijos šalimis, pasirašome sutartį su Vokietija dėl jų karių čia atsiradimo, – visam tam puikūs klijai yra kultūra. Kodėl šio laiko neišnaudoti, pavyzdžiui, pažinti būtent Baltijos, Skandinavijos, Vokietijos, Lenkijos šalių kultūrą, klasikinius, šiuolaikinius kūrėjus? Ko ten dar toje nostalgijoje kapstomės?“ – svarsto pašnekovas.
Valatka: apgailėtini kinkadrebiai
Apžvalgininkas, žurnalistas Rimvydas Valatka feisbuke rašė, kad „į eterį nuo Darba parcijas atsarginių suolelio sugrįžęs socialdemokratų kultūros ministeris Birutis pradėjo nuo pamaldaus rusofašistų žudikų, marodierių ir prievartautojų kultūros pašlovinimo“.
R. Valatka ironizavo, kad toliau eilė būsimajai švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei pareikšti, jog nereikia maišyti sporto su politika.
„Apgailėtini kinkadrebiai – dar ne tas žodis“, – apibendrino R. Valatka.
„Kokiu atsilupėliu reikia būti, kad nesuvoktum, jog kultūra yra sudedamoji ruZų imperializmo dalis. Ir tokios frazės šiai dienai iš Lietuvos ministro lūpų yra jų pergalė. Jūs gal istorijos pamokas mokykloj praleidot? O gyvenimo pamokas? Kurias jau 3 metai Ukrainoje mums visiems dalina. Jau viskas? Jau vėl draugausim su kremliniais? Uspaskicho partiją palikot, bet darbus vis dar vykdot?“ – klausė M. Meškerys.
Romai - rusšaudys yra tas, kuris šaudo rusus, o ne džiaugiasi negyvais rusais. Tik primenu, kad už tokio epiteto naudojimą tamsta jau esi gavęs berods 2 pražangas.
Ignalina paprašė paaiškinimo, jam pacituoti jo patoes pranešimai.
Beje, kaip siūlytum vadinti tą subjektą, kuris džiaugiasi civilių rusų šaudynėmis, kad nebūtų pažeistos forumo taisyklės.
Realiai nėra skirtumo tarp tokių ssrs nostalgikų ir es federalizacijos fanatų.
Skirtumas yra net labai nemažas. Vieni gyvena dabartinėmis gyvomis realijomis, o kiti seniai nuplaukusia praeitimi.
Ir dar kitas niuansas - ES yra demokratija, nepridariusi kažkokių "abejotino moralumo dalykų" kuriuos padarė TSRS.
Taip, abiem atvejais giluminis psichologinis pagrindas yra tas pats, panaši megalomanija, tik vieni nukreipia ją į dabar aktualų ir kokybiškesnį dalyką, o kiti - į jau neegzistuojantį, ir tokios, truputį... prastesnės kokybės.
Šitas pojūtis yra man ir manau daugeliui pažįstamas, bei psichologiškai suprantamas - "būti kažko didelio dalimi", kas automatiškai padidina ir tavo reikšmingumą. Žmonių prigimtis yra iš esmės egoistiška - netgi tokie dalykai kaip gerumas ir altruizmas, tarp eilučių dažnais atvejais būna savo ego pakasymas "pasižiūrėkit, koks aš geras, mokykitės iš manęs, niekingieji". Panašiai ir su patriotizmu - tėvynė yra cool tiek, kiek tave daro cool (nors tai yra pasąmonėje ir dauguma to net kankinami nepripažins).
Natūralus pojūtis, jei žiūrėti psichologiškai. Ir jis vargu ar išnaikinamas, kaip ir kiti pasąmonės reikalai. Tik manyčiau, kad per buvimą ES, NATO ir kolektyvinių Vakarų dalimi, jis yra žymiai labiau realizuojamas, nei buvimas dalimi valstybės, kuri jau virš 30 metų neegzistuoja.
Realiai nėra skirtumo tarp tokių ssrs nostalgikų ir es federalizacijos fanatų.
Komentuoti: